Bitininkų gyvenimą apkartino valdininkų sprendimas

Šalies bitininkai pasijuto esantys trečiojo brolio vietoje, kai išgirdo apie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimus pakeisti tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, pagal kurias bitininkams, neišskiriant jų iš kitų pareiškėjų, deklaruojančių daugiametes pievas ir ganyklas, kad gautų tiesiogines išmokas, yra privaloma jas nušienauti, o šieną išvežti iš lauko arba supresuoti, arba sukrauti į kūgius. Iki šiol bitininkams būdavo leidžiama po rugsėjo 1-osios žolę susmulkinti ir tolygiai paskleisti pievoje. ŽŪM atstovai aiškina, kad terminai nesikeitė, keitėsi tik pievų sutvarkymo būdas, kuris neturi įtakos žolinių augalų žydėjimui ir apdulkinimui.

Viena skelbia, kita daro

Ukmergės ir Širvintų rajonuose bitininkaujantis Laurynas Golovčianskis deklaruoja 30 ha daugiamečių pievų. Kaip ir kiti bitininkai, jis nusivylęs tokiu žemės ūkio politikų sprendimu. „Daugeliui bitininkų ŽŪM sprendimas sukėlė nerimą. Daug bitininkų draugijų ir organizacijų kreipėsi į ŽŪM raštu, tačiau akivaizdu, kad neišgirsti net ir motyvuoti prašymai nekeisti iki šiol galiojusios tvarkos“, – sakė pašnekovas. Pasak jo, tokie ŽŪM sprendimai iš pagrindų pakerta smulkaus ūkio šakas vystančius jaunus ir ne tik jaunus žmones, kurie negali planuoti savo veiklos net vienus metus. Dar keisčiau bitininkams atrodo, kai ministerija oficialiai skelbia skatinanti didinti, draudžianti mažinti daugiamečių pievų plotus, pasisako už būtinybę saugoti natūralią gamtą, tačiau priimamose taisyklėse sprendimai esą yra visiškai priešingi. Kovo pradžioje ŽŪM išplatino žaliojo kurso tikslus ir užduotis. Minima, kad kovojant su klimato kaita viena iš užduočių yra siekis apsaugoti ir atkurti pievas. Ministerijos darbotvarkėje net nurodomi dešimtmečio užmojai ne mažiau kaip 8 000 ha padidinti daugiamečių pievų plotus.

Keleriopa pridėtinė vertė

„Deja, gražūs ir skambūs planai – tik popieriuje. Bitininkai, surašius šių metų pasėlių deklaravimo taisykles, neišskiriami iš kitų ūkio dalyvių. Jiems primetama užsiimti bitininkams nebūdinga veikla – šienainio gamyba. Taip darant bus prarandami vertingų medingųjų augalų plotai, kurių žydėjimas tęsiasi iki rugsėjo pradžios, – sakė pašnekovas. – Pasigirsta argumentais nepagrįstų nuomonių, kad daugiamečių pievų susmulkinimas nesukuria jokios pridėtinės vertės. Visi bitininkai patvirtins, kad ši priemonė būtent jiems teikia neįkainojamą pridėtinę vertę. Biologai taip pat tvirtina, kad žolės smulkinimas gerina daugiamečių pievų būklę, nes tokiu būdu didėja pievų humuso sluoksnis. Iš tokių pievų bitės neša vertingą poliflorinį medų, išsaugojama bioįvairovė. Vaistinguosius augalus renka žolininkai. Taip Lietuva prisideda prie žaliojo kurso strategijos įgyvendinimo.“

Klausimai be atsakymų

L. Golovčianskis suskaičiavo, kad vienam hektarui tokio šieno iš peraugusios žolės paruošti reikės apie 200 eurų. Beveik tiek, kiek gaunama išmokų už daugiametes pievas. „Peršasi išvada, kad kalbama viena, o daroma visai kas kita. Nevykdantys nutarimo bitininkai privalės mokėti baudas ir po metų ar kitų daugiametės pievos galbūt atsidurs didžiųjų žemvaldžių rankose. Akivaizdu, kad dauguma savininkų daugiamečių pievų nebedeklaruos, pradės žvalgytis, kam galėtų jas išnuomoti. Taigi, po metų dirbamos žemės plotai padidės. Kai kas jau dabar trina rankomis ir skaičiuoja pelną. Tik ar didelė nauda Lietuvai, kai grūdai parduodami kaip žaliava, o ne kaip produktai?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Teigiama, kad pievininkai neva nekuria pridėtinės vertės. „To tikrai negalima pasakyti apie bitininkus, – sakė L. Golovčianskis. – Kitas klausimas, kur dėti šieną, kuris neturi vertės kaip pašaras, nes pagamintas iš peraugusios, nudžiūvusios žolės. Laikantieji karves ar kitus gyvulius jo ir už dyką neimtų. ŽŪM tai nė motais. Dėkite, kur norite. Kraukite pamiškėse. O ar pamiškių savininkai norės, kad taip darytume?“

Gaminti šienainį ir pjauti žolę vasaros pradžioje, kai žydi medingieji augalai, nė vienam bitininkui nekiltų rankos. Juk jie gyvena iš bičių produktų, o ne iš šieno gamybos. Gano bites, o ne žolėdžius. Daugelis bitininkų, kaip smulkūs ūkininkai, dalyvauja ilgalaikiuose paramos projektuose ir daugiametes pievas, kurias naudoja bičių produktų gavybai, yra įtraukę į savo ūkio ekonominį dydį verslo planuose. Vadinasi, atsiradus reikalavimui gaminti šieną, patirs neplanuotų išlaidų.

