Drausti tai, kuo žmonės per amžių amžius verčiasi

Europos Parlamentas pritarė dalies Europos piliečių iniciatyvai uždrausti auginti gyvūnus narvuose ir paragino Europos Komisiją parengti taisyklių, pagal kurias iki 2027 m. būtų uždrausta auginti gyvūnus narvuose, projektą. Tad skaitytojų ir klausėme, ar pritaria tam, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), tiek ūkinius gyvūnus (audines, lapes, triušius ir t. t.), tiek ir augintinius, pvz., papūgas, būtų uždrausta laikyti narvuose?

Raseinių rajono Ariogalos miesto gyventojas, smulkus ūkininkas Povilas STOŠKUS: „Visą darbingą gyvenimo dalį triūsiau žemės ūkyje. Dabar, būdamas užtarnautame poilsyje, auginu 50–100 įvairių veislių triušių. Kategoriškai nepritariu galimam draudimui, nes nėra tokių patalpų, kuriose būtų galima laikyti triušius palaidus. Nebent tik keletą triušių būtų galima kur nors laisvėje apgyvendinti...

Skirtingų veislių ir skirtingo amžiaus triušių negalima laikyti vienoje patalpoje. Kryžmintųsi su kita veisle, kitaip skriaustų vieni kitus.

Tokius pasiūlymus gali teikti tik žmonės, kurie patys neaugina ir niekada neaugino ūkinių gyvūnų. Juk amžių amžiais žmonės laikė triušius narvuose. Ir mama, ir tėtis laikydavo – reikia tik pasirūpinti, kad gyvuliukams būtų sausa, patogu, nepritrūktų pašarų. Be to, triušiai yra ne laukiniai, o naminiai gyvūnai. Man atrodo, kai kuriuos dalykus kai kas pradėjo per daug sureikšminti, nebeturi ką beišsigalvoti.“

Kelmės rajono Šaukėnų miestelio ūkininkas Audrius KANAUKA: „Manau, kad visi naminiai gyvūnai turi būti laikomi laisvėje. Daug metų kambaryje laikome papūgėles, jos tik vakare grįžta į narvelį, kurio durelės visą laiką atidarytos. Taip elgiasi ir mūsų pažįstami, kurie taip pat laiko papūgėles. Jos jaučia saugumo jausmą, nes narvelyje atsigeria, maitinasi, miega. Kambario jos nepridergia, nes tupi ant narvo ir viskas krenta į jį. Ant šaldytuvo turime joms įrengę žaidimo aikštelę, dėžutėje pasėjome salotų, kurias jos lesa.

Bet sveiku protu nesuvokiama, kaip didesnį skaičių triušių galima būtų laikyti ne narvuose. Šaukėnų seniūnijos Pakupelkio kaime vienas žmogus laikė būrį triušių lauke, tinkliniame aptvare. Tai tie triušiai praėjusiais metais išsirausė pro aptvarą urvus ir pasklido po visą kaimą, ėmė terorizuoti visus gyventojus. Triušiai šokinėjo ant kelių, važiuodami traktoriais į darbus ūkininkai turėdavo sustoti ir juos praleisti. Vaizdas buvo beveik kaip Australijoje...“

Josvainių seniūnijos Kunionių kaime audines auginantis verslininkas Arvydas KARPYS: „Yra gyvūnų, kurie gali gyventi ir narvuose, ir ne, pvz., vištos. Kitų gyvūnų nėra galimybės auginti ne narvuose, todėl negalima visiems taikyti bendrą tvarką. Antras dalykas, jei mes neauginsime kailinių žvėrelių, iš to naudos turės visas likęs pasaulis. Mes, ES piliečiai, neteksime ne tik pajamų. Dabar pandemijos laikotarpis parodė, kad už visas medžiagas mokėjome tik Kinijai. Todėl ir už kailius mokėsime tiesiai Kinijai. Nors dabar yra atvirkščias procesas – 99 proc. audinių kailių iš mūsų nuperka Kinija. Mes, ES šalių verslininkai, galime tiekti pačią geriausią pasaulyje kokybę, o patys kinai to negali padaryti, todėl ir perka iš Europos, Jungtinių Valstijų, Kanados, kurios tiekia geriausios kokybės kailius.

