Ką daryti, kad avininkystė būtų pelninga, kad veislininkystė taptų pažangia ir perspektyvia sritimi, o palikuonys kokybiški, kad avių vilnos nereikėtų išmesti arba parduoti pusvelčiui? Apie tai buvo kalbama ir su kaimynais latviais dalijamasi patirtimi Lietuvos avių augintojų asociacijos ir UAB „Šeduvos avininkystė“ surengtame seminare ,,Veislininkystės darbas avininkystėje“.
Nebeužtenka gyvulių vertinti tik iš akies Apie veislininkystės darbo svarbą kalbėjo ASU Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovas prof. Vigilijus Jukna. Jo teigimu, veislininkyste domimasi vis labiau, juk negalima gyventi šia diena, neužtenka į gyvulį pažiūrėti vien iš akies, reikalingi išsamūs tyrimai, analizė. Bandos vertė priklauso nuo gero reproduktoriaus, o pagrindinis tikslas – kokybiški palikuonys, be to, svarbu žinoti, kokios yra pašarų sąnaudos ir kt. Lietuvoje galvijų ir kiaulių veislininkystė plėtojama daugelį metų, nemažas įdirbis, o štai avininkystės tyrimai pradėti neseniai, latviai šioje srityje yra gerokai pažengę į priekį. Profesorius linkėjo kaupti gerąją veislininkystės patirtį, eiti pažangos keliu, veiklą pagrįsti moksliniais ir praktiniais metodais, kad ūkiai gautų didelę pridėtinę vertę. 2000 m. avininkystę buvo ištikusi didelė krizė, Lietuvoje buvo likę tik 10 tūkst. avių. Dabar padėtis pagerėjusi: šių gyvuliukų laikoma 180 tūkst., avinukų kontrolinio penėjimo stotyje Šeduvoje atliekamas kontrolinis penėjimas ir vertinimas pagal penėjimosi ir mėsines savybes. UAB „Šeduvos avininkystė“ augina ir veisia Lietuvos juodgalves, Vokietijos juodgalves ir Lietuvos vietines šiurkščiavilnes avis, tobulina Lietuvos genofondinių juodgalvių avių veislę, gerina jos veislines ir mėsines savybes.
Asociacija netrukus minės 20-metį Pagrindinė pranešėja – Latvijos žemės ūkio universiteto Agrobiologijų instituto Žemės ūkio fakulteto agrarinių mokslų daktarė, ilgametės praktinės ir tiriamojo mokslinio darbo patirties turinti profesorė Daina Kairiša kalbėjo apie Latvijos avių augintojų asociacijos (LAAA) veiklą, veislininkystės ūkių kontrolę, veislinių avių vertinimą. Profesorė sakė, kad avininkystei paskyrė daug metų, disertaciją rašė net devynerius metus – ilgai ir atidžiai rinko medžiagą. „Jei norima, kad avininkystė būtų pelninga, turi būti dirbamas kompleksinis veislininkystės darbas. Ir Latvijoje buvo kritinė padėtis – 2003 m. liko tik 16 tūkst. avių, buvo uždaryta veislininkystės stotis“, – kalbėjo mokslininkė. Profesorė 10 metų atkakliai įrodinėjo, kad reikia atkurti stotį. Pagaliau pasisekė valdžią įtikinti – vėl beveik du dešimtmečius sėkmingai plėtojama veislininkystės veikla. D. Kairiša turi sukaupusi didelę darbo patirtį – ji avininkystės sektoriuje dirba nuo 1981 m. Dabar Latvijoje auginama 130 tūkst. avių. Ūkiuose registruoti 28 skirtingų veislių šie gyvuliukai. Kaimyninės šalies avių augintojų asociacija nuo pat įsikūrimo 1998 m. gerina Latvijos tamsiagalvių veislės avių produktyvumo savybes, atlieka tyrimus, kad veislei būtų auginamos kokybiškos ėriavedės ir avinai, taip pat atlieka veislinių avinų patikrinimą pagal palikuonių kokybės vertinimą, avių ir avinų sveikatos rodiklių apskaitą bei analizę ir kt. Rezultatai akivaizdūs: padidintas ėriavedžių vislumas, didesnis ėriukų svoris iki 70 dienų amžiaus, padidėjo auginamų avių ir avinų svoris. Testo SKREPI genotipui nustatyti atlikti rezultatai paliudija, kad tamsiagalvių veislinių avių auginimo ūkiuose veisti palikti tik R1 ir R2 genotipo avinai ir avys, didžiajai daliai veislinių avių laikymo vietoms priskirtas laisvas nuo Maedi Visna laikymo vietos statusas (M3).
