Brigados dislokavimo sėkmė – bendra Vilniaus ir Berlyno atsakomybė, sako B. Pistorius

„Mūsų bendra atsakomybė užtikrinti, kad šis pavyzdinis projektas būtų sėkmingas. Visi esame ir liksime įsipareigoję laikytis veiksmų plano, dėl kurio susitarėme praėjusių metų gruodį“, – kalbėjo B. Pistorius.

„Ir turime aiškų tikslą – iki 2027 metų dislokuoti brigadą Lietuvoje su sąlyga, kad iki to laiko pradės veikti visa reikiama infrastruktūra“, – pridūrė jis.

Vokietijos gynybos ministras nurodė, kad brigados aktyvavimo štabas Lietuvoje bus įkurtas šių metų pabaigoje.

„Iki 2025 metų planuojame dislokuoti apie 500 tarnaujančio personalo, o 2026 metais į brigadą perkelsime daugiau karių. O mūsų nacionalinę kovinę grupę Lietuvoje perduosime brigadai“, – tvirtino B. Pistorius.

Jis teigė, kad siekiant šio tikslo galima remtis tvirtu Lietuvos ir Vokietijos ryšiu, „dabar pereisiančiu į naują etapą“.

Lietuvius vadino ryžtinga tauta

Pasak ministro, šios brigados dislokavimas susijęs ne tik su atgrasymu ir Vokietijos įsipareigojimu užtikrinti sąjungininkų saugumą, bet ir su šalių partneryste, tautų pasitikėjimo ir bendradarbiavimo stiprinimu.

Taip B. Pistorius kalbėjo prieš Seimui imantis svarstyti sutarties ratifikavimą dėl šalyje dislokuojamų vokiečių karių, civilių ir jų šeimų teisių.

Kreipimosi į Seimą pradžioje Vokietijos gynybos ministras taip pat pabrėžė Lietuvos indėlį į laisvos, vieningos Europos kūrimą.

„Seimas yra ne tik Lietuvos demokratijos namai, jis taip pat simbolizuoja ir Lietuvos indėlį į laisvos bei demokratinės Europos suvienijimą po dešimtmečius trukusio Šaltojo karo ir neįveikiamų sienų, padalijusių mūsų žemyną į dvi dalis“, – kalbėjo B. Pistorius.

„Prieš 35 metus jūs, Lietuvos žmonės, drąsiai kovojote už laisvę ir nepriklausomybę. Jūs taikiai ir drąsiai priešinotės ir galiausiai nugalėjote totalitarinę priespaudą ir pavergimą“, – pažymėjo jis.

Vokietijos gynybos ministras teigė ryškiai prisimenantis 1989 metų Baltijos kelio nuotraukas, kai 2 mln. žmonių susikibo į 600 kilometrų ilgio grandinę.

„1990-uosius, kai jūsų tauta atsistojo ir paskelbė savo šalies nepriklausomybę ir dar kartą 1991 metais, sausio mėnesį, kai sovietų tankai bandė sunaikinti tą pačią nepriklausomybę, pasaulis išvydo kai ką nepaprasto – ryžtingą tautą, nepaklūstančią vienam galingiausių režimų istorijoje“, – sakė B. Pistorius.

„Lietuvos istorija, jūsų istorija, tai drąsos, ryžto ir tvirto tikėjimo mums visiems brangiomis vertybėmis istorija“, – teigė jis.

„Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas“

B. Pistoriaus teigimu, pernai balandį paskelbtas Vokietijos vyriausybės sprendimas Lietuvoje dislokuoti visos apimties kovinės parengties brigadą „buvo tvirta žinia, kad mums nacionalinė gynyba yra ir kolektyvinė gynyba, kad Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas“.

Vokietijos gynybos ministras sakė, kad ši draugystė jam asmeniškai ir vokiečių tautai reiškia daug.

„Šiuo sprendimu sustiprinome savo Aljansą ir vykdome savo pažadą apsaugoti laisvą ir demokratinę Europą. Mūsų kariai stovės petys į petį su Lietuvos pajėgomis pasirengę ginti šią šalį, kaip ir visas Aljansas, kuris yra pasirengęs ginti kiekvieną kitą NATO teritorijos centimetrą“, – kalbėjo B. Pistorius.

Jis dėkojo parlamentarams už paramą įgyvendinant sprendimą įkurti Vokietijos brigadą, pabrėždamas įstatymą, kuriuo karinė infrastruktūra pripažįstama nacionalinės svarbos projektu, 3 proc. BVP viršijantį gynybos biudžetą, paramą Lietuvoje besikuriančiai Vokietijos gynybos pramonei.

Tarpvalstybinę sutartį dėl vokiečių karių ir jų šeimų teisių prieš kelias savaites Berlyne pasirašė abiejų šalių pareigūnai. Kad ji įsigaliotų, dokumentą dar turi ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos parlamentai. Kada jos imsis Bundestagas, kol kas neaišku.

Minėtu susitarimu Berlynui leidžiama Lietuvoje steigti vokiškas švietimo įstaigas, taip pat karines valgyklas ir parduotuves, kurioms bus taikomos mokestinės išimtys.

Lietuva ir Vokietija brigadą yra sutarusios dislokuoti iki 2027 metų pabaigos, nors pareigūnai nuogąstauja, kad ši data gali nusikelti.

Žada nenuilstamai remti prieš Rusiją kovojančią Ukrainą

Pasak B. Pistoriaus, į Ukrainą įsiveržusi Rusija pradėjo karą, keliantį grėsmę tarptautinei tvarkai.

„Siekdama savo imperinių tikslų atkurti Rusijos hegemoniją didelėje Rytų ir Vidurio Europos dalyje, Rusijos vadovybė rodo tik panieką tarptautinei teisei ir taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.

„Matome, kaip Rusija sparčiai didina savo ginkluotės gamybą ir dramatiškai stiprina savo ginkluotąsias pajėgas. Tai nepalieka abejonių: Putino Rusijai Ukraina – tai tik pradžia“, – pažymėjo jis.

Anot ministro, tikrasis Rusijos prezidento Vladimiro Putino priešas, kurio jis bijo – laisvas ir nepriklausomas demokratinis europiečių gyvenimo būdas, vertybės, kurių Lietuvos žmonės „siekė ištisus dešimtmečius“.

B. Pistorius deklaravo Vokietiją esant viena stipriausių rėmėjų Ukrainai padedant atkurti jos teritorinį vientisumą, stiprinant atsparumą.

„Ir mes galime padėti Ukrainai kovoti ir laimėti šį karą. Galiu jus patikinti, kad mūsų pastangos bus nenuilstamos. Tai yra mūsų nacionalinis interesas ir man asmeniškai svarbus klausimas“, – tvirtino Vokietijos gynybos ministras.

Vokietija yra antroji po Jungtinių Valstijų pagal dydį pagalbos Ukrainai teikėja.

Vis tik Vokietijos biudžeto projekte kitais metais Ukrainai numatyti maždaug 4 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 8 mlrd. eurų 2024 metais.

Vokietijos vyriausybė anksčiau teigė, kad siekdama kompensuoti paramos sumažinimą remsis Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos planais gauti lėšų iš įšaldyto Rusijos turto.

Autorius Dominykas Biržietis / BNS