ES šalyse visos audinių fermos turi atitikti standartus, kurie yra mokslininkų sukurti, laikytis gerosios praktikos, priešingu atveju nebūtų galima auginti žvėrelių ir jų pardavinėti. Jeigu Lietuvoje ir ES viską išnaikinsime, tuos pačius kailius pirksime iš trečiųjų valstybių – Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, taip pat ir iš Kinijos. Niekada pasaulyje nebūna taip, kad jei kažką uždraudžia, to žmonės ir nebenaudos. Kailius žmonės naudojo per amžių amžius, nes tai yra natūralus dalykas. Kalbėdami apie žaliąją ekonomiką, žiedinę ekonomiką visada pamirštame, kad visa tai, kas yra nenatūraliai sukurta, yra nenatūralu.

Jeigu yra galimybė kai kuriuos gyvūnus auginti ne narvuose, tegul jie bus laisvėje. O narveliuose auginamiems gyvūnams svarbu sudaryti geras sąlygas. Lietuvoje žvėrelių ūkius veterinarijos tarnyba apžiūri du kartus per metus, o restoranai ir kavinės tikrinami vieną kartą per dvejus metus. Niekam nerūpi, ką žmonės ten valgo, tik kalba, kad mes nesirūpiname savo gyvūnais. Tokie turėtų įsijungti loginį mąstymą.

Sakoma, kad ūkiniai gyvūnai yra išnaudojami, bet pakalbėkime apie šunis ir kates, kurie laikomi nenatūraliomis sąlygomis. Pripažinkime, jog dobermanų veislės šuniui dviejų kambarių bute devintame aukšte irgi nėra fiziologiškai normalu. Bet to drausti kažkodėl nesiruošiama.

Aš nesu prieš žaliavalgius, bet juk didesnė dalis žmonių valgo mėsą, dėvi natūralios odos batus, nešioja kailinius. Jie yra sveikiau kūnui, organizmui, todėl negalima jų atsisakyti. Dauguma kailinių turi didelę vertę, kailis yra vertingas. Tai nėra poliesteris, kuris po penkių minučių mados išmetamas į šiukšlių dėžę.

Jeigu „žalieji“ nori uždrausti auginti audines, tai aš jiems vis aiškinu, kad visos šalys, esančios aukščiausiai pagal laimės indeksą, augina audines. Tai Danija, Norvegija, Švedija, Suomija – labiausiai išsivysčiusios šalys. Kai mums teigia, kad audinės neauginamos Čekijoje, Kroatijoje ir kitos šalyse, mes atsakome, jog neįmanoma švelniakailių žvėrelių, kurie turi augti lauko sąlygomis, auginti ten, kur vasarą būna plius 35–40 laipsnių. „Žalieji“ sako, kad audinių kailiniai yra mados klyksmas, o mes atvirkščiai – teigiame, jog tai yra visiškai natūralus, ekologiškas ir ilgaamžis daiktas. Jeigu močiutė turėjo kailinius, iš jų vėliau anūkai pasisiuvo liemenes. Daug kartų yra perdirbamas ir gaunamas vis naujas ir naujas gaminys.“

 Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos valdybos narys Algimantas LŪŽA: „Tokį siūlymą galima paaiškinti labai paprastai: kažkam prireikė atliekamų pinigų. ES pinigų maišas didelis, yra rašomi visokie projektai, visokie susitarimai, mes liaudyje tokius vadiname atliekamais ir juos galima pasiimti. Gal kokiai nors pramonės sričiai yra naudinga šitą veiklą padaryti. Kiekvienas pramonininkas yra biznierius, jis pirmiausia žiūrį į verslą, o ne į kažkieno interesus. Jis nori gaminti kuo daugiau sintetinių kailių...

Kaipgi galima uždrausti tai, kuo žmonės verčiasi? Jeigu yra laikomasi visų veterinarinių gyvulių laikymo sąlygų, panaudojami tų gyvūnų kailiai, mėsa ir pan. mūsų gyvenimui, kokie dar gali būti apribojimai ir draudimai? Kam tai naudinga?“

Parengė ŪP korespondentas  Stasys BIELSKIS

2021-06-21