„DOJUS agro“ nuosekliai stiprina savo vaidmenį, kaip AgTech ekosistemos dalyvis. Įmonė ne tik atstovauja pažangiausioms žemės ūkio technologijoms, bet ir aktyviai prisideda prie jų diegimo bei plėtros. Veikdama kaip tiltas tarp ūkininkų ir technologijų kūrėjų, bendrovė padeda inovacijoms greičiau pasiekti realius ūkius, o sprendimų kūrėjams – geriau suprasti rinkos poreikius.
Pasak konferencijos organizatorių, žemės ūkis šiandien išgyvena spartų technologinį virsmą – nuo dirbtinio intelekto iki duomenimis grįstų sprendimų. Šios konferencijos tikslas – ne tik pristatyti naujoves, bet ir sukurti erdvę, kurioje jos būtų vertinamos per realaus ūkio prizmę.
„DOJUS group“ generalinis direktorius Donatas Dailidė renginio dalyvių klausė: „Mes tikime ūkio evoliucija. O Jūs?“ Jis yra ilgametę patirtį sukaupęs investuotojas, aktyviai dalyvaujantis verslo angelų ekosistemoje ir inovacijų projektuose. Vadovaudamas „DOJUS group“, D. Dailidė inicijuoja inovacijų kultūrą agrosektoriuje, skatina skaitmenizaciją ir bendradarbiavimą su startuoliais. „Mes tikime, kad ūkiai evoliucionuoja, o tos evoliucijos pagrindas yra technologijos ir inovacijos, – kalbėjo „DOJUS group“ generalinis direktorius. – Todėl norime sužinoti ir Jūsų nuomonę – ar tikite tuo? Kas vyksta šiuo metu žemės ūkyje? Visų pirma, augantis maisto poreikis – skaičiuojama, kad iki 2050 metų reikės 60–70 proc. daugiau maisto dėl augančios populiacijos. Tai reiškia, kad pasaulyje reikės efektyviau ūkininkauti. Kita tendencija, su kuria susiduriame jau ir Lietuvoje, tai didėjantis specialistų trūkumas, nes jau dabar globaliai žemės ūkio rinkoje trūksta apie 20 proc. žmonių. Problema – ir grūdų kainos svyravimai, kelerius metus matėme svyravimus nuo 170 iki 450 Eur/t. Tai kelia neapibrėžtumą ir sudėtingumą valdant ūkius. Įdomus faktas, kad praėjusiais metais buvo investuota apie 10 mlrd. JAV dolerių į žemės ūkio technologijas ir net 50 proc. iš jų – investicijos ne į „geležį“, bet į programinę įrangą ir į sistemas. Kita tendencija, jog daugiau technologijų naudojama keliuose sektoriuose – apie 30 proc. augimas buvo skirtas technologijoms, kurios naudojamos tiek gynyboje, tiek žemės ūkio sektoriuje.“
Konferencijoje paliestos aktualiausios temos apie dirbtinio intelekto pritaikymą ūkiuose, klimato kaitos įtaką žemės ūkio sprendimams bei pažangias technologijas, padedančias efektyviau valdyti išteklius. Todėl, pasak D. Dailidės, ūkininkai nenori naudoti daug platformų ir tiki, kad laimės tie, kurie sujungs jas į vieną vietą ir sukurs tokias, kurios būtų patogios. Jau dabar „DOJUS agro“ partneris „John Deere“ investuoja apie 2,5 mlrd. Eur per metus į inovacijų kūrimą. Dalis technologijų jau veikia tiek traktoriuose, tiek kombainuose, tiek kitose mašinose, yra dirbtinio intelekto rekomendacijų sistemos, palydoviniai duomenys ir duomenų integracija.
„Pagrindinis dalykas, kodėl tai svarbu, – ūkiai grūdų pardavimo kainai negali daryti įtakos, bet jie turi įtakos gamybos savikainai, – aiškino D. Dailidė. – Ir tie visi sprendimai, technologijos tai ir padeda daryti. Svarbu yra tai, kaip didinti efektyvumą, kaip sumažinti rizikas ir klaidų skaičių, ką galima numatyti prieš sezoną, kaip geriau prognozuoti savo veiklą, kaip valdyti neapibrėžtumą.“
Renginį vedė technologijų apžvalgininkas Lukas Keraitis – laidos „Mokslo sriuba“ reporteris bei „YouTube“ platformoje kuriamos laidos „Du bitai“ vedėjas.
