Avansinės išmokos – dievo ALNSIO rankose

Lieja skundus

Šiemet bazinės tiesioginės išmokos avansai pradėti mokėti net dviem mėnesiais anksčiau nei įprastai. Tai leido pati ES valdžia, nes dėl pastarojo meto Artimųjų Rytų krizės labai padidėjo pasaulinės naftos, dujų ir trąšų kainos, o tai stipriai išaugino žemės ūkio gamybos sąnaudas. Pripažinta, kad tai kelia grėsmę ES maisto sistemos pažeidžiamumui ir ūkių gyvybingumui.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pasirašė įsakymą „Dėl išankstinės bazinės pajamų paramos tvarumui didinti išmokos dalies mokėjimo už 2026 m. pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę“, pagal kurį nuo šių metų rugpjūčio 17 d. iki lapkričio 30 d. pareiškėjams mokama išankstinė bazinės pajamų paramos tvarumui didinti išmokos dalis – 59,80 Eur/ha už 2026 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius nustatytus reikalavimus, arba beveik 75 proc. viso išmokos dydžio.

Kartu įtvirtinta nuostata, kad ši išankstinė bazinės pajamų paramos tvarumui didinti išmokos dalis nemokama pareiškėjams, kurių patikrinimai dėl šios išmokos atitikties paramos teikimo reikalavimams nėra baigti. Tai, panašu, ir tapo akmenėliu bate, nulėmusiu, kad nemažai daliai ūkininkų avansinių išmokų mokėjimas yra sustabdytas dėl esą neįvykdytų įsipareigojimų.

Nors Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pranešė, kad per pirmąją mokėjimų savaitę beveik 64 tūkst. klientų pasiekė 74 mln. Eur, o per kitą bus išmokėta dar 35,2 mln. Eur beveik 13 tūkst. pareiškėjų, avansinių išmokų mokėjimas nėra toks sklandus.

Žemdirbių organizacijos lieja skundus, kad dalis ūkininkų lieka „ant ledo“ ir taip laukiamos finansinės paramos dar negauna.

NMA skelbia, kad avansinės išmokos bus mokamos etapais iki lapkričio 30 d., o pareiškėjai, pašalinę nustatytus neatitikimus ar pateikę trūkstamą informaciją, bus įtraukiami į artimiausius mokėjimo etapus. Tačiau žemdirbiai piktinasi, kad jie turi įrodinėti tai, ko nepastebėjo ALNSIS.

Išmanioji sistema nesuveikė?

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad pats jau sulaukė avansinių išmokų, tačiau turėjo pats pasistengti, kad jas gautų – fotografuoti laukus, jog ALNSIS būtų ištaisytos klaidos ir neliktų raudonai pažymėtų laukų. Kitu atveju avansinis mokėjimas būtų sustabdyyas. Anot jo, atrodo, kad palydovas geriau „matė“ javų ūkius, todėl daugiau grūdininkų gavo avansines išmokas, o gyvulininkystės ūkiai tapo įkaitais.

„Daugiau problemų turi tie, kurie deklaravo pievas ir ganyklas, nes ALNSIS neidentifikavo nušienautų pievų, nors gyvulių augintojai jas pjauna ir gyvulius gano nuo pavasario. Gal palydovas „nepamatė“ dėl to, kad buvo debesuota? Jeigu gyvulininkystės ūkis turi, tarkime, 50 laukų, iš kurių galbūt du „raudonuoja“, tai labai gaila, kad stabdomas avansinių išmokų mokėjimas. O koks nors „sofos“ ūkininkas galbūt deklaravo vieną lauką ir išmokas gavo“, – palygino G. Špakauskas.

LŪS pirmininkas teigė suprantantis, kad buvo geras NMA noras naudojant ALNSIS greitai patikrinti pasėlius ir laiku išmokėti avansus. „Ši automatinė sistema tikrai yra patobulėjusi, bet pasirodo, kad palydovai ne viską gerai mato. Todėl ir iškilo problema, kurią turbūt mato ir pati NMA. Tai yra platesnio masto bėda, kai dėl tokių dalykų fiksuojama, kad yra neįvykdyti įsipareigojimai, ir ūkininkai negauna laukiamų avansinių išmokų“, – akcentavo ŪP pašnekovas.

