Dėl verslinės žvejybos – nerimstanti audra

Prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žuvininkystės įstatymo pataisas, taigi paskutinė šio parlamento rudens sesija prasidės nuo to paties taško, ties kuriuo buvo užbaigta. Bus grįžta prie vetuotų įstatymo pakeitimų. Be to, laukia kitas, didelio atgarsio sulaukęs to paties įstatymo projektas, kurio svarstymas buvo pristabdytas. Žvejybos veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimas nuolat klumpa. 

Veto stabdis – ketvirtasis per sezoną

„Seimo siūlomame pakeitimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra pagrįstas skaidrumo ir objektyvumo principais, neužtikrina atsakingo racionalaus žuvų išteklių naudojimo, sąžiningos konkurencijos laisvės bei sudaro prielaidas piktnaudžiavimui vykdant verslinę žvejybą“, – teikdamas veto liepos 16 dieną sakė šalies vadovas.

Per Seimo pavasario sesijos politinį sezoną tai ketvirtasis kartas, kai Prezidentas Gitanas Nausėda spaudžia veto stabdį.

Birželio 11 d. dekretu grąžintos pakartotinai svarstyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos pertvarkymą į valstybės įmonę numatančios Kelių įstatymo ir susijusių įstatymų pataisos. Du veto susiję su sprendimais dėl ekstremalios situacijos dėl COVID-19: balandžio 17 d. vetuoti Civilinės saugos, Nepaprastosios padėties bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymų pakeitimai, kuriais numatyta riboti tam tikrų prekių ar paslaugų pardavimą ar tiekimą, prekių ar paslaugų kainas; balandžio 14 d. – Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimai.

Pagal Konstituciją Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali iš naujo svarstyti ir priimti. Pakartotinai apsvarstytas įstatymas gali būti priimamas. Seimas tai pat gali nesutikti su motyvais, kuriais remiantis priimtas įstatymas buvo grąžintas. Veto atmetimui reikia daugiau kaip pusės visų Seimo narių (kai įstatymas konstitucinis – dviejų trečdalių). Jei veto atmesti nepavyksta, įstatymas gali būti priimamas su visomis Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

Teisės ekspertai pastebi, kad pagal daugiametę statistiką Seimui yra grąžinama svarstyti apie 2 proc. priimamų įstatymų. Veto yra priekaištas parlamentui dėl teisėkūros kokybės, skubotumo.

Buvo abejonių patiems rengėjams

Žuvininkystės įstatymo pataisos priimtos paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną (52 balsais „už“, 7 „prieš“, 35 „susilaikius“), kone paskutinėmis valandomis.

Dėl šio projekto buvo abejonių patiems rengėjams. Pataisas inicijavo, diskusijas su žvejų bendruomenių atstovais dėl verslinės žvejybos reglamentavimo rengė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Procesas buvo ilgas, jo metu buvo laukiama teismų išvadų, Europos Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo. 2018 metais parengtam projektui nepritarė Vyriausybė. 2019-aisiais parengtajam – uždegta žalia šviesa, toliau su juo dirbo Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Jo narys Petras Čimbaras šią gegužę pateikė projektui savo pasiūlymus.

Likus dviem savaitėms iki pavasario sesijos pabaigos vyko KRK posėdis, kuriame apsvarstytos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvados. Joms nepritarta. Tuo metu apie pataisų priėmimą kalbos nebuvo (padėtis pasikeitė po savaitės, nes buvo gauta paskutinė reikalinga išvada; ji Seimo komiteto buvo apsvarstyta paskutinio plenarinio posėdžio išvakarėse greituoju būdu, per 10 min. – taip projektas staiga „iššoko“ į finišo tiesiąją).

Dėl Prezidento ginčijamų nuostatų tada suabejojo ir ŽŪM teisininkai, būtų mielai dar kartą peržiūrėję projektą bei pasiūlymus.

KRK laikosi nuostatos, kad verslinėje žvejyboje būtų taikomas toks pat principas, kaip ir žemės ūkyje: kompensacijas ir išmokas turi gauti tas, kuris dirba žemę, o žuvininkystės atveju – turi reikalingus įrankius ir žvejoja.

