ES jūros: teršiantys laivai vis dar gali „praslysti pro tinklą“

Į ES teisės aktus įtrauktos atitinkamos tarptautinės taisyklės (jų reikalavimai kartais dar griežtesni) tokiose srityse kaip tarša nafta, laivų nuolaužos ir išmetama siera. Tačiau ES auditoriai taip pat įspėja apie spragas, kurias ES dar turi panaikinti ir kurios visų pirma susijusios su taršos rizika. Pavyzdžiui, laivų savininkai, prieš išmontuodami savo laivus, vis dar gali apeiti su perdirbimu susijusius įsipareigojimus ir plaukti ne su ES vėliava. Duomenys kalba patys už save: nors 2022 m. 1 iš 7 pasaulio laivų plaukiojo su ES vėliava, eksploatuoti netinkamų laivų skaičius buvo 50 % mažesnis. Be to, ES taisyklės dėl jūroje prarastų konteinerių toli gražu nėra griežtos. Pirma, nėra garantijos, kad visi nuostoliai bus deklaruoti; antra, susigrąžinama labai nedaug konteinerių.

„Laivų keliama tarša jūroje tebėra didelė problema ir, nepaisant keleto pastarųjų metų patobulinimų, vykdydami ES veiksmus praktiškai negalime išbristi iš neramių vandenų, – teigė už auditą atsakingas Audito Rūmų narys Nikolaos Milionis. – Iš tiesų, kadangi įvertinta, kad daugiau kaip trijuose ketvirtadaliuose Europos jūrų yra taršos problemų, nulinės taršos tikslas apsaugoti žmonių sveikatą, biologinę įvairovę ir žuvų išteklius vis dar neįgyvendintas.“

Auditoriai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ES šalys nepakankamai naudoja tokias priemones kaip atsarginių reagavimo į naftos išsiliejimą laivų tinklas ir dronai siekiant jį aptikti, kurias ES joms suteikė, kad padėtų kovoti su tarša iš laivų. Akivaizdus pavyzdys – Europos palydovinės naftos išsiliejimo priežiūros tarnyba („CleanSeaNet“), kurios tikslas – stebėti ir anksti nustatyti galimus taršos incidentus. 2022–2023 m. ji iš viso nustatė 7 731 galimą išsiliejimą ES jūrose, daugiausia Ispanijoje (1 462), Graikijoje (1 367) ir Italijoje (1 188). Tačiau ES auditoriai nustatė, kad valstybės narės ėmėsi veiksmų dėl mažiau nei pusės šių perspėjimų, ir tik 7 % atvejų patvirtino taršą. Viena iš priežasčių – laikas nuo palydovinio vaizdo gavimo iki faktiškai patikrintos taršos.

Auditoriai taip pat nustatė, kad valstybių narių institucijos neatlieka pakankamai prevencinių laivų inspektavimų, o teršėjams taikomos sankcijos tebėra nedidelės. Laivams, neteisėtai išmetantiems teršiančias medžiagas į jūrą, retai taikomos veiksmingos ar atgrasančios sankcijos, taip pat nedažnai vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Be to, tik kelios valstybės narės praneša apie pažeidimus, susijusius su paliktų, prarastų ar į jūrą išmestų žvejybos įrankių susigrąžinimu.

Apskritai auditoriai daro išvadą, kad nei Europos Komisija, nei valstybės narės nevisapusiškai seka ES lėšas, naudojamas kovai su jūros vandens tarša. Jos nemato viso vaizdo apie faktiškai pasiektus rezultatus ar būdus, kaip juos būtų galima atkartoti platesniu mastu. Be to, audito metu atskleista, kad ES, stebėdama taršą iš laivų, susiduria su sunkumais. Iš esmės nėra žinomi nei faktinis iš laivų išsiliejusios naftos, teršalų ir į jūrą išmestų šiukšlių kiekis, nei teršėjų tapatybė.

Bendroji informacija

Laivai, pavyzdžiui, krovininiai laivai, kruiziniai laivai, keleiviniai keltai, žvejybos laivai ir pramoginiai laivai yra svarbūs jūrų taršos šaltiniai. Jie atsakingi už naftos išsiliejimą, cheminių medžiagų išmetimą, netinkamą atliekų šalinimą, dujų išmetimą, konteinerių praradimą ir išmestus žvejybos įrankius. ES ir jos valstybės narės, iš kurių 22 turi pakrantes, taršos iš laivų problemą siekia spręsti keliais būdais, nustatydamos labai plataus užmojo 2030 m. nulinės taršos tikslą.

Ataskaitoje įvertinti ES kovos su tarša iš laivų veiksmai laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn. Audito metu surengti vizitai į Prancūziją ir Vokietiją, kurios apima du jūrų paregionius (Didžiąją Šiaurės jūrą ir Baltijos jūrą) – antrą pagal dydį laivybos kelią pasaulyje.

Europos Audito Rūmų informacija