Konferencijoje taip pat dalyvavo tarptautiniai pranešėjai ir didžiųjų žemės ūkio technikos gamintojų atstovai, kurie pristatė savo įžvalgas apie technologijų kryptis ir ateities ūkininkavimo modelius. Vienas iš jų – „DOJUS agro“ partnerio „John Deere“ regioninis strateginių partnerysčių vadovas Stefan’as Stahlmecke (Vokietija). Jis pristatė „Johne Deere“ viziją žemės ūkio technologijų ateičiai. „Ekspertams per specialią darbo įrangą galima siųsti augalų apsaugos bei puoselėjimo žemėlapius ir ūkininkai tada patys analizuoja gautus rezultatus. Mes norime suteikti ūkininkams geriausią patirtį, geriausią duomenų srautą, geriausiai išmanančius partnerius šioje srityje, imtis šio darbo kiek įmanoma geriau, greičiau. Tai leidžia planuoti darbą, sumažinti klaidų skaičių, padidinti efektyvumą, pašalinti visas kliūtis. Ir Jūs galite dirbti labai efektyviai net nebūdami lauke, valdyti viską, kas vyksta jūsų ūkyje. Operacijų centro darbo apžvalgoje galite matyti, kaip auga ir kaip nuimamas jūsų derlius, kokia jo dabartinė būsena. Galite matyti, kokia įranga ten dirba, ar ten yra piktžolių. Visa informacija gaunama iš dirbtinio Žemės palydovo“, – demonstruodamas skaidres apie naujoves aiškino svečias iš Vokietijos.
Startuolių kovose dalyvavo „PCbalt“, kurianti sprendimus, stiprinančius GPS signalą ir padedančius žemės ūkio technikai dirbti dar tiksliau kintančiomis sąlygomis. „Thunderclap Labs“ pristatė sprendimą, kuris leidžia aktyviai analizuoti kritulius, debesis ir pasirinkti momentą, kada galima paskatinti lietų ten, kur jo labiausiai reikia. Energetikos srityje išsiskiria „COVA Green“, kurianti technologiją, galinčią gaminti elektrą tiesiog iš oro drėgmės ir panaudoti ūkio procesams. Vandens taupymo sprendimus ūkiams parodė „GRAAS Automation“, automatizuojanti laistymą taip, kad augalai gautų tiek vandens, kiek reikia – ne daugiau. O štai „Intexigen“ demonstravo sprendimą, kuris gali iš anksto perspėti apie artėjantį lietų konkrečiame lauke.
Vilniaus universiteto (VU) profesorius Egidijus Rimkus kalbėjo apie klimato sąlygų kintamumą ir jo reikšmę žemės ūkio sprendimams. Apie tai, kaip gerinti dirvožemio būklę ir kurti atsparų verslą, aiškino „eAgronom“ pasaulinės plėtros vadovas Adam’as Mikołajczak’as (Lenkija). Apie organinio hidrogelio naudojimą vandens valdymui lauko augaluose pasakojo Christoph’as Ertl’as, „Retentis“ pardavimų ir techninio marketingo vadovas (Austrija). „Thunderclap Labs“ bendrakūrėjis Dominykas Remeika skaitė pranešimą „Išmanioji gynyba nuo sėklų vagių“. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. dr. Ernestas Zaleckas savo pranešimą pavadino „Elementų detektyvai: inovacijos tręšimo sprendimuose“. „Seedalive GMBH“ bendrakūrėjis ir generalinis direktorius Jens’as Varnskühler’is (Vokietija) aiškino apie dygimo paradoksą – sėklų kokybė svarbesnė už sėjos tankį. „Nuo orbitos iki traktoriaus: kaip palydoviniai vaizdai tampa praktiškais sprendimais ūkyje“ – taip buvo pavadintas pranešimas, kurį skaitė Dariia Gorina, EOSDA klientų sėkmės vadybininkė (Ukraina). Apie išmanųjį ūkininkavimą, kuriantį ateitį, kalbėjo KUHN elektronikos ir skaitmeninės žemdirbystės produktų vadovas Vincent’as Gerard’as (Prancūzija). Mažus pokyčius, kurie keičia žaidimo sąlygas, pristatė buvęs profesionalus olimpietis, organizacijų konsultantas Mantas Strolia. Medicinos mokslų daktaras, genetikas Vaidas Dirsė kalbėjo apie Longevity inovacijas: nuo mokslo iki praktikos.
Diskusiją „Neišnaudotos sėjos galimybės“ vedė investuotojas Arvydas Plėta. Diskusijoje dalyvavo Kėdainių r. ūkininkas Mindaugas Šemežys, VDU ŽŪA profesorius Vytautas Liakas, „DOJUS agro“ agronomas ir tiksliosios žemdirbystės specialistas Gintautas Klevinskas, kurie kvietė įvertinti sėjos procesą nestandartiškai ir tikrai dėmesingiau.
Konferencijos organizatorių teigimu, bendradarbiavimas ir atvirumas naujovėms leidžia sektoriui augti, didinti efektyvumą ir pasiruošti ateities iššūkiams. Tokie renginiai tampa svarbia platforma dialogui tarp inovacijų kūrėjų ir tų, kurie jas pritaiko kasdienėje veikloje.
„DOJUS agro“ nuotraukos
Nr. 27/7