Žuvininkystės klausimais šiame komitete pirmuoju smuiku griežia P. Čimbaras, tarp kolegų agrarininkų oponentų praktiškai neturintis. STT pastaboms atmesti pakako pasakymo, kad korupcijos sargai galimai gina ne tų grupių interesus, „kažkur kažką įžvelgia“.

Ginčijamų nuostatų ne viena

Prezidento dekrete dėl įstatymo grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti akcentuojamos valstybei iš Konstitucijos kylančios pareigos: reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, tai daryti laikantis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo. Apribojimai, kuriais daromas esminis poveikis ūkinei veiklai, turi būti nustatyti tik įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais.

Įstatymo pataisomis norima žvejybos pajėgumus subalansuoti su žvejybos galimybėmis, nustatyti skaidrius ir objektyvius žvejybos kvotų skirstymo kriterijus, tačiau deklaruojamiems tikslams prieštarauja kai kurios priimtos nuostatos, ypač reguliuojančios verslinę žvejybą vidaus ir jūrų vandenyse.

Nepraslydo pro akis, kad priimtame teisės akte išliko kai kurios nuostatos, dėl kurių Vyriausybės buvo atmestas pirminis projektas. Be to, ginčijami Seimo nario P. Čimbaro iniciatyva įtraukti pakeitimai.

Pagal dabar galiojančią Žuvininkystės įstatymo redakciją (2016), verslinės žvejybos jūrų vandenyse subjektai gali tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka; kai mainai nelygiaverčiai, reikia sumokėti 10 proc. apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo kompensaciją. Priimtoje pataisoje mokesčio neliko visai. Tai motyvuojama sudėtinga laivyno būkle, ES taikomais draudimais menkių žvejybai, tačiau pagal STT antikorupcinį vertinimą, sudaromos sąlygos nemokamai gautą teisę į valstybės turtą (žvejybos galimybes) parduoti kitiems ūkio subjektams ir taip pelnytis valstybės sąskaita.

Taip pat Prezidentas nepritaria tam, kad būtų atsisakyta pradinės aukciono kainos, į tai taip pat buvo atkreiptas dėmesys STT išvadoje: visai panaikinus pradines visiems vienodai taikomas aukciono kainas, žvejybos galimybės galėtų būti parduodamos už bet kokią kainą, kurią pasiūlytų vienintelis aukciono dalyvis, pavyzdžiui, už 1 euro centą aukciono dalyvis galėtų įsigyti žvejybos galimybių 15 metų.

ŽŪM rengtame pirminiame projekte siūlyta dabar galiojančią 1 proc. dydžio pradinę aukciono kainą, kuri yra akivaizdžiai per didelė, sumažinti iki 0,1 proc. (nuo bendros kiekvienais metais pagal įsigytą teisę į žvejybos galimybes skirtinų tam tikros rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių vertės), tačiau Seimas pritarė P. Čimbaro iniciatyvai ir argumentui, kad aukciono pradinės kainos dydis nėra pagrįstas, aukciono kainą privalo lemti konkurencijos rinkoje sąlygos.

Verslinei žvejybai – kryžius

Ginčijamos pataisos kalba vien tik apie verslinę žvejybą. Deja, Lietuvoje šio verslo lieka vis mažiau – ir jūrose, ir juo labiau vidaus vandenyse. Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas bei aktyvus sąjūdietis Leonas Kerosierius apie tai atkakliai kartoja kiekvienoje su žuvininkystės reikalų svarstymu susijusioje auditorijoje. Pasak jo, verslinei žvejybai prie Seimo reikėtų statyti kryžių.

Baltijos jūroje menkių žvejyba uždrausta. Dauguma laivų yra pasenę, 60 proc. įmonių veikia nuostolingai. Daug jų nebemato perspektyvos, laukiama išeitis – kompensacijos už laivų supjaustymą.

Paskutinis svarstymo etapas laukia Žuvininkystės įstatymo pataisų, kuriomis verslinę žvejybą norima dar labiau suvaržyti – uždrausti ją Baltijos jūros priekrantėje 500 m nuo jūros kranto ir 3 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų, palikti tik specializuotą grundalų, stintų ir strimelių žvejybą.

