Darbuotojų migracijos kaina – koks lojalumo receptas?

Uostamiestyje darbuotojai dažniausiai keičia darbovietes apdirbamosios gamybos, statybos, prekybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose. Plungės rajone ryškiausias darbuotojų judėjimas stebimas tarp apdirbamosios gamybos ir statybos įmonių.

Regiono klientų profilio analizė atskleidė, kad dauguma šiemet Užimtumo tarnyboje registruotų ir vėliau įsidarbinusių asmenų darbą rado tame pačiame ekonominės veiklos sektoriuje. Klaipėdos mieste iš 4,8 tūkst. įsidarbinusių klientų apie 2,8 tūkst. (59 proc.) sugrįžo dirbti į tą patį sektorių. Plungės rajone ši dalis buvo dar didesnė – 62 proc.: iš 786 įsidarbinusių 486 darbą rado analogiškos veiklos įmonėse.

„Nors dalis darbuotojų aktyviai keičia darbdavius, dauguma jų lieka tame pačiame ekonominės veiklos sektoriuje. Tai rodo, kad darbo rinkoje ypač vertinamos sukauptos profesinės kompetencijos ir darbo patirtis. Darbdaviai darbuotojų ieško ne tik per mūsų tarnybą, bet ir konkuruodami dėl jau dirbančių specialistų, tad darbuotojų migracija atspindi aktyvią konkurenciją dėl panašios kvalifikacijos darbo jėgos“, – teigė Klaipėdos klientų aptarnavimo direktorė Jurgita Petraitienė.

Dažniausiai darbus keičia pagalbiniai apdirbimo pramonės darbininkai, pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, krovikai, valytojai, pagalbiniai statybos darbininkai, virėjai, maisto gamybos darbuotojai ir padavėjai.

Plungės rajone taip pat išsiskiria mėsininkai, žuvų darinėtojai, maisto pusgaminių ruošėjai, pagalbiniai apdirbimo pramonės darbininkai bei statybos darbuotojai. Čia didžiausia darbuotojų kaita vyksta apdirbamosios gamybos sektoriuje: šiemet per aštuonis mėnesius iš darbo išėjo 186 asmenys, o įsidarbino 190. Tai didžiausias darbuotojus prarandantis ir juos pritraukiantis sektorius.

Plungės rajone daugiausiai žmonių įdarbino didmeninė ir mažmeninė prekyba, apdirbamoji gamyba ir transportas bei saugojimas, o daugiausia darbuotojų neteko statybos sektorius.

Pastarasis sektorius ir Klaipėdos mieste prarado daugiausiai darbuotojų, taip pat išeinančių daugiau buvo iš administracinės ir aptarnavimo veiklos bei prekybos įmonių, o daugiau personalo pritraukė žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigos.

Pasak J. Petraitienės, darbuotojų migraciją tarp įmonių dažniausiai lemia ekonominiai motyvai (darbo užmokestis), geresnės darbo sąlygos, karjeros perspektyvos ir darbo aplinkos kokybė: „Didėjant darbo rinkos konkurencijai vis svarbesniais tampa ne tik finansiniai, bet ir darbuotojų gerovės, lankstumo bei profesinio augimo veiksniai. Aktyvus darbuotojų judėjimas darbdaviams gali reikšti iššūkius dėl darbuotojų kaitos ir kvalifikuotų specialistų trūkumo.“

Išaugusią darbuotojų kaitą patvirtino pernai darbdavių apklausoje dalyvavę 41 proc. darbdavių. Jie pastebėjo, kad šis reiškinys išplito per pastaruosius keletą metų. Tuomet didžiausią darbuotojų kaitą būtent daugiausiai ir nurodė administracinės ir aptarnavimo, apgyvendinimo ir maitinimo bei statybos sektoriaus įmonės.

Šiuo metu Klaipėdos apskrityje daugiausiai laisvų darbo vietų pagalbiniams apdirbimo pramonės darbininkams, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojams, metalo šlifuotojams, pagalbiniams įvairių darbų darbininkams, aplinkos tvarkytojams, vamzdynų montuotojams, pakuotojams, valytojams, krautuvų vairuotojams.

Įmonės labiausiai ieško gamybos, transporto, techninių profesijų darbuotojų, o darbo ieškantys žmonės dažniau renkasi administravimo ar prekybos srities darbus.

Užimtumo tarnybos informacija