Ekoschemų viliotinis: daugiau naudos ar praradimų?

Painiai suraizgytos

Nuo 2023-iųjų, kai pradėtas įgyvendinti svarbiausias žemės ūkio politikos dokumentas – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (SP), atsirado naujovė – klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekoschemos). ES yra paliepusi, kad mažiausiai apie ketvirtadalis tiesioginių išmokų būtų skiriama būtent už ekoschemas. Tiesa, jos nėra privalomos ūkininkams, nori – dalyvauji, nori – ne, bet tuomet netenki dalies išmokų, aišku, kartu neišlaidauji ir aplinkosaugai naudingoms veikloms.

Ekoschemų Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, buvo prikurta bene daugiausia. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) argumentavo, kad kuo didesnis jų pasirinkimas, tuo esą geriau patiems ūkininkams. Tačiau šie teigia priešingai – ekoschemų yra per daug ir jos painiai suraizgytos, ypač tokios buvo pirmaisiais įgyvendinimo metais. Dabar panašu, kad nepamatuotas žaliasis entuziazmas visur lyg ir slopsta, bet mūsų ekoschemoms tai įtakos turi mažai. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM duomenimis, žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaruoja 111,2 tūkst. ūkio subjektų, iš kurių ekoschemose dalyvauja 44,3 tūkst.

Spjauna į ekoschemas

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkui Aušriui Macijauskui statistika apie ūkininkų skaičių Lietuvoje kelia šypseną: „Pas mus tikrai nėra 111 tūkst. ūkininkų. Geriausiu atveju turime gal 10 tūkst., o kiti pareiškėjai, deklaruojantys pasėlius, turi po 1, 2, 3 ha žemės, jiems ūkininkavimas tėra hobis ar papildoma veikla. Iš jų retas kuris dalyvauja ekoschemose.“

Jo teigimu, smulkiesiems ūkiams ekoschemos yra neįkandamos, tačiau yra ir stambių ūkių, kurie atsisako ekoschemų. „Matome tokią tendenciją, kad atsisakančiųjų dalyvauti tose veiklose gali būti ir daugiau“, – „Ūkininko patarėjui“ pastebėjo A. Macijauskas.

LGAA pirmininkas aiškino, kad yra skirtingos priežastys, kodėl ūkininkai nesirenka ekoschemose numatytų veiklų. „Pirmiausia, Lietuvoje ekoschemos yra sudėtingos, turbūt pačios sudėtingiausios ES. Mes jų turime net 16. Aišku, ŽŪM sako, kad kuo jų daugiau, tuo geriau ūkininkams – yra iš ko rinktis, bet iš tikrųjų ekoschemų gausa sukelia daugiau sumaišties, nei duoda naudos. Jas sudėtinga suprasti, atsiranda baimė suklysti ir vėliau sulaukti sankcijų, o klaidų iš tikrųjų pasitaiko. Todėl ūkininkai jų ir vengia“, – dėstė ŪP pašnekovas.

Kita ekoschemų atsisakymo priežastis – finansinė ir ekonominė. Grūdų augintojas pastebėjo, kad stambūs ūkiai, kurie suvokia ekonomikos reikalus, greitai paskaičiavo, kad jiems neverta ten dalyvauti, nes ūkis praranda gerokai daugiau pajamų, nei gauna kompensacijų.

„Stambūs ūkininkai, kurie valdo ir po kelis tūkstančius ha, dalyvavimo ekoschemose atsisako dėl pragmatinių sumetimų. Jiems neapsimoka, nes praradimai dalyvaujant ekologinėse sistemose yra gerokai didesni, nei siūloma kompensacija. Svarbu suprasti, kad išmokos už tas veiklas nėra jokia parama ūkininkams, nes lėšos skiriamos kompensuoti už tuos darbus, kuriuos ūkininkas atlieka papildomai, prisiimdamas ir aukštesnius įsipareigojimus“, – teigė A. Macijauskas.

Ūkininkas atviravo, kad iš asmeninės patirties galėtų tvirtinti, jog naudos iš dalyvavimo ekoschemose nėra, nes reikia papildomai pridėti savo lėšų toms veikloms įgyvendinti, vien skiriamos kompensacijos nepakanka. „Gal koks ūkininkas ir žino kokius nors stebuklingus receptus, bet paprastai yra taip, kad ūkininkai labai nesigilina ir neskaičiuoja, tiesiog gauna išmokas ir daro tai, ką įsipareigojo. Kita vertus, nėra lengva ir pasakyti, kokį derlių būtum gavęs, jeigu nedalyvautum tose ekoschemose. Tai reikėtų pagrįsti bandymais ir tyrimais, bet tai gali padaryti tik specializuotos mokslo įstaigos“, – samprotavo redakcijos pašnekovas.

