Didmeninės gamtinių dujų kainos vidurkis praėjusią savaitę sumažėjo, o nafta brango

Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF kovo 30 d. – balandžio 5 d. mažėjo 7,4 proc., o savaitės kainų vidurkis sudarė 51,4 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (kovo 23–27 d.) buvo 55,5 Eur/MWh.

Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 40,8 Eur/MWh, o 2024-aisiais tuo pačiu metu 26,6 Eur/MWh.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 3–5 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 27–54 Eur/MWh ribose. Nors ateities sandoriai yra didesni nei buvo prieš savaitę, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje yra tikimasi gamtinių dujų pigimo.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 23,48 proc., prieš savaitę buvo 22,80 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 36,31 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 28,42 proc., praėjusią savaitę buvo 28,14 proc., prieš metus saugyklų užpildymas siekė 35,01 procento.

2026 m. kovo 30 d. – balandžio 5 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 236,74 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 585,24 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 2,08 proc. – suvartota 211,20 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 215,68 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 99,6 GWh (ankstesnę savaitę – 290,99 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 5,20 GWh dujų (17,72 proc. pokytis, palyginus su ankstesne savaite – 6,32 GWh).

Karas Artimuosiuose Rytuose suteikė naują strateginę reikšmę Australijai, trečiai didžiausiai pasaulio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksportuotojai. Australija, smarkiai priklausoma nuo naftos ir dyzelino importo (šiuo metu šalyje jaučiamas degalų trūkumas), ketina pasinaudoti savo, kaip patikimos SGD tiekėjos Azijai, pozicija ir tikisi abipusės partnerystės iš tokių šalių kaip Japonija, Pietų Korėja ar Singapūras – mainais į garantuotą SGD tiekimą, ypač stringant tiekimui iš Kataro, Australija tikisi gauti būtinų degalų. Nors SGD eksportas tampa svarbiu derybų svertu, šalies vyriausybės planai apmokestinti dujų bendrovių viršpelnius kelia nerimą užsienio investuotojams ir pramonės atstovams, kurie perspėja, kad tai gali pakenkti naujų projektų plėtrai ir šalies energetiniam saugumui ilguoju laikotarpiu.

Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę, kovo 30 d. – balandžio 3 d., siekė 110,2 USD/bbl – tai 4,6 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 105,4 USD/bbl.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 73,5 USD/bbl, o 2024-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 86,4 USD/bbl.

Nors ir Brent naftos kainų savaitinis vidurkis padidėjo, tačiau vis pasirodančios taikos Artimuosiuose Rytuose viltys lėmė, kad analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 3–4 USD/bbl mažesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę. Brent naftos kainų vidurkiai ateinančius metus gali svyruoti 70–110 USD/bbl lygyje.

2026 m. kovo 30 d., palyginti kovo 23 d., benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,2–4,3 proc., Estijoje ir Lenkijoje kaina sumažėjo atitinkamai 2,6 proc. ir 0,4 procento. 2026 m. kovo 30 d., palyginti kovo 23 d., dyzelino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 1,2–1,9 proc., išskyrus Vokietiją, kur kaina sumažėjo 0,5 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas ir dyzelinas pigiausi yra Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo iki 0,386 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 7,1 proc., o dyzelino – 2,4 proc. didesnė.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo 13 proc. – nuo 64,6 Eur/MWh iki 72,9 Eur/MWh.

Didmeninės elektros energijos kainos vidurkio didėjimą lėmė savaitės pradžioje vyravusios aukštesnės kainos, kurias nulėmė sumažėjusi nacionalinė elektros gamyba, ypač vėjo elektrinių, bei ribota „NordBalt“ jungties veikla dėl planinių remontų. Vis dėlto savaitės pabaigoje, išaugus vėjo generacijai, elektros kainos smarkiai krito – sekmadienį jos siekė vos 2,1 Eur/MWh, t. y. mažiausiai šiemet), kai ankstesnė mažiausia kaina buvo kovo 25 d. – 9,9 Eur/MWh.

Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 107,8 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 49,5 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais
numatomos 83–123 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 37–76 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Šiaurės Europos kainų lygiui.

Kovo 30 d. – balandžio 5 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regione keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos didėjo 41 proc. – nuo 48,8 Eur/MWh iki 68,5 Eur/MWh, Estijoje – 49 proc. – nuo 43,3 Eur/MWh iki 64,3 Eur/MWh, Suomijoje – 147 proc. – nuo 14,1 Eur/MWh iki 34,7 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos mažėjo 1 proc. – nuo 61,7 Eur/MWh iki 61,2 Eur/MWh, Vokietijoje kainos mažėjo 13 proc. – nuo 88, Eur/MWh iki 76,6 Eur/MWh, o Lenkijoje – 9 proc. – nuo 97,6 Eur/MWh iki 89,2 Eur/MWh. 

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje kovo 30 d. – balandžio 5 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 4,2 proc. – iki 207,2 GWh (buvo 216,3 GWh). Vartojimas šiemet vos 0,2 proc. mažesnis nei pernai tą pačią savaitę (207,5 GWh).

Bendra elektros gamyba per savaitę Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite (169,1 GWh), padidėjo 7,6 proc. ir siekė 181,9 GWh. Šalyje pasigaminta apie 88 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – 78 procentai.

Palyginus su gamyba praėjusių metų tą pačią savaitę (209,0 GWh), šiemet elektros gamyba yra 12,9 proc. mažesnė, pernai buvo pagaminta apie 100 proc. tuo metu suvartotos elektros.

Vėjo elektrinės nagrinėjamą savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 88,4 GWh elektros energijos, apie 10,8 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 79,8 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 91,0 GWh, arba 3,0 proc. daugiau nei šiemet.

Saulės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 43,6 GWh – 11,3 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 39,2 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 5,3 proc. mažiau elektros energijos – 41,3 GWh.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 19,2 GWh elektros energijos, 4,8 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 18,4 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 48,7 GWh elektros energijos, arba 2,5 karto daugiau nei šiemet.

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 17,8 GWh – tai 4,6 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 18,7 GWh, bei 22,4 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 14,6 GWh.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje mažėjo ir siekė 19,51 Eur/MWh – ji sumažėjo 0,41 proc., lyginant su ankstesne savaite (19,59 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 16,37 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 17,46 Eur/MWh.

LEA informacija