Bioįvairovės išsaugojimas – stiprinant tvarų ūkininkavimą

Šiuolaikinio ūkininkavimo ir bioįvairovės išsaugojimo suderinamumas – aktuali šiandienos tema, kelianti diskusijas tarp politikų, žemdirbių, žemės ūkio mokslo ir visuomenės. Jų teigimu, tvarumo ir biologinės įvairovės keliu šalies žemės ūkis turi eiti pasitelkdamas pažangiausias ūkininkavimo praktikas.

Laukia nemaži pokyčiai

Apie tai praėjusią savaitę Kupiškio r., ūkininko Zigmanto Aleksandravičiaus ūkyje, augalų apsaugos produktų gamintojos BASF diskusijoje kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistų komanda, Europos Parlamento Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Olekas, virš dviejų šimtų žemdirbių.

Vieta tokiai diskusijai pasirinkta neatsitiktinai, nes ūkininko Z. Aleksandravičiaus ūkis yra pirmasis mūsų šalyje, kuris prieš trejus metus įsijungė į Europoje veikiantį BASF tvarių ūkių tinklą.

„Laikas stabdyti taršą. ES strategijos „Nuo lauko iki stalo“, „Bioįvairovė“ tam tikras veiklas žemės ūkyje apriboja, bet galime pritaikyti naujas priemones“, – sakė europarlamentaras J. Olekas.

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, įgyvendindamos žaliojo kurso tikslus, privalės daug ką pakeisti žemės ūkyje. Pagal biologinės įvairovės išsaugojimo direktyvą vienas iš keliamų tikslų – per pusę sumažinti žemės ūkyje naudojamų pesticidų kiekį.

„Europos Komisijos lygiu aptariamas naujas augalų apsaugos reglamentas, kurio privalės tiesiogiai laikytis visos šalys narės. Keliamas tikslas sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą 50 proc. Mes esame šiaurės šalis, pas mus ir taip jų naudojama mažiau. Nėra daug alternatyvų pesticidams, todėl sieksime palaikymo su kitomis šiaurės šalimis, nes toks mažinimas mums tikrai būtų per daug“, – sakė žemės ūkio ministras K. Navickas.

Išmaniųjų technologijų pasitelkimas

Kėdainių rajone daugiau kaip 30 metų ūkininkaujantis Šarūnas Šiušė kelią į tvarumą mato per tiksliąją žemdirbystę.

„Tikslioji žemdirbystė yra, mano nuomone, vienintelė kryptis, kuri leistų siekti žaliojo kurso tikslų ir nemažinti gamybos. Tai labai svarbu, kad išliktų ūkininkai ir kaimas. Jeigu gamyba mažės, bus daug bankrutuojančių ūkių, o kaimas dar labiau nyks“, – kalbėjo diskusijos dalyvis Š. Šiušė.

Jis papasakojo, kaip ėmė savo ūkyje diegti tiksliojo ūkininkavimo priemones: atsisakė arimo, ištyrė dirvožemius, sudarė tręšimo planus, įsigijo brangią techniką, kad galėtų tręšti kintama norma, naudoja azoto jutiklius. Pasak ūkininko, visa tai leido per penkerius metus trąšų kiekį ūkio laukuose sumažinti 20 proc.

Š. Šiušės nuomone, dabar Lietuva gali pasinaudoti unikalia situacija, kai į žemės ūkį ateina daug jaunimo, besidominčio skaitmeninėmis technologijomis, todėl tai reikia skatinti.

Kitas diskusijoje dalyvavęs jaunas ūkininkas iš Kauno rajono Ignas Koženiauskas pasidalijo savo patirtimi ūkyje taikant juostinės ir tiesioginės sėjos technologijas, kurios taip pat vertinamos kaip tvaresnės.

Diegiamos tvarumo praktikos

Martynas Puidokas iš Kelmės rajono, pristatydamas savo ūkį, sakė, jog ūkininkavo ir jo prosenelis, ir senelis bei tėvai, todėl jis didžiuojasi tęsdamas šeimos tradicijas. Vis dėlto šiuolaikinis ūkininkavimas skiriasi nuo buvusio.

„Žengiant žaliuoju kursu ir tvarumo keliu svarbūs yra trys aspektai: ne tik ekonominis ir ekologinis, bet ir socialinis“, – kalbėjo M. Puidokas. Jo nuomone, palyginti su Vakarų Europos šalimis, Lietuvos ūkiai jau dabar yra tvarumo lyderiai.

Tai, kad mūsų šalyje geresnė situacija dėl pesticidų, rodo ir Europos maisto saugo tarnybos (EFSA) atliktų tyrimų rezultatai, kuriuos pristatė BASF verslo klientų vadybininkė Roma Laurinkienė. Pasak jos, EFSA duomenys rodo, kad Lietuvoje 98 proc. maisto mėginių pesticidų likučių nerasta. ES vidurkis yra 96,1 proc. Taigi, situacija mūsų šalyje išties gera.

„Tvarus ūkis tai nėra ekologinis. Tai ūkis, kuriame augalų apsaugos produktų naudojama tiek, kiek reikia, ir tada, kada reikia. Manau, kad dauguma Lietuvos ūkių jau dabar dirba tvariai, nes niekas per daug trąšų ir pesticidų nenaudoja. Vertinant europiniu lygiu, mūsų ūkiai atrodo labai gerai“, – sakė R. Laurinkienė.

Žinios – galingas įrankis

Žemdirbių nuomone, ir kitus ūkininkus būtina skatinti eiti link tvarumo, tačiau jiems trūksta informacijos. Diskusijos dalyviai sutiko, kad informavimas, konsultavimas ir švietimas yra labai aktualūs ir jiems būtina skirti daugiau dėmesio bei lėšų.

Žemės ūkio ministras K. Navickas taip pat pripažino, kad biologinės įvairovės išsaugojimas reikalauja daug žinių, bet jos įgyjamos.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė patikino, kad naujajame Strateginiame plane, kuris pradės veikti nuo kitų metų, yra numatyta pokyčių, susijusių su žemdirbių mokymais – juos galės organizuoti ir ūkininkų asociacijos, kooperatyvai. Tikimasi, kad tai leis mokymus padaryti efektyvesniais ir naudingesniais.

Praktiniai tvarumo pavyzdžiai

Diskusijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su praktiniais pavyzdžiais – kokios biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės diegiamos Z. Aleksandravičiaus ūkyje. Pasak ūkininko, daug ką galima padaryti be didelių investicijų, bet efektyviai.

Pavyzdžiui, ūkis įsisavindamas naujus žemių plotus seniau naikindavo senas sodybvietes. Dabar jos kartu su senais medžiais, pastatais, pievomis paliekamos, čia atvežama bičių avilių. Sodybos tampa tikromis bioįvairovės oazėmis, kur klesti natūrali gamta. Čia labai daug augalų, vabzdžių, prieglobstį randa ir smulkūs gyvūnėliai.

Kitos bioįvairovės išsaugojimo priemonės, kurios taikomos Z. Aleksandravičiaus ūkyje, tai – palikti pavieniai medžiai dirbamuose laukuose, pasėlių pakraščiuose įsėtos žydinčių augalų juostos, surinktų akmenų krūvos, kurios tampa prieglobsčiu smulkiesiems gyvūnėliams. Prie laukų keliami stovai plėšriesiems paukščiams.

Partnerio turinys

Susijusios temos - skaitykite: BASF, Zigmantas Aleksandravičius, BASF diskusija, BASF tvarių ūkių tinklas

200/7