Kur atsarginis planas?

G. Špakausko nuomone, blogiausia tai, kad NMA greičiausiai neturėjo plano B, kaip elgtis, jeigu tinkamai nesuveiks automatinė pasėlių stebėjimo sistema. „Tai, kas buvo sutarta Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM), buvo vienas scenarijus, o kitam, panašu, nebuvo pasiruošta ir dabar neaišku, ką daryti. Manau, kad didžiausia klaida, jog nebuvo apgalvotas blogasis scenarijus, jeigu ALNSIS nematys laukų būklės. Anksčiau tikrindavo žmonės, buvo daug gyvų patikrų, kurių mes, aišku, tikrai nepalaikome, nes gaištamas laikas, bet dabar paaiškėjo, kad palydovinė sistema nėra tokia tobula. Todėl gal reikėjo turėti ir kitą variantą ir mokėti avansines išmokas už tuos plotus, kur viskas yra gerai, ir nestabdyti dėl kelių neaiškių laukų. ŽŪM ir NMA turbūt galvoja, ką dabar daryti, nepažeidžiant ES reglamentų. Labai norisi, kad kuo greičiau būtų rastas sprendimas, ir ūkiai, kurie atliko reikiamus darbus, gautų išmokas“, – samprotavo LŪS vadovas.

Jis įvardijo motyvus, kodėl kyla ūkininkų pasipiktinimas – metai sunkūs, be to, buvo sukelta daug lūkesčių. Visi laukia išmokų avansų, todėl, jų staiga negavę, reaguoja skaudžiai. Žemdirbiams nepatinka ir tai, kad jiems reikia papildomai įrodinėti, jog nenusižengė reikalavimams. G. Špakauskas svarstė, kad raginimas NMA portale pasitikrinti, ar kokie laukai nepažymėti raudonai, juos fotografuoti ir siųsti NMA, jeigu sistema rodo klaidingai, yra abejotinas, nes jeigu pievos jau du kartus nušienautos, o dabar vėl užaugusios, tai kaip įrodysi, kad jos buvo nušienautos?

„Kitas dalykas, kad ir išsiuntus nuotraukas laukas dar ilgą laiką, kokias 3 savaites, lieka pažymėtas raudonai. Sistema atsinaujina labai lėtai, todėl ūkininkai piktinasi ir jaudinasi, nes nežino, ar viskas pataisyta ir ar jie gaus avansus. Jeigu būtų atsarginis planas ir ūkininkas bent žinotų, kad jei ne šią savaitę, tai kitą ar dar kitą jis tikrai gaus avansines išmokas, bent jau už tuos laukus, kur viskas yra gerai, tokio nepasitenkinimo nebūtų. O dabar, kai keli tavo laukai sistemoje „raudonuoja“, tai žinai, kad avanso iš viso negausi. Tada jau ūkininkas turi ieškoti plano B, jeigu jis yra skolingas įmonėms ir bankams“, – aiškino LŪS vadovas.

Įrodyk, kad gyvuliams reikia žolės

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė teigė avansinių išmokų dar negavusi. „Nespėjau laukų apeiti, nes suplanuoti kiti darbai, negali jų mesti ir važiuoti fotografuoti laukų. Be to, po audros reikia lopyti stogus ir susitvarkyti nuvirtusius medžius. Kita vertus, pakrantėse, kur žolė anksčiau pjauta ir gyvuliai dar nebuvo ganyti, ji jau atžėlusi ir turi kažkaip įrodyti, kad ten pjauta. Toks, manau, niekam nereikalingas papildomas darbas dėl darbo“, – svarstė ŪP pašnekovė.

Pieno gamintojų atstovė apgailestavo, kad, ko gero, dauguma gyvulininkystės ūkių dabar susidūrė su šiais nereikalingais rūpesčiais, nes palydovas nepamatė, ar pievos nušienautos. O gyvulininkystės ūkiai žolę pjauna ne vieną kartą ir dar gano gyvulius.

