Avies vilną paverčia granuliuotomis trąšomis

Žinia apie bosnį Denijalą Mujkanovičių ir jo atkakliomis pastangomis pradėtą verslą Balkanuose pasklido šiais metais: vyras pradėjo prekybą savo paties pagamintomis organinėmis trąšomis, kurios yra ne kas kita, kaip susmulkinta ir granuliuota avies vilna.

Verslininkas tikisi, kad jo produkcija susidomės ir gretimose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Tiesa, kol kas aviganiai vilną jam tiekia nemokamai. Tačiau Denijalas yra užsibrėžęs tikslą, kad toks bendradarbiavimas teiktų naudą visam sektoriui – atsirastų galimybė vakcinuoti avis, mat dabar avių nevakcinavimas yra nemaža problema.

Avininkystės krašte, kokia yra Bosnija ir Hercogovina, avių skaičius siekia 1,2 mln., vilna kelia nemenką rūpestį – tai  ekonominė ir aplinkosauginė problema. Nesuperkama vertinga žaliava dažnai patenka į sąvartynus ar išmetama tiesiog gamtoje. Kai kuriais skaičiavimais, Bosnijoje ir Hercegovinoje nepanaudotos vilnos apimtys siekia apie 3,5 mln. kg kasmet.

Žurnalistams Denijalas pasakojo, kad nemažai laiko kaip pabėgėlis gyveno Šveicarijoje, o šiek tiek daugiau nei prieš dešimtmetį, kai grįžo į gimtinę, pradėjo kurti įvairių įmonių planus. Galiausiai jis visą dėmesį sutelkė į vilną. Ties ja susitelkti paskatino asmeninė ūkininkavimo patirtis bei bendravimas su kitais avių augintojais. Bosniška sruoga šiurkšti, jos savybės netinkamos nei tekstilei, nei automobilių gamintojams. Idėja rasti išeitį užsidegęs bosnis patikrino, ar ši žaliava nėra tinkama kurui. Paaiškėjo, kad ne. Tuomet atėjo į galvą granuliuotų biologinių trąšų sumanymas.

Produkto mėginį ištyrus Federaliniame agropedologijos institute paaiškėjo, kad vilnos savybės puikios: ji prilygsta kalcio amonio nitratui (KAN 9:8:9), sudėtyje yra 17 elementų. Be to, ši medžiaga turi savybę sugerti drėgmę, o tai lemia ilgalaikį trąšos poveikį ir, kita vertus, mažina laistymo poreikį. D. Mujkanovičius pabrėžia, ir kitas vertingas savybes: tokia trąša natūraliai atbaido skruzdėles, šliužus ir ypač tinkama rūgščiam dirvožemiui. Bosnis tikina, kad jo sklype pomidorai užaugo iki 1,5 kg svorio, baklažanai – 2 kg.

Įdomu tai, kad sumanus bosnis sugebėjo pats sukonstruoti ir šių granulių gamybos mašiną. Bendra investicija į verslą jam atsiėjo 100 tūkst. konvertuojamųjų markių (51 tūkst. Eur), o pati mašina – apie ketvirtadalį tos sumos. Šio darbo Denijalas ėmėsi paaiškėjus, kad mašinų gamintojai tokį užsakymą atliktų už trigubai didesnę sumą nei jis paskyrė visam projektui.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.