Veislininkystė yra kompleksinis darbas LAAA dirba kvalifikuoti specialistai. Prof. D. Kairiša yra veislinio darbo grupės vadovė, vertina avis, rengia selekcijos programas, be to, ji Latvijos žemės ūkio universitete skaito paskaitas, rengia švietimo ir mokslinius projektus. Jos kolegė agrarinių mokslų daktarė profesorė Genovefa Norvele tvarko veislinių gyvūnų kilmės knygą. Net 11 specialistų vertina gyvulius, dar dirba 15 padėjėjų, kurie pildo dokumentus, sveria vertinamas avis, dirba 4 veterinarijos felčeriai. Į veislinius ūkius vertinti avių važiuoja ne vienas, o du ar trys specialistai, kad ūkininkams nekiltų abejonių, ar teisingai įvertinti jo gyvuliai. „Veislininkystė yra kompleksinis darbas, be to, ilgas ir kruopštus, todėl griežti reikalavimai, duomenys turi būti tikslūs ir objektyvūs. Mūsų tikslas – kad avininkystė būtų pelninga“, – sakė profesorė. Kai tyrimams imamas avių kraujas, irgi dalyvauja specialistai. Ūkininkai patys nusprendžia, ar gyvulius auginti veislei, ar mėsai – asociacija negali nurodyti. Veislinių avių augintojai žino, kad gyvulių produktyvumui įtakos turi selekcija (genetiškai perduodama informacija), kokybiški pašarai ir laikymo sąlygos.
Pinigus veislininkystės ūkiams skirsto asociacija Kaimyninėje šalyje yra 40 Latvijos tamsiagalvių veislės avių veislinių ūkių. Jau šeštus metus valstybės skiriamą paramą veislinių avių augintojams skirsto LAAA (anksčiau pinigus skirdavo Žemės ūkio ministerija). Profesorė pateikė skaičius, kokia valstybės parama avių veislininkystei buvo skirta 2016 m. Programai „Ėriavedžių genetinės kokybės nustatymas veislinėse ir kontroliuojamose bandose“ skirta 263 330 Eur, programai ,,Veislinio darbo priemonėms avininkystėje (avys, avinai ir veisliniai avinai)“ – 82 242 Eur, trečiajai programai ,,Kontrolinio auginimo ir penėjimo stočiai išlaikyti“ skirta 30 700 Eur. Stotyje kasmet patikrinama 20 veislinių avinų palikuonių. Stebimiems avinams šerti duodama šienainio ir kombinuotųjų pašarų. Gerame ūkyje turi būti geri avinai, tada ir palikuonys bus geri. D. Kairiša sakė, kad stotis neturi savo skerdyklos, kuri reikalinga skerdenos tyrimams atlikti. Asociacija valdžiai pateikė prašymą įrengti skerdyklą. Veisliniai ūkiai nedideli, laikoma ne daugiau nei 50 genetinių ėriavedžių. Ūkininkams pinigai mokami už elitinę ir I klasės ėriavedę. Tyrimams avių kraujas vežamas į Vokietiją – ten mažesnis mokestis negu Latvijoje. Profesorė sakė, kad netrukus lengviau bus pildyti gyvūnų kilmės knygą – nebereikės ranka rašyti, bus veislių elektroninės kortelės. Prof. D. Kairišos manymu, vietinėms mėsinių avių veislėms tirti, dokumentams tvarkyti reikėtų įkurti kitą organizaciją.
Planuoja statyti kailių perdirbimo įmonę Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius seminaro dalyviams pasakė džiugią naujieną: potencialūs investuotojai iš užsienio planuoja Lietuvoje statyti kailių perdirbimo įmonę. Vilną būsimieji investuotojai panaudotų šiltinimo medžiagų gamybai. Jeigu šie ketinimai taptų realybe, avininkystė Lietuvoje turėtų plėtros perspektyvą, džiaugėsi asociacijos vadovas. UAB ,,Šeduvos avininkystė“ direktorius Rimantas Kairys pasakojo, kad į Lenkiją veža išdirbti avikailius – ten daug pigiau (bendrovė kasmet paskerdžia apie 250 avinukų). Lenkai superka ir vilną. Ir moka dvigubai brangiau – po 0,75–0,80 Eur/kg, o Lietuvoje supirkėjai temoka po 0,30 Eur/kg. Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė dr. Rūta Šveistienė „ŪP“ sakė, kad avininkystės sektorius ėmėsi aktyvios veiklos, atliekami veislininkystės tyrimai, domimasi užsienio patirtimi. Be abejo, daug ko galima pasimokyti iš latvių.
Aldona SIREIKIENĖ „ŪP“ korespondentė
Autorės nuotrauka