Avininkystės ar vilkininkystės kraštas?

Lyderiai pagal žalos skaičių

LAAA vadovė G. Kisielienė spalio 20 d. dalyvavo Vokietijos ūkininkų asociacijos organizuotame bendrame susitikime su kolegomis iš Prancūzijos, Latvijos, Vokietijos, Švedijos, Norvegijos ir Suomijos.

Pasak jos, Lietuva ES išsiskiria didžiausiu vilkų skaičiumi. Dešimteriopai už Lietuvą didesnė Prancūzija turi viso labo 1 100 vilkų, Švedija – 460, Suomija – 400, Čekija – 150–200.

„Lietuva turi mažiausiai 91 vilkų šeimą, t. y. perskaičiavus vilkų skaičių (91 x 8=728), įskaitant vienišius iki 2023 metų vados, plius prieaugis 91 x 3,75=341, visa populiacija būtų ne mažiau 1 069 vilkų! – skaičiuoja G. Kisielienė. – Prancūzija yra maždaug dešimt kartų didesnė už Lietuvą ir turi tiek pat vilkų kaip mes. Prancūzų ūkininkai jau mato problemą dėl vilkų daromos žalos, o mūsų politikai – ne. Tai labai stebina. Mes esame tarp lyderių pagal vilkų gausą ir sudraskytų ūkinių gyvulių skaičių.“

Žalą registruoja ne visi

Aplinkos ministerija (AM) teigia, kad vilkų daroma žala išlieka panaši. Iki 2023 m. rugsėjo 12 d. atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 112 908 eurų, iki 2022 m. rugsėjo 20 d. – 127 137 eurų, 2021 m. – 100 401 euras kompensacijų ūkinių gyvūnų augintojams. Tačiau LAAA vadovė pažymėjo, kad ne visi ūkininkai dėl didelės administracinės naštos praneša patirtus nuostolius. Jos teigimu, vilkų daroma žala avims kasmet didėja.

„Ne visi avių augintojai registruoja vilkų padarytą žalą. Kodėl? Dėl didelio biurokratinio aparato. Būna, kad vilkai išpjauna gyvulius šeštadienį, o ką daryti augintojui? Laukti pirmadienio kol atvažiuos komisija? Kiti tiesiog ranka numoja, nes kompensacijos ir taip nepadengia patiriamų nuostolių. Neseniai Plungės rajone buvo papjauta dešimt veislinių avinų. Žinoma, ūkininkas gavo kompensaciją, tačiau tai neatperka įdėto veislininkystės darbo, selekcijos… Kur gauti tokios pat genetikos gyvulius?“, – ūkininkų patiriamus rūpesčius įvardija G. Kisielienė.

Ji atkreipia dėmesį į dar vieną problemą. Avių augintojams AM specialistai siūlo palikti avį lauke ir su kartu medžiotoju tykoti atsliūkinančio plėšrūno, tačiau ne visi medžiotojai nori medžioti vilkus. „Prisikviesti medžiotojus ūkininkams ne visada paprasta“, – pridūrė ji.

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, šiais metais išduoti 7 leidimai dėl probleminių vilkų išėmimo iš gamtos ne medžioklės termino metu Anykščių, Kaišiadorių, Plungės, Šilalės, Telšių, Utenos, Zarasų rajonuose. Kol kas neišduotas leidimas Šilutės rajono savivaldybės administracijai, nes prašyme nebuvo pateikta visa informacija ir duomenys. Buvo prašoma informaciją patikslinti ir papildyti, tačiau iki šiol AAA atsakymo iš šios savivaldybės negavo.

Šeimų skaičius nuolat auga

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad vilkų šeimų skaičius auga: Lietuvos teritorijoje vilkų šeimų yra ne mažiau kaip 91.

Pagal Vilko apsaugos planą, kai yra daugiau kaip 62 vilkų šeimos, populiacijos reguliavimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas iki 32–62 šeimų. Nustatomas sumedžiojimo limitas, kuris lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui arba didesnis, pasikonsultavus su nepriklausomomis mokslo ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, ar siūlomas nustatyti limitas nesutrukdys pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo. Aplinkos ministro Simono Gentvilo pasirašytas įsakymas dėl vilkų sumedžiojimo 2023–2024 m. limito numato, kad nuo spalio 15 d. iki kitų metų kovo 31 d. bus galima sumedžioti 341 vilką.

Tačiau G. Kisielienė įsitikinusi, kad toks sumedžiojamų pilkių skaičius yra per mažas. „Užpernai buvo 63, pernai – 87, šiemet – 91 vilkų šeima. Vilkų šeimų skaičius auga, nors plane nurodoma, kad vilkų šeimų skaičius turi likti 32–62 šeimų ribose. Deja, AM nekalba apie vilkų šeimų skaičiaus mažinimą“, – tikina LAAA vadovė.

Siekia sambūvio

Vokietijos ūkininkų atstovai taip pat kalbėjo, kad būtina atlikti išsamius tyrimus, analizuojančius, kokia yra bendra vilkų populiacijos padėtis ES. Ir kitų šalių augintojai pastebi, kad vilkai itin greitai perpranta gyvulių bandų apsaugos priemones, todėl būtina ieškoti naujų ir pažangių būdų, kaip nuo plėšrūnų apsaugoti gyvulių bandas.

Susitikime taip pat akcentuota, kad vilkų populiacijos valdymo tikslas yra ne sunaikinti šią gyvūnų rūšį, o kontroliuoti populiacijas ten, kur jie daro didžiausią žalą. Tokiu būdu įmanomas sambūvis tarp gamtos apsaugos ir ūkininkų interesų.

Partnerio turinys

123rf nuotr.