Bitininkės testas: „Žmonės – sąžiningi“

„Prasti šie metai mūsų krašto bitininkams“, – „Ūkininko patarėjui“ sako Lazdijų rajono bitininkų draugijos pirmininkas Juozas Petrauskas, pridurdamas, kad visgi atsiras bitininkų, kurie pasidžiaugs geru šiųmečiu derliumi, kiti pasakys, kad metai – normalūs, bet buvę ir geresnių, bus ir tokių, kurie prisipažins išgyvenantys prastus metus, kokių dar nėra buvę. Bitininkas paaiškina: „Viename rajono pakrašty lijo, kitame lietaus nesulaukta, tad ir medunešiai skirtingi, ir rezultatai vis kitokie. Jeigu viena bičių šeima parneša apie 40 kg medaus – labai gerai, tačiau šiemet parnešė apie 26 kg. Buvo nepalankios sąlygos – šaltas pavasaris, augalai neskyrė nektaro, paskui vėl permainingos oro sąlygos lėmė bitučių darbą.“ Tačiau smaližiai, anot patyrusio bitininko, medaus tikrai nepritrūks: bitininkų daug ir visi daugiau ar mažiau medaus turi.

Bitininkės klientų elgesys nestebina: žmonės – sąžiningi

Bitininkė Janina Lisauskienė iš Būdviečio kaimo (Lazdijų r.)medų pardavinėja iš namų. „Mano medaus šėpukė pilna visus metus. Visą parą atdara. Niekada nenukabinu, net žiemą, –sako bitininkė, patikindama, kad šaltis medui nekenkia, tik stiklainiukai apšarmoja. – Prie namo šilčiau. Sandariai uždarytas medus gali stovėti ir lauko sąlygomis. Medų sandėliuojame taip pat nešildomose patalpose.“

Kieme pakabinta spintelė visada prikrauta medaus, atvykę klientai pasiima stiklainiuką skanėsto ir čia pat į induką įdeda pinigų. „Pinigų visada būna, jei reikia grąžos, pasiima“, – paaiškina šios neįprastos krautuvėlės šeimininkė. Tokia prekyba medumi – pasiteisina. Bitininkė tvirtina, kad žmonės tikrai sąžiningi. Tačiau yra ir tokių, kurie prie kelio staliukus išneša, stiklainiukus sudeda, tik juose visai ne gintarinis medus, o... smėlis. „Girdėjau kalbant, kad medų pavagia, tad bitininkai pila smėlį, o kas nori medaus nusipirkti, užeina į sodybą“, – ŪP pasakoja Janina. Tačiau ji pati prekiauja drąsiai. Ir daržo gėrybes prie kelio pardavinėja, jokių nesusipratimų niekada nekilo: pakelėje ant staliuko sudeda pomidorus, pravažiuojantys pasiima, pinigus palieka, ji nė nemato, kas perka, tik pastebėjusi, kad stalas tuščias, vėl priskina šviežių pomidorų. „Kai prie kelio gyveni, gali daug ką parduoti“, – džiaugiasi sumani moteris.

 Geriausia prekyba – Visų šventųjų dieną

Bitininkė kartais ir pati stebisi, mat žmonės sumąsto naktį užsukti: medaus prireikia. „Naktį miegame, nė negirdime, jei kas ateina. Klientai mūsų gyvenimo netrikdo“, – patikina sodybos šeimininkė. Medaus daugiausia nuperka į Būdviečio kapus važiuojantys žmonės. Tėvo, Motinos dienomis daug žmonių kapus lanko, užsuka medaus, net Visų šventųjų dieną nemažai nuperka, taip pat ir prieš Kalėdas. Šias dienas bitininkė vadina turgaus dienomis. „Daugiausia išperka atvažiuojantys, pas giminaičius užsukantys. Vietiniai – ne. Kiek čia tų vietinių belikę?“ – kalba bitininkė. Sako, kad ir iš Lenkijos nuolatinių klientų turi, mat ten medus brangesnis. Kas nori didesnį kiekį įvairesnio medaus nusipirkti, skambina bitininkei. „Pavasarinio medaus nepridėjusi į šėpukę, o klientai jo nori. Pasiskambina, pasako, kokio norėtų, paruošiu“, – pasakoja medaus kioskelio šeimininkė. Beje, rapsų medų bitininkė pardavė urmu.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Autorės nuotraukos

Dineta BABARSKIENĖ

ŪP korespondentė