„Neatitikimų galbūt gali dažniau pasitaikyti ten, kur nėra galvijų, vadinamųjų „sofos“ ūkininkų ūkiuose. Bet tiems, kurie laiko galvijus, reikalingi pašarai ir ganiava. Nežinau, kiek ūkių jau siuntė nuotraukas. Kitas dalykas, kaip į jas reagavo NMA. Tai juk yra didelis duomenų kiekis, reikia iš naujo peržiūrėti kiekvieną paraišką. Vadinasi, vėl iš naujo užsiveda biurokratinis mechanizmas“, – pastebėjo LVPŪA valdybos pirmininkė.

Kontrolierių spaudimas?

Kauno r. ūkininkų sąjunga raštu jau paragino ŽŪM ir NMA, kad būtų rasti skubūs sprendimai ir avansinės išmokos pasiektų ūkius, kurie atliko reikiamus darbus, nepastebėtus ALNSIS. O Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) dar anksčiau žemės ūkio ministrui K. Mažeikai siuntė raštą, kur kategoriškai nepritarė nuostatai, kad „išmokos dalis nemokama pareiškėjams, kurių patikrinimai dėl šios išmokos atitikties paramos teikimo reikalavimams nėra baigti“. LŽŪBA nuomone, tai – kontrolierių spaudimo, užuot profilaktiškai konsultavus, nukreipto prieš modernius prekinius ūkius, tęsinys. LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas atkreipė dėmesį, kad nepritarimas minėtai nuostatai nėra koks nors sugalvotas paikas siūlymas – jis paremtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu 2026/1768. Jame aiškiai nurodoma, kad ši priemonė yra išimtinė, skirta „greitai sumažinti dėl šios krizės atsiradusį Sąjungos maisto sistemos pažeidžiamumą ir padėti ūkininkams, susiduriantiems su likvidumo problemomis“.

Dar daugiau, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2026/1768 preambulėje nedviprasmiškai nurodoma: „(18) Reglamento (ES) 2021/2116 59 straipsnis suteikia valstybėms narėms lankstumą nustatant valdymo ir kontrolės sistemas. Valstybės narės raginamos pakoreguoti savo valdymo ir kontrolės sistemas siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytas papildomas išankstinių išmokų laiko ir dydžio lankstumas sudarytų sąlygas laiku ir veiksmingai paremti ūkininkus.“

Taip pat akcentuojama, kad visų pirma valstybės narės turėtų nuspręsti, kokius patikrinimus jos turi užbaigti prieš išmokėdamos išankstines išmokas neatidėliotiniems likvidumo poreikiams patenkinti. Pažymima ir tai, kad šiomis aplinkybėmis valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę prieš atliekant galutinį mokėjimą susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas išankstines išmokas ir apsaugoti ES finansinius interesus. Atlikdama galutinį mokėjimą, valstybė narė turėtų įvertinti reikalavimų nesilaikymo riziką, pavyzdžiui, patikrinti tinkamumą finansuoti ir galimus reikalavimų nesilaikymo atvejus bei susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas. Ir galop konstatuojama, kad kai yra įdiegta veiksminga valdymo ir kontrolės sistema, apimanti ir skolos valdymą, dideli trūkumai yra menkai tikėtini.

„Išankstinė išmoka sudaro tik 75 proc. bazinės išmokos sumos. Taigi, rizika, kad gali kilti problemų „susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas“, kyla tik dėl tų pareiškėjų, kuriems būtų pritaikytos didesnės negu 25 proc. sankcijos. Kiek tokių piktybinių pareiškėjų būna? Spėju, kad nedaug, juolab kad Lietuvoje tikrai yra įdiegta veiksminga valdymo ir kontrolės sistema. Bet dėl jų nukenčia visi“, – konstatavo LŽŪBA prezidentas.

„Paauksuota“ biurokratija

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugpjūčio 28 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.