KRK pristabdė svarstymo procesą tvirtindamas, kad nustatant naujus ūkinius veiklos apribojimus žvejams privalu kompensuoti netektas pajamas ar sudaryti sąlygas pasitraukti iš verslo. Iki šiol tai nenumatyta.

Tai, kad pataisos stringa KRK, piktina visuomeninę gamtos apsaugos asociaciją „Lašišos dienoraštis“ ir patį aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką. Jis ryžtingai pasisako už žuvų išteklių saugojimą bei žvejus mėgėjus.

Seime priimant įstatymo pataisas, kurias vetavo Prezidentas, K. Mažeika priekaištavo KRK dėl to, kad jis blokuoja žvejams mėgėjams aktualius projektus.

Su Prezidento veto tai iš tiesų nieko bendra neturi, tačiau padeda suprasti chaosą, kuris gaubia žuvų išteklius. Vieni politikai stoja į ūkio subjektų pusę ir, rengdami teisės aktus, nevengia improvizuoti, elgtis vienašališkai. Kiti gi politikai (nepriklausomai nuo politinės partijos) pasisako už tai, kad verslinė žvejyba turėtų trauktis, užleisti vietą mėgėjiškai žvejybai.

Konfliktas tarp skirtingų stovyklų paaštrėja. Politikus spaudžia ir nevyriausybininkai. Štai kitą šeštadienį į Klaipėdą jie iš visos Lietuvos kviečia žvejus mėgėjus į protesto akciją – reikalauti, kad verslinė žvejyba būtų uždrausta Kuršių mariose.

Nekalbėjimas ir nesusikalbėjimas

Matant situaciją kyla pagrįstas klausimas: ar sprendimų priėmėjai atsižvelgia į mokslinę nuomonę, ar pakanka visuomenėje diskusijų jautriais klausimais, ieškant išmintingos išeities?

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas dr. Nerijus Nika patvirtina – deja, komunikavimo trūksta, didžiausia problema yra nekalbėjimas ir nesusikalbėjimas, negirdėjimas vieniems kitų. Uždrausti ir nepasiūlyti nieko kito nėra tinkama išeitis.

Mokslininkas nepritaria beatodairiškam verslinės žvejybos stabdymui jūros priekrantėje, Kuršių mariose. Juodkrantė, Rusnė, Nida – svarbus turizmo regionas, kuris neįsivaizduojamas be žuvies ir verslinės žvejybos. Šimtmečius žvejybos tradicija gyvuoja kaimiškosiose vietovėse prie Kuršių marių. O Lietuvai, nereikia pamiršti, priklauso tik trečdalis Kuršių marių. Lietuvių įvestas draudimas Rusijai labai patiktų – jų žvejams tektų daugiau žuvų išteklių.

Klaipėdos strategija yra būtent apie mėlynąjį augimą. „Vilniuje to nesimato, bet mes čia bandome ugdyti jūrinės valstybės identitetą“, – sako dr. N. Nika. Pasak jo, jūrinė valstybė neįsivaizduojama be žvejybos.

Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas pripažįsta, kad verslinėje žvejyboje yra daug problemų, trūksta skaidrumo (apskaitos, pajamų), yra nelegalios žvejybos apraiškų ir pan. Uždrausti – lengviausia, bet anaiptol ne geriausia išeitis.

Jūros tyrimų institutas kartu su kolegomis iš Latvijos neseniai baigė dvejus metus trukusį projektą, kuris buvo skirtas nėgių ištekliams tirti. Buvo atlikta nemažai genetinių ir kitų tyrimų, tarp jų ir socialiniai ekonominiai – kokią įtaką turi ši žuvis vietos bendruomenėms. Pasak dr. N. Nikos, tyrimai patvirtina, kad šios žuvies išteklių būklė tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje dėl žvejybos nesikeičia, įtakos turi kiti dalykai – užtvankų statymas ir pan. Rugsėjo mėnesį mokslininkai Aplinkos ministerijai pristatys nėgių išteklių valdymo strategiją. Remiantis moksliniais tyrimais bus siūloma išlaikyti esamą žvejybos lygį, leisti žvejoti tuo pačiu intensyvumu, tik pagerinti išteklių tyrimus bei monitoringą, žvejybos duomenų apskaitą.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė