Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024
Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024

Dar vienas valdžios smūgis: mokestis už žemę – padvigubėjo

2023/12/05


Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Maža to, kad šiais metais Lietuvos ūkininkų nelepino gamtos sąlygos, kurios turėjo įtakos derliaus kokybei ir kiekybei, tai rudeniui besibaigiant juos dar šokiravo ir šiųmetės žemės mokesčio sąskaitos. Nors mūsų rajone žemės mokesčio tarifas – vienas iš mažesnių šalyje, tačiau Kėdainių ūkininkų sąjungos pirmininko Dainiaus Sabulio teigimu, pakilus žemės vertei, kurią apskaičiuoja VĮ Registrų centras, žemės mokesčio sąskaitos išaugo net 40–50 proc. Tuo tarpu ūkininkaujanti Kėdainių rajono tarybos narė Erlenda Turskienė piktinasi, kad tokia žemės mokesčio skaičiavimo metodika yra ydinga.

Didelius mokesčius teks mokėti mažiausiai 5-erius metus

Kaip „Rinkos aikštei“ paaiškino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir turto skyriaus vyr. specialistė Alina Melinauskienė, analizės, kiek tiksliai pakito žemės mokestis mūsų krašto ūkininkams, savivaldybė nedaro, nes nedisponuoja tokia informacija.

Mokesčio dydis priklauso nuo vidutinės rinkos vertės ir žemės sklypo paskirties. Šių metų mokestis paskaičiuotas pagal nuo 2023 m. sausio 1-osios įsigaliojusias masinio vertinimo būdu nustatytas vidutinės rinkos vertės kainas. Pagal šias naujas ir smarkiai iškeltas rinkos vertes žemės mokestis bus skaičiuojamas 5-erius metus.

„Ne tiek tarifas įtakos turėjo mokesčių už žemę ženkliam brangimui, kiek verčių perskaičiavimas, kuris būna kas penkerius metus. Apie tarifus su savivaldybe diskutavome, bet pamiršome pasikalbėti apie vertės padidėjimą“, – kalbėjo ūkininkų sąjungos pirmininkas D. Sabulis.

dainius sabulis
Kėdainių ūkininkų sąjungos pirmininko Dainiaus Sabulio teigimu, pakilus žemės vertei, kurią apskaičiuoja VĮ Registrų centras, žemės mokesčio sąskaitos išaugo net 40–50 proc.

Šiuo metu žemės mokesčio tarifas Kėdainių rajone svyruoja nuo 0,3 iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Mažiausiai, 0,3 proc., moka daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų savininkai, daugiausia, 4 proc., – už nenaudojamą, apleistą žemės sklypą atsakingi asmenys. O ūkininkams yra nustatytas 0,75 proc. mokesčio tarifas.

Vertė pakelta dirbtinai – turtus susikrovė per naktį

Su pasikeitusia žemės verte beveik dvigubai išaugo ir ūkininkaujančios rajono tarybos narės E. Turskienės mokamo žemės mokesčio suma.

„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad žemės mokestis man išaugo beveik dvigubai. Jeigu anksčiau už vieną žemės plotelį mokėdavau 660 eurų, tai šiemet – 1 tūkst. 100 eurų. Pasirodo, pasižiūrėjus į sklypų vertes, per naktį mes tapome beveik dvigubai turtingesni“, – ironizavo pašnekovė.

Ji taip pat piktinosi, jog žemės mokesčio pakilimas yra neteisingas, kadangi vertė yra dirbtinai sukelta – turtas padidėjo, bet iš to turto naudos niekas daugiau negavo.

„Tai yra labai ydinga žemės mokesčio skaičiavimo metodika. Ją reikėtų keisti, kad tai būtų susiję su žemės našumo balu, o ne su verte.

Nekilnojamojo turto pardavėjai taip, iš to išlošia, o žemdirbiai žemės pardavinėjimu neužsiima, kad iš to pabrangimo gautų naudą. Jie gauna naudą iš to, kaip tą žemę prižiūri, kokias sąlygas gauna iš gamtos“, – kalbėjo E. Turskienė.

Mokesčio perviršis – kaimų problemoms spręsti?

Paklaustas, ar yra kokių nors priemonių ūkininkams atlyginti ar sumažinti stipriai išaugusį žemės mokestį, Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas sakė, kad kiekvienas ūkininkas individualiai gali rašyti prašymus savivaldybei, kad ši sumažintų mokestį.

