Didėjantis žemės mokestis kelia susirūpinimą Lietuvos ūkininkams: koks jis užsienio šalyse?

Šis mokestis – vienas iš Lietuvoje taikomų turto mokesčių. Mokesčio tarifai yra nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti. Šiais metais, nustačius naujas žemės vertes, žemės mokesčio dydžiai Lietuvoje kelia emocijas.

Žemė yra didžiausias ūkininkų turtas. Todėl žemės mokestis turi didelį poveikį jų veiklos rezultatams. Dėl to beveik visose EBPO šalyse ūkininkams taikomos šio mokesčio lengvatos. Siekiant spręsti struktūrines problemas, susijusias su pradėjimu ūkininkauti ir pasitraukimu iš ūkininkavimo, taip pat taikomos specialios mokesčių lengvatos, kai žemės ūkio paskirties žemė parduodama arba paveldima šeimos narių. Kaip pabrėžiama EBPO ekspertų, santykinį mokestinių priemonių, skatinančių struktūrinius pokyčius žemės ūkyje, veiksmingumą gali atsverti padidėjusi žemės vertė ir su tuo susijęs žemės mokestis, dėl to ketinantiesiems ūkininkauti tampa sunkiau pradėti verstis šiuo verslu.

Užsienio šalyse žemės mokesčius paprastai nustato ir renka savivaldybių administracijos, neviršydamos centrinės valdžios nustatytų ribų. Lietuvoje savivaldybės taip pat nustato žemės mokesčio tarifus, neviršijant numatytųjų žemės mokesčio teisės aktuose. Žemės ūkio paskirties žemės vieta gali turėti įtakos savivaldybės taikomam žemės ūkio paskirties žemės mokesčiui.  Todėl šiam sektoriui taikomi mokesčių tarifai ir taisyklės skiriasi įvairiose šalyse ir regionuose. Pavyzdžiui, Kanadoje atskiros provincijos taiko skirtingas nuostatas: atleidžia nuo žemės mokesčių žemės ūkio paskirties žemę; įvertina žemės ūkio paskirties žemę mažesne nei tikroji rinkos, faktinė vertė; provincijų valdžia suteikia nuolaidas ūkininkų mokamiems žemės mokesčiams; atideda mokėtinus mokesčius, jei žemės ūkio paskirties žemės paskirtis nepakeičiama į ne žemės ūkio paskirtį; nustato mažesnius maksimalius mokesčių tarifus, kuriuos gali mokėti žemės ūkio sektorius.

Žemės mokesčių lengvatos: pasaulinis kontekstas

Kai kuriose šalyse ūkininkams taikomi lengvatiniai mokesčio tarifai žemės ūkio paskirties žemei. Prancūzijoje (žemės ūkio paskirties žemei taikomas 20 % mažesnis mokestis), Korėjoje (žemės ūkio paskirties žemei taikomas labai mažas fiksuoto dydžio mokestis, o ne įprastas progresinis mokestis).

Čilėje žemės ūkio paskirties žemei taikomas 20 % mažesnis mokestis. Šioje šalyje ūkininkų mokamų žemės mokesčių padidėjimas dėl pakartotinio žemės vertės įvertinimo negali viršyti 10 % ribos.

Siekiant paskatinti pažangias ūkininkavimo praktikas, kai kuriose šalyse taikomos žemės mokesčių lengvatos už dirvožemio tausojimo praktikos taikymą žemės ūkio versle.  Kosta Rikos ūkininkai dėl to gauna 40 proc. žemės mokesčio lengvatą, Čekijoje penkerius metus nemokami žemės mokesčiai už rekultivuotą žemės ūkio paskirties žemę ir 25 metus už rekultivuotą miško žemę. Latvijoje mokesčiai netaikomi saugomose teritorijose esančiai žemei.

Jauniesiems ūkininkams, kol jie pradeda veiklą, tam tikrą laiką gali būti taikomi lengvatiniai žemės mokesčio mokesčiai. Prancūzijoje jaunieji ūkininkai pirmuosius penkerius metus gali gauti 50 proc. žemės mokesčio nuolaidą už neužstatytą žemę. Graikijoje žemės ūkio paskirties žemė neįtraukiama į žemės mokesčio apskaičiavimą.

Lietuvoje šiemet – pagal naujas žemės mokestines vertes

Lietuvoje šiais metais žemės mokesčiui apskaičiuoti taikoma naujos žemės mokestinės vertės. Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė Registrų centro pranešime teigia: „bendra visų įvertintų žemės sklypų mokestinių verčių suma yra apie 36 mlrd. eurų. Per pastaruosius 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo 43 procentais. Didžiausias – net 77 proc. – mokestinės vertės pokytis per šį laikotarpį fiksuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypų, komercinės žemės mokestinė vertė išaugo 33 proc., pramonės ir sandėliavimo žemės – 28 proc., gyvenamųjų teritorijų žemės – 26 proc., mėgėjų sodo žemės - 23 proc.“.

Pasak Registrų centro informacijos, nustatant žemės sklypų vidutines rinkos vertes įtakos turi žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis ir būdas, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai. Tačiau nustatant vertes neatsižvelgiama į vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo žemės sklypu apribojimų ir kitų individualių turto savybių.

Ar žemės ūkio paskirties žemės mokestinei vertei nustatyti visi kriterijai yra objektyvūs ir turi įtakos, reikėtų gilesnės analizės ir diskusijų. 

Taigi pasvarstykite, kaip atrodo Lietuva žemės apmokestinime pasauliniame kontekste ir nepamirškite šią savaitę sumokėti žemės mokesčio.

Žemės ūkio paskirties mokesčio tarifai kai kuriose šalyse pateikti lentelėje.

Šaltinis: E. Besusparienė „Mokesčių sistemos optimizavimas derinant šeimos ūkių ir valdžios interesus žemės ūkyje: daktaro disertacija, 2020.