Ashburn +19,7 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024
Ashburn +19,7 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024

Draudimo įmokų kompensacijos skatina ūkininkus draustis

2023/03/26


Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad iki birželio 30 d. priimamos paraiškos gauti paramą dėl augalų ir pasėlių draudimo nuo stichinės sausros įmokų dalinio kompensavimo. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu. Tai pirmasis šių metų kvietimo teikti paraiškas etapas, kuriam skirta 235 461 Eur suma.

Iki šiol pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ buvo skirta 18,4 mln. Eur iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. 2014-2022 m. laikotarpiu buvo patvirtintos 4 999 paraiškos draudimo įmokų daliniam kompensavimui: 4 576 paraiškos – augalų ir pasėlių, 423 - ūkinių gyvūnų. Šiuo metu išmokėta paramos suma siekia 17,9 mln. Eur, o 2023 m. planuojama skirti apie 4,5 mln. Eur.

Augalų ir pasėlių draudimo įmokos taip pat kompensuojamos ir iš Lietuvos biudžeto: 2012-2022 m. laikotarpiu išmokėta valstybės pagalbos suma sudaro 26,2 mln. Eur, o 2023 m. planuojama skirti 4,30 mln. Eur.

Svarbu pažymėti, kad ši parama yra skiriama nepriklausomai nuo to, ar draudžiamas įvykis įvyksta, ar ne - vis tiek kompensuojama sumokėtų draudimo įmokų dalis.

Augalus ir pasėlius drausti naudinga

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus vadovo Sigučio Jundulo teigimu, įvairios gamtos stichijos žemdirbiams padaro nemažų nuostolių, ir jų kasmet vis daugėja. Todėl savo augalus ir pasėlius draudžiantys ūkininkai ne kartą įsitikino šio draudimo nauda. Juo labiau, kad valstybė kompensuoja sumokėtų draudimo įmokų dalį. Ši parama skiriama nepriklausomai nuo to, ar draudžiamas įvykis įvyksta, ar ne.

Anot S. Jundulo, draudimo nauda ūkininkai galėjo įsitikinti pernai, kai liepos 12 d. prasiautusios audros, lietūs, kruša, ledai žalos padarė už 60 mln. Eur: buvo išguldyti javai, išlaužytos pupos, užplakti žirniai, nukapotos rapsų ankštaros ir t. t. Patyrę nuostolius žemdirbiai gavo ne tik draudimo išmokas, bet jiems buvo kompensuota ir draudimo įmokų dalis. Todėl finansiniai nuostoliai buvo kur kas menkesni nei tų, kurie pasėlių nebuvo draudę.

„Draudimas – tai rizikų valdymo priemonė. Akivaizdu, kad įvairių rizikų daugėja ir mūsų ūkinė veikla nukenčia ne tik nuo gamtos stichijų. Taigi draudimas yra vienas iš racionalių sprendimų norint išvengti didelių nuostolių, juolab kad dalis įmokų yra kompensuojama“, – tikino LŪS Marijampolės skyriaus vadovas S. Jundulas.

Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnijoje ūkininkaujantis Ričardas Juknevičius, valdantis apie 60 ha augalininkystės ūkį, pernai pasėlius draudė pirmąjį kartą ir pasinaudojo galimybe gauti paramą draudimo įmokoms. Taip pasielgti ūkininką paskatino žymiai išaugusios energetinių išteklių kainos ir gamybos sąnaudos, taip pat – padidėjusi rizika dėl pajamų už būsimą derlių. Ričardas džiaugiasi priėmęs sprendimą apdrausti pasėlius, nes tai pasiteisino ir padėjo ūkiui išvengti didelių problemų. Anot ūkininko, jei ne draudimas, ūkis būtų atsidūręs labai kritiškoje situacijoje, nes vasarą prasiautusios audros, liūtys, kruša nusiaubė rapsus, miežius ir dalį kviečių. Rapsai nukentėjo visu 100 proc., o bendrai buvo prarasta apie 70 proc. pasėlių. Kadangi pernykštė patirtis parodė, kad gamta gali sukelti įvairiausių nemalonių reiškinių, ūkininkas patikino, jog šiemet ir vėl draus pasėlius.

Kaip teikti paraiškas

Pretenduoti į draudimo nuo stichinės sausros paramą gali tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, užsiimantys augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste ir savo vardu įregistravę valdą ir (arba) ūkininko ūkį.

Pareiškėjams, apdraudusiems augalus ir pasėlius nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokų sumos, neviršijant atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų didžiausiųjų draudimo įmokos įkainių pagal augalų rūšis 1 ha deklaruoto ploto.

Aktyvaus ūkininko kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama remiantis pagal savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, paskutinių trejų metų laikotarpiu arba paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės. Ši informacija skelbiama Valstybės duomenų agentūros svetainėje.

Paraiškos ir susiję dokumentai teikiami savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, Žemės ūkio skyriui. Prieš sumokant draudimo įmokas dokumentai siunčiami el. paštu (pasirašoma elektroniniu parašu) arba pristatomi asmeniškai ar per įgaliotą asmenį (kiekvienas lapas pasirašomas pareiškėjo parašu).

Parama draudimo įmokų kompensavimui tęsiama

Naujuoju finansiniu laikotarpiu išlaikomas priemonės tęstinumas - Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) yra numatyta rizikos valdymo intervencinė priemonė draudimo įmokų daliniam kompensavimui „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“. Paramai numatyta apie 12 mln. Eur, o pagrindinės draudimo ir kompensavimo sąlygos išlieka tos pačios: augalai ar pasėliai draudžiami nuo didesnių nei 20 proc. produkcijos nuostolių; draudžiama nuo stichinės sausros ir (arba) iššalimo stichinių meteorologinių reiškinių rizikų; draudimo sutarties galiojimo laikotarpis – vieneri vegetaciniai metai; apdrausti augalai auginami Lietuvos teritorijoje; paramos gavėjas – ūkininkas. Ūkininkui išmokamą paramos sumą planuojama apskaičiuoti pagal atskiru žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintus 1 ha apdrausto ploto nustatytus vieneto įkainius pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas.

SP taip pat numatyta skatinti žemės ūkio rizikos valdymo fondų steigimąsi ir plėtrą. Tai ne mažiau kaip penkių žemės ūkio veiklos subjektų sukurta savanoriška tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.

 

ŽŪM informacija

123rf nuotrauka

Dalintis