„Pavyzdžiui, Kėdainiuose yra tokia žvyro programa, t. y. mes, ūkininkai, gauname žvyro, patys parsivežame, patys pasiskleidžiame ant kelių ir savivaldybė tam skiria biudžeto lėšas. Taigi, tą perviršį, kurį surinko savivaldybė už žemės mokestį, galima būtų panaudoti kaimo bendruomenių poreikiams ar dar kokiems nors darbams atlikti“, – svarstė D. Sabulis.

Jam pritarė ir rajono tarybos narė E. Turskienė, tačiau tai, anot jos, galima būtų svarstyti tik kitiems metams.

„Dabar susidariusi tokia situacija: kadangi žemės mokestį jau reikėjo susimokėti iki lapkričio 15 d., tad šiems metams jau nieko nebegalime padaryti. Tačiau mūsų frakcija, kai bus svarstomas kitų metų biudžetas, tikrai siūlys svarstyti koeficiento klausimą. Kai jau bus galima įvertinti, koks padidėjimas yra visame rajone, tada vertinsim koeficientą, kad ateityje žmonėms būtų lengviau, nes tai liečia ne tik ūkininkus, bet ir visus kitus žmones, ypač kaimuose, kurie turi žemės. Juk po penkerių metų vėl bus vertės perskaičiavimas, – komentavo E. Turskienė. – Kėdainiuose koeficiento dydis yra 0,75 proc. ir jis iš tiesų nėra didelis palyginus su kitais rajonais. Bet yra ir tokių rajonų, kuriuose koeficientas – 0,5 proc., 0,6 proc.

erlenda turskiene
Ūkininkaujanti Kėdainių rajono tarybos narė Erlenda Turskienė piktinasi, kad tokia žemės mokesčio skaičiavimo metodika yra ydinga.

Dar vienas mūsų siūlymas bus, kadangi šiais metais žemės mokestis jau sumokėtas ir pinigai keliaus į biudžetą, kad tas iš padidėjimo surinktas perviršis būtų skirtas kaimo problemoms spręsti, nes kaime tikrai yra visokių infrastruktūrinių problemų – melioracijos, kelių, stotelės neįrengtos.“

Tuo tarpu Kėdainių rajono mero patarėja ryšiams su visuomene Vilija Mockuvienė kol kas dar negali pasakyti, ar iš tiesų bus stengiamasi kaip nors padėti ūkininkams ir ateityje sumažinti mokestį ir ar jis bus kompensuojamas per kokias nors kitas programas ar projektus.

„Klausimai yra tik hipotetiniai. Ūkininkų kreipimosi šiandien nėra. Tad nėra kaip atsakyti į Jūsų keliamus klausimus“, – trumpai pakomentavo V. Mockuvienė.

Bankrutuojančių nebus

Nors žemės mokestis smogė nemaža jėga ūkininkams, tačiau D. Sabulis patikino, kad dėl to bankrutuojančių ar veiklą nutraukiančių ūkininkų tikrai nebus.

„Nėra tie mokesčiai tokie, kad ūkininkai negalėtų susimokėti. Tik, aišku, nuostolių šiokių tokių bus, nes grūdų kainos mažesnės ir derliai mažesni nei pernai, taip pat trąšas reikėjo brangiau pirkti, tad padidėjęs žemės mokestis tikrai pasijus. Tik kiekvienam skirtingai, nes žemė žemei nelygi. Taip pat žemės mokesčio dydis labai priklauso nuo to, kurioje vietoje yra žemė. Tarkim, jeigu yra arčiau miesto ribos, kainuos brangiau, jeigu daugiau nutolusi – pigiau. Yra labai daug įvairių dedamųjų, todėl tiksliai pasakyti, kiek pabrango vienas hektaras žemės, labai sudėtinga“, – teigė ūkininkų atstovas.

Vis tik pakilusios kainos ar mokesčiai dažniausiai labiausiai kainų šuoliu atsiliepia vartotojams. Tačiau E. Turskienė pažymi, kad poveikis galutinei produkcijos kainai nuo ūkininkų mažai priklauso.

