Atsinaujinančių degalų sektorius į naujus gamybos pajėgumus investuoja 170 mln. eurų

„Lietuvos įmonės aktyviai investuoja tiek į pirmos kartos, tiek į pažangiųjų atsinaujinančių degalų gamybą, o biometano sektorius akivaizdžiai pereina į spartesnės plėtros fazę. Ypač svarbu tai, kad Lietuvoje lėtėjant užsienio kapitalo srautams, iniciatyvą perima vietinės žaliosios ekonomikos bendrovės. Tokios investicijos ne tik stiprina visos šalies ekonomiką, bet ir nuosekliai didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę transporto sektoriuje“, – sako Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ prezidentas Vytautas Kisielius.

Didžiausios investicijos – Klaipėdoje

Didžiausią investicinį projektą įgyvendina Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi biodyzelino gamintoja „Mestilla“. Bendrovė jau baigė modernios rapsų perdirbimo gamyklos statybas – šiuo metu vyksta technologiniai bandymai, o komercinę veiklą planuojama pradėti pavasarį. Įgyvendinus šį 70 mln. eurų vertės projektą, „Mestillos“ rapsų sėklų perdirbimo pajėgumai išaugs iki 500 tūkst. tonų per metus. Lygiagrečiai „Mestilla“ įgyvendina papildomą 10 mln. eurų projektą, kuris skirtas pažangių atsinaujinančių degalų plėtrai.

Į pažangiųjų atsinaujinančių degalų gamybą investuoja ir kita biodyzelino gamintoja „Rapsoila“, Mažeikių regione įgyvendinanti 11 mln. eurų vertės projektą. Bendrovė didina pažangiojo biodyzelino gamybos pajėgumus, degalus gamindama iš panaudoto kepimo aliejaus bei maisto ir pramoninių atliekų.

Reikšmingą projektą Pasvalyje įgyvendina bioetanolio gamintoja „Kurana“, išplėtusi gamybos pajėgumus. Bendrovė investavo 18 mln. eurų į bioetanolio gamybą, leidžiančią naudoti maisto ar pašarų grandinei netinkamas žaliavas. Įgyvendinus projektą, pažangiojo bioetanolio gamybos apimtys sieks iki 10 tūkst. kubinių metrų per metus.

Biometano sektorius sparčiai plečiasi

Į gamybos plėtrą investuoja ir Lietuvos biometano gamintojai. Bendrovės „Green Genius“ septynios 1 MW galios biodujų jėgainės, gaminusios žaliąją elektros energiją, sėkmingai pritaikytos biometano išgryninimui ir jau pradeda tiekti dujas į perdavimo tinklą. Į biometano konversijos projektą „Green Genius“ investavo 35 mln. eurų. Įgyvendinus šį projektą, bendras metinis įmonės biometano gamybos potencialas sieks apie 100 GWh – tiek energijos pakaktų šimtams sunkiojo transporto priemonių ar keliems tūkstančiams namų ūkių aprūpinti žaliosiomis dujomis.

Bendrovė „Akola group” šiais metais planuoja paleisti pirmąją biometano jėgainę Lukšiuose. Jėgainėje planuojama per metus pagaminti apie 36 GWh biometano, kuris bus tiekiamas į „Amber Grid“ tinklą – investicija siekia apie 9 mln. eurų. Pagrindinė perdirbimui naudojama žaliava bus gyvulių mėšlas, tad Lukšiuose pagamintas biometanas turės itin žemą šiltnamio emisijas sukeliančių dujų intensyvumo rodiklį ir bus itin patrauklus transporto sektoriui. Jėgainėje šiuo metu atliekami baigiamieji statybos bei įrangos instaliavimo darbai. 2025 m. gruodį šioje jėgainėje buvo atliktas auditas ir gautas „RedCert“ sertifikatą, tad biometaną bus galima tiekti ir į ES rinką.

Pasvalio rajone veikianti biometano gamintoja „Tube Green“ nuosekliai plečia veiklą ir ruošiasi reikšmingam gamybos augimui. Papildomai investavus 17 mln. eurų į naujus įrenginius, „Tube Green“ biometano gamybos apimtys šiemet padvigubės ir pasieks 200 GWh metinį pajėgumą. Plėtra leis dar labiau padidinti vietinės kilmės biometano pasiūlą ir sudarys sąlygas spartesnei netaršaus transporto plėtrai Lietuvoje.

„MB Comms“ informacija