Kaunas +19,0 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026
Kaunas +19,0 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026




Baltijos šalys mini energetinės nepriklausomybės dieną

2026/02/09


Padidink tekstą

Lygiai prieš metus, vasario 9-ąją, 14.05 val., Lietuva, Latvija ir Estija sinchronizavo savo elektros sistemas su Vakarų Europa. Šis istorinis žingsnis nutraukė 65-ius metus trukusią priklausomybę nuo rytų elektros sistemos ir įtvirtino Baltijos regiono energetinę laisvę.    

„Baltijos šalių ir Lenkijos sinchronizacijos projektas tapo pavyzdžiu, kaip glaudus regioninis bendradarbiavimas ir Europos Komisijos parama gali užtikrinti prieš kelis dešimtmečius priimtų strateginių energetikos sprendimų sėkmingą įgyvendinimą. Šiandien esame visaverčiai Europos elektros sistemos dalyviai, sprendimus dėl elektros sistemos valdymo priimame patys ir esame atsparūs bet kokiam išoriniam spaudimui. Kitas mūsų žingsnis – su Europos Sąjungos institucijų pagalba ir finansine parama intensyvinti kritinės energetikos infrastruktūros saugumą ir atsparumą mūsų regione“, – teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Po sėkmingos Baltijos valstybių sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklu, praėjusiais metais pradėtas platesnio masto projektų, skirtų užtikrinti energetinį saugumą nuo galimų kibernetinių ir fizinių grėsmių, įgyvendinimas. Šiemet Europos Komisija skyrė 113 mln. eurų finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) sinchronizacijos kritinės infrastruktūros atsparumo projektams, kuriuos įgyvendina Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorės.  

Elektros sistemos sinchronizavimui su Europa Lietuvoje nutiesta šimtai kilometrų naujų elektros perdavimo linijų, modernizuotos pastotės, įrengti galingiausi Baltijos šalyse autotransformatoriai, prie perdavimo tinklo prijungti trys sinchroniniai kompensatoriai. Naujos elektros linijos ir įrenginiai užtikrina ne tik sklandų elektros energijos perdavimą, bet ir priartina Lietuvą prie tikslo 2028 m. visą šaliai reikalingą elektros energiją pasigaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių. 

Baltijos šalių sinchronizacija – tai beveik du dešimtmečius trukęs megaprojektas, kurį įgyvendino Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriai – „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“ bei Lenkijos perdavimo sistemos operatorė PSE. Per pasirengimo laikotarpį Lietuvoje įgyvendinta 20 sinchronizacijos projektų, o kartu su Latvija, Estija ir Lenkija – daugiau nei 40. Simboliška, kad jei visų šių projektų dokumentaciją sudėtume į vieną krūvą, jos aukštis siektų Lietuvos televizijos bokštą – virš 300 metrų. 

2025 metais Lietuvoje buvo užbaigti įgyvendinti 9 likę sinchronizacijos projektai, todėl šiuo metu visi sinchronizacijos projektai jau yra įgyvendinti ir siekiama sklandaus papildomos elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ projekto įgyvendinimo. Ši jungtis dar labiau sustiprins Baltijos šalių elektros sistemų atsparumą ir kartu padidins atsinaujinančios energetikos integravimo galimybes. 

„Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės dienai ir pirmosioms Lietuvos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais metinėms paminėti „EPSO-G“ kartu su Energetikos ministerija organizuoja pirmąjį Nacionalinį energetikos egzaminą. Kviečiame pasitikrinti savo energetikos žinias – egzaminas vyks keliuose sudėtingumo lygiuose, tad savo jėgas galės išbandyti tiek moksleiviai, tiek suaugusieji, o geriausiai pasirodžiusių dalyvių lauks prizai“, – sako energetikos ministras. 

 

Energetikos ministerijos informacija

Dalintis
2026/08/19

Žemės ūkis: algos didėja, bet dirbti nėra kam

Žemės ūkyje ir miškininkystėje, kaip ir kasmet, taip ir šiemet, trūksta darbo rankų. Pirmąjį pusmetį 658 darbdaviai Užimtumo tarnyboje paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 20 darbo vietų daugiau nei pernai. Šiame sekt...
2026/08/19

Prof. J. Bernatonienė apie augalus: gali būti ir maistas, ir vaistas, ir nuodas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vadovė, profesorė Jurga Bernatonienė ragina į vaistažoles žvelgti ne tik kaip į lietuviškos tradicijos dalį, bet ir ka...
2026/08/19

Piktžolių nematyti, bet jos niekur nedingo: kodėl svarbi jų kontrolė žieminiuose rapsuose?

Nuėmus derlių, laukas savaime netampa švariu lapu naujam sezonui. Dirvožemyje lieka ankstesnių metų piktžolių sėklos, kurių dauguma daigumą gali išlaikyti ne vienerius ir net ne vieną dešimtį metų. Kiek jų sudygs ateityje, pri...
2026/08/19

Smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai – 3,3 mln. eurų

Smulkūs ir vidutiniai ūkiai nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. galės teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutin...
2026/08/19

Nuo kitų metų dalis vartotojų galės rinktis dinaminius elektros perdavimo tarifus

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino atnaujintas „Litgrid“ elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties sąlygas, pagal kurias nuo kitų metų sausio stambūs pramonės ir verslo vartotojai, kurie yra prijungti prie...
2026/08/19

Diegiama efektyvesnė valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimo elektroninė sistema

Šiandien Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo pakeitimo projektui, kuriuo toliau tobulinama valstybin...
2026/08/19

Žemė dosni tiems, kurie nebijo dirbti, klysti ir pradėti iš naujo

Biržai („Biržiečių žodis“). Prie arbatos puodelio galima kalbėtis apie daug ką – orą, politiką, žvejybą ar medžioklę. Veterinarinės medicinos mokslų daktarės Donatos Uchockienės ir Parovėjos kaimo ūkininko Vytauto Stankevičiaus p...
2026/08/19

Knarkimas: juokingas garsas ar pavojaus signalas?

Nors knarkimas gali signalizuoti ir apie rimtesnes, su kvėpavimu ar širdies veikla susijusias problemas ir yra vienas dažniausių miego sutrikimų, apie šį reiškinį dažniau juokaujama nei kalbama rimtai. Specialistės papasakojo,...