„Mes, nei vienas žemdirbys, negalime padaryti jokios įtakos kainai, pavyzdžiui, kažkas pabrango ir aš dabar branginsiu. Ne. Mes turime jau iš anksto sudarę sutartis ir ne mes nustatome kainą, o netgi tarptautinės biržos. Mes neparduodame grūdų ar pieno tiesiogiai žmogui. Dabar tiek grūdų, tiek pieno kainos yra ypatingai žemame lygyje, o čia staiga yra padvigubėjusios bankų palūkanos, sumažėjęs derlius dėl prastų gamtinių sąlygų, nepasiruošta pašarų ir dar padvigubėjęs žemės mokestis, nors iš to pačio ploto gavome mažiau produkcijos“, – apmaudo neslėpė ūkininkaujanti tarybos narė.

A. Melinauskienės duomenimis, 2022 metais žemės ir nuomos mokesčio surinkta 1 mln. 767,4 tūkst. eurų, vadinasi, šiemet rajono savivaldybės biudžetas iš ūkininkų ir visų bent mažiausią žemės lopinėlį turinčių gyventojų kišenės susišluos kone dvigubai didesnę sumą pinigų.

 

Rasa JAKUBAUSKIENĖ / RINKOS AIKŠTĖ

Algimanto Barzdžiaus /„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Dalintis
2024/02/24

Jan Udo Sparenborg: „Reikia kovoti už mūsų ateitį!“

Į sausio pabaigoje Vilniuje surengtą žemdirbių protesto akciją iš tolimoje Žarėnų gyvenvietėje, Šiaulių rajone, įsikūrusio UAB „Klauso ūkis“ išvyko trys traktorininkai, du sunkvežimių vairuotojai ir pats ūkio vadov...
2024/02/24

Lietuviai valgo mažiau kiaušinių nei latviai

Naujausias tyrimas atskleidė, kad vištų kiaušinius kasdien valgo vos penktadalis lietuvių, latviai šį maisto produktą į savo mitybą įtraukia daug dažniau: kiekvieną dieną juos valgantys pasisakė beveik trečdalis apklaustų gyve...
2024/02/24

Vertikalioji daržininkystė: Dubajuje – klesti, Europoje – stagnuoja

Visai neseniai bendrovė „Lietuvos oro uostai“ pranešė, kad šių metų spalį startuos tiesioginiai reguliarūs skrydžiai tarp Vilniaus oro uosto ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinės Dubajaus. Beveik tuo pat met...
2024/02/24

Ar esame patenkinti savo gyvenimu?

Kainų lygis, kariniai ir politiniai neramumai bei asmeninio pobūdžio realijos prisideda prie to, kaip kiekvienas iš mūsų vertina savo pasitenkinimą gyvenimu. O kaip sekasi visai Lietuvai šioje srityje – ar esame gyvenimu patenk...
2024/02/24

Ekologinės sistemos – EK pertvarkų akiratyje

Europą drebinant žemdirbių protesto akcijoms ir Europos Komisijai (EK) skubiai ieškant būdų, kaip palengvinti ūkininkų gyvenimą – sumažinti jų veiklai keliamus reikalavimus ir palengvinti galimybes jų produkcijai konkuruoti su importu...
2024/02/24

Vaikui už prarastą regėjimą priteista 160 tūkst. eurų

Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą apygardos teismo sprendimą, kuriuo mažamečiam berniukui, dėl medikų kaltės praradusiam regėjimą viena akimi, priteista 160 000 Eur neturtinė žala. Valstybinė ligonių kasa ginčijo nustatytą neturtinės ...
2024/02/24

Ar interneto aplinkoje yra ne sukčių? Turbūt, bet – tikrinkite

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota 350 romantinio sukčiavimo atvejų, gyventojai sukčiams mėgino pervesti daugiau nei 1 mln. Eur. Ne visi šie atvejai manipuliatorius pradžiugino abipusiais jausmais ar, svarbiausia – svetimais piniga...
2024/02/24

Dirvožemio degradacijos „vaistas“ – atkuriamoji žemdirbystė

Mokslininkai įspėja – per ateinančius 50 metų, dirvožemio degradacija gali apimti tokius mastus, jog nebebus įmanoma išauginti pakankamai maisto siekiant išmaitinti žmoniją. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tausiam ūkininkav...
2024/02/24

Šiltas sultinys – didžiausias skrandžio džiaugsmas

Nesvarbus, koks metų laikas, nesvarbus – rytas ar vakaras, sultinys organizmui bus ir maistas, ir vaistas, ir prevencinė priemonė. Svarbiausia jį virti lėtai ir ilgai. Na, o išvirus, leisti dar šiek tiek „pailsėti“ ...