Bandė apeliuoti

Lietuvos bitininkų sąjunga (LBS) dar kovo pradžioje oficialiame rašte ŽŪM pateikė daug argumentų, kodėl bitininkams turėtų galioti senoji tvarka. Jame teigiama, kad bitininkams visiškai nesuprantama, kodėl bitininkai ir apskritai ūkininkai turės mažiau galimybių pasirinkti, kaip savo ūkyje efektyviau panaudoti nupjautą žolę. Esą turėtų būti priešingai: sudaroma daugiau galimybių, kad būtų galima rinktis, kaip tikslingiau panaudoti pašarui nupjautą blogą žolę. Bitininkams keista, kodėl ŽŪM nori priversti ūkininkus augalų liekanas (sudžiūvusią ir pašarui netinkamą žolę) iš lauko išvežti arba supresuoti, arba sudėti į kūgius, o ne kitaip sutvarkyti, pavyzdžiui, susmulkinti ir paskleisti. Įgyvendinant šį taisyklių pakeitimą, Lietuvoje bus tolinamas perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, uždaro gamybos ciklo.

Bitininkų nuomone, žmogui, turinčiam mokslu pagrįstų ar bazinių agronomijos ir ekologijos žinių, akivaizdu, kad tokie sumanymai veda prie biologinės įvairovės skurdinamo ir medų nešančių bičių ir laukinių apdulkintojų apsaugos bloginimo, o visa tai prieštarauja Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos išvadoms.

Argumentų neišgirdo

ŽŪM atstovai „Ūkininko patarėjui“ aiškino, jog vilčių bitininkams, kad jie bus išgirsti, nėra, nes sprendimas jau priimtas. „Pievų priežiūros tvarka pakeista įvertinus aplinkosaugos ir žemės ūkio srities mokslininkų bei ekspertų poziciją dėl nušienautos biomasės palikimo laukuose (žolės smulkinimo ir paskleidimo) įtakos aplinkosauginiams žemės ūkio procesams. Šienavimo vietoje keičiasi augalijos struktūra, išnyksta pievoms būdingi augalai, susmulkintoje biomasėje veisiasi pelėsis ir pan. Dėl šių priežasčių bitininkams, naudojantiems daugiametes pievas bičių produktų gamybai, nėra padaryta išimčių ir neleidžiama smulkinti bei paskleisti nupjautos žolės lauke“, – teigiama ŽŪM komentare.

Jame taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pakeista tik tvarka, kaip nupjauta žolė turi būti sutvarkyta, o šienavimo terminai nesikeitė. Tad „bitininkai, Ūkinių gyvūnų registre iki einamųjų metų liepos 1 d. įregistravę turimas bičių šeimas, turi nušienauti pievas bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. Šis terminas nebuvo keistas, keitėsi tik pievų sutvarkymo būdas, kuris neturi įtakos žolinių augalų žydėjimui ir apdulkinimui, t. y. bitės apdulkina augalus iki šio termino“.

Turime, bet nevertiname

Paklaustas, ką ketina daryti toliau, naujasis LBS prezidentas Sigitas Uselis sakė, kad į pagalbą pasitelks įvairių sričių specialistus, ieškos svarių argumentų, kad bitininkams būtų padaryta išimtis. Juolab kad daugiamečių pievų plotai ateityje mažės, vadinasi, bitės turės mažiau ganyklų. O juk lietuviškas medus išskirtinis tuo, kad yra poliflorinis.

Dr. Algirdas Amšiejus neslėpė nusivylimo. Tačiau ir jis nepraranda vilties. „Kažkada visą vasarą rinkau medingųjų augalų pavyzdžius, dariau aprašus, kad įrodytume valdininkams, jog bitės iš jų renka nektarą iki vasaros pabaigos. Po ilgų įrodinėjimų bitininkams buvo leista pievas nupjauti iki rugsėjo 1 d. Būtent mulčiavimas padeda paskleisti daugiamečių augalų sėklas. Ten, kur šienaujama kelerius metus iš eilės, keičiasi pievos augalų sudėtis. Lieka mažavertės varpinės žolės, viksvos. Daugiametėse pievose gyvena daug kitų vabzdžių, įvairių bitinių plėviasparnių. Didžiosiose Europos šalyse jau beveik nerasime vienišių, urvinių ir kitų laukinių bičių. Pas mus jos dar gyvena. Dar yra ir kamanių, tačiau ten, kur neliks žydinčių augalų, neliks ir šių vabzdžių.“ Argumentai, kad dėl mulčio veisiasi pelėsis ir tai esą kenkia, A. Amšiejaus neįtikina. „Į Lietuvą atvykę užsieniečiai pirmiausia įvertina gamtos įvairovę. Mačiau, kaip jie aikčioja, stebisi braidydami po Zarasų krašto pievas, kokios ten vyksta fotosesijos“, – kalbėjo žinomas Lietuvos bitininkas.

Nijolė BARONIENĖ

ŪP korespondentė

Redakcijos nuotrauka

2021-04-04