Atnaujintas apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys

Pagal ŽŪDC parengtus duomenis padidintas žemės mokestis už apleistas žemes gali būti taikomas tiems asmenims, kurių nuosavybės teise valdomuose žemės ūkio paskirties sklypuose esančiuose žemės ūkio naudmenų plotuose auga sumedėjusi augalija (išskyrus želdinius), t. y. medžiai ar krūmai, užimantys didesnį nei 10 arų plotą.

Mokesčio tarifo dydis už apleistas žemės ūkio naudmenas nustatomas savivaldybių tarybų sprendimu ir jis gali siekti iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Tarifas nustatomas atsižvelgiant į pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą, sklypo dydį bei mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį). Žemės mokesčio tarifo nustatymui taip pat vertinama ir žemės sklypo geografinė padėtis savivaldybės teritorijoje.

Visi asmenys, norintys pasitikrinti ar jų žemės sklypuose nėra nustatytos apleistos žemės ūkio naudmenos, tai gali atlikti interaktyviose atvirų duomenų platformose REGIA, Geoportal, ŽISIS bei naudojantis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos mobiliosios programėlės "NMA agro“ paslaugomis.

Pastebėjus duomenų netikslumus (ploto, ribos, situacijos pasikeitimas ir pan.), žemės sklypų savininkai turi informuoti ŽŪDC.

Pažymėtina, jog pranešimai apie duomenų netikslumus, gauti nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d., yra naudojami duomenų rinkiniui tikslinti, kurio duomenys ateinančių metų pradžioje yra teikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos žemės mokesčio perskaičiavimui. Visiems asmenims, kuriems bus pripažinta, kad jie yra nepagrįstai sumokėję padidintą žemės mokestį, 2025 m. pradžioje bus grąžinta žemės mokesčio permokos suma.

2024 metais apleistų žemės ūkio naudmenų plotai didžiąja dalimi buvo nustatomi pagal naujausią 2023 m. Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį, kuris apėmė rytinę ir vakarinę Lietuvos dalis. Didžioji dalis naujų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatyta Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Mažeikių, Telšių, Skuodo, Plungės, Kretingos, Klaipėdos, Rietavo, Šilutės, Šilalės, Tauragės, Pagėgių rajonų bei Palangos miesto savivaldybėse.

1 pav. dalis pievų ir ganyklų ploto (pagal 2020 m. ortofotografinį žemėlapį) per trejus metus apaugo sumedėjusia augalija, todėl atsižvelgiant į tai, kad šis sumedėjusia augalija apaugęs žemės ūkio naudmenų plotas užėmė didesnį nei 10 arų plotą, jis 2024 m. buvo įtrauktas į duomenų rinkinį (AŽ_DRLT).

Pagal atnaujinimo 2024 m. liepos 1 d. būklei apleistos žemės ūkio naudmenos Lietuvoje užima 32 914 ha plotą. Tai sudaro apie 1 proc. bendro šalies bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Lyginant su 2024 m. gegužės 1 d. būklės duomenimis, apleistų žemės ūkio naudmenų užimamas plotas Lietuvos teritorijoje sumažėjo 98 ha.

1 lentelėje pateikiamas apleistų žemės ūkio naudmenų pasiskirstymas Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijose pagal atnaujinto AŽ_DRLT duomenis.  Pagal pateiktus duomenis matyti, kad daugiausiai apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatyta trijose rajonų savivaldybėse: Vilniaus, Molėtų ir Zarasų. Šiose savivaldybėse apleistos žemės ūkio naudmenos užima didesnį nei 1900 ha plotą. Mažiausiai apleistų žemės ūkio naudmenų, išskiriant miestų savivaldybes, nustatyta Visagino savivaldybėje bei Pagėgių, Joniškio ir Marijampolės rajonų savivaldybėse. Apleistos žemės ūkio naudmenos šiose savivaldybėse užima mažesnį nei 100 ha plotą.

1 lentelė. Apleistų žemės ūkio naudmenų užimami plotai Lietuvos Respublikos savivaldybėse
2024 m. liepos 1 d.

Apleistų žemės ūkio naudmenų fiksavimo, tvarkymo bei duomenų atnaujinimo darbai Lietuvoje yra vykdomi nuo 2013 m. Nuo šių darbų vykdymo pradžios apleistų žemės ūkio naudmenų užimami plotai Lietuvoje sumažėjo beveik 6 kartus (žr. 1 diagramą).

Žemės sklypų savininkai, siekdami išvengti padidinto žemės mokesčio už apleistas žemės ūkio naudmenas, turėtų imtis vieno iš šių veiksmų:

1) pašalinti sumedėjusią augaliją (išskyrus želdinius) žemės sklype;

2) atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenis ir žemės sklype sumedėjusią augaliją išskirti kaip kitas (ne žemės ūkio) žemės naudmenas (krūmai, želdiniai, pelkės, pažeista, nenaudojama);

3) pasirengti miško želdinimo ir žėlimo projekto brėžinį pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, kuriame apleistų žemės ūkio naudmenų plotai būtų pažymėti mišku;

4) atlikti medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizaciją bei mišku apaugantį plotą įtraukti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą kaip mišką pagal Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše nustatytą tvarką.

ŽŪDC informacija