Neteisingas atlygis

LGAA pirmininkas atkreipė dėmesį, kad tokia situacija, kai ūkininkai atsisako išmokų už ekoschemų veiklas, parodo, jog neteisingai apskaičiuotas ES žemės ūkio biudžetas, ir dar labiau neteisingu jis pavirto Lietuvoje. Tad nenuostabu, kad žmonės nenori savo sąskaita kurti vadinamųjų viešųjų gėrybių.

„Čia išlenda toks kazusas, kad koks ispanas, įgyvendindamas panašią ekoschemą, kokia yra ir Lietuvoje, gauna gerokai didesnį atlygį negu lietuvis. O sąnaudos Lietuvoje dabar jau didesnės nei Ispanijoje. Pas mus jos dabar didesnės net nei vidutiniškai ES, nes mums ir žaliavos kainuoja daugiau, ir pati žemė yra brangesnė nei kitose ES valstybėse. Mes jau esame stiprūs vidutiniokai, o atlygį mums siūlo mažesnį, kažkodėl manoma, kad lietuvis gali pigiau padaryti tą patį darbą nei portugalas ar ispanas“, – nelygiavertiškumo aspektą akcentavo A. Macijauskas.

Lietuviams konkuruoti su kolegomis iš kitų ES šalių yra sudėtinga, nes jie gauna daug mažesnes tiesiogines išmokas. „Aiškina, kad mūsų vidutinė išmoka priartėjo prie ES vidurkio. Nieko panašaus – kai mes palyginame bazines išmokas, o tik jas ir reikėtų lyginti, tai matome, kad, pavyzdžiui, vokiečiai gauna daugiau nei du kartus didesnę bazinę išmoką – apie 200 Eur/ha, o mes – apie 90 Eur/ha. Kaip minėjau, papildoma kompensacija, mokama už ekologines sistemas, yra tiesiog apmokėjimas už papildomą darbą. Kadangi ekoschemos pas mus yra gerokai sudėtingesnės, jas įgyvendinti yra daug sunkiau nei kur nors Vokietijoje“, – aiškino grūdininkų atstovas. Jis pridūrė, kad Vokietijoje ekoschemose nedalyvaujančių ūkininkų yra dar didesnis procentas nei pas mus. „Ten žmonės turbūt yra labiau finansiškai išprusę ir dar greičiau suprato, kad užsiimti tomis veiklomis nėra jokios naudos“, – tarstelėjo LGAA pirmininkas.

Įsprausti į rėmus

Pasvalio r. ūkininkas Aurimas Garlauskas ŪP prisipažino, kad ne kartą kirbėjo mintis mesti ekoschemas ir nesisaistyti įsipareigojimais, tačiau emocijas nugalėjo sveikas protas. „Reikia žiūrėti praktiškai, be emocijų – jeigu nedalyvausi ekoschemose, negausi dalies tiesioginės paramos ar papildomų išmokų, taigi ir pajamų. Tai nemanau, kad bus naudinga. Jeigu gausi tik bazinę išmoką, sunku bus konkuruoti“, – svarstė javų augintojas.

Jis užsiminė, kad jo ūkyje didelių pokyčių neįvyko, ir anksčiau laikėsi sėjomainos, sėjo tarpinius pasėlius ir kt. „Ir dabar pagal ekoschemas tai darome, tačiau esame įsprausti į reikalavimų rėmus. Būtų smagiau, jeigu ekoschemos būtų paprastesnės, galėtų būti ūkiškas požiūris, juk mes ne sijonus siuvame, o labai priklausome nuo oro sąlygų. Kai yra nustatyti terminai, pavyzdžiui, kada turi pasėti tarpinius pasėlius, esi labai suvaržytas. Savaitės ar kelių dienų tolerancijos riba būtų didelis palengvinimas ūkininkams, bet to nėra“, – pastebėjo grūdininkas.

Dalyvaujant ekoschemų veiklose yra ir ilgalaikiai įsipareigojimai. „Pavyzdžiui, augalų kaitoje turėsime dalyvauti 4 metus. Kai jau esi įsipareigojęs, kito kelio nėra, tik eiti toliau“, – teigė ŪP pašnekovas.

A. Garlauskas pastebėjo, kad kai kurių ūkininkams skausmingų reikalavimų, dalyvaujant pagrindinėje ekoschemoje, buvo atsisakyta – nereikia palikti 5 proc. negamybinių plotų, iš kurių negausi jokių pajamų, tik patirsi nuostolių. „Kitos ES valstybės galėjo to netaikyti, o mes taikėme ir visoje šalyje netekome preliminariai apie 100 mln. Eur pajamų. Ar dėl to pasidarėme žalesni? Šiemet tokios prievolės nebuvo, tikėkimės, kad nebus ir toliau“, – vylėsi pasvalietis.

Per brangu terliotis

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.