PFAS – tai didelė sintetinių cheminių medžiagų grupė, ilgą laiką plačiai naudota dėl atsparumo vandeniui, riebalams, karščiui ir cheminiam poveikiui. Tačiau aplinkoje šios medžiagos skyla itin lėtai, todėl dažnai vadinamos „amžinaisiais chemikalais“. PFAS gali būti naudojamos įvairiuose gaminiuose, taip pat popierinėse ir kartoninėse maisto pakuotėse, kurioms reikia atsparumo riebalams ar drėgmei.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nurodo, kad PFAS gali patekti į maistą iš įvairių šaltinių, įskaitant maisto pakuotes ir perdirbimo įrangą. Vis dėlto pati EFSA pažymi, kad pakuočių indėlis į bendrą žmogaus PFAS poveikį yra gana nedidelis, palyginti su kitais poveikio šaltiniais.
Nuo šiol taisyklės aiškios: pagal naująjį reglamentą į ES rinką nebegali patekti su maistu besiliečiančios pakuotės, kuriose PFAS koncentracija pasiekia arba viršija nustatytas ribas.
Reglamente numatytos trys ribos: 25 ppb bet kuriai atskirai PFAS, 250 ppb visų tikslinės analizės būdu nustatomų PFAS sumai ir 50 ppm PFAS, įskaitant polimerines PFAS.
Šie reikalavimai aktualūs ne tik plastikinėms, bet ir popierinėms bei kartoninėms pakuotėms. Būtent dėl atsparumo riebalams ir vandeniui PFAS galėjo būti naudojamos, pavyzdžiui, įvairiose maisto išsinešimo ar kepinių pakuotėse.
Tačiau PFAS – tik viena naujojo reglamento dalis. Europos Komisija nurodo, kad PPWR nustato bendras pakuočių ir jų atliekų taisykles visoje ES, siekiant mažinti atliekų kiekį ir didinti pakuočių perdirbamumą. Iki 2030 m. visos ES rinkai pateikiamos pakuotės turės būti perdirbamos ekonomiškai pagrįstu būdu.
Pakuočių atliekų Europoje pastaraisiais metais daugėjo kartu su vartojimu ir elektronine prekyba. Todėl ES siekia ne tik geriau tvarkyti jau susidariusias atliekas, bet ir sumažinti pačių pakuočių kiekį.
Numatyta, kad iki 2030 m. pakuočių atliekų kiekis ES turėtų būti sumažintas 5 proc., iki 2035 m. – 10 proc., o iki 2040 m. – 15 proc., palyginti su 2018 m. lygiu. Taip pat numatomi pakartotinio naudojimo tikslai, tam tikrų vienkartinių pakuočių ribojimai ir reikalavimai mažinti pakuotėse esančią nereikalingą tuščią erdvę.
Vis dėlto naujosios taisyklės nereiškia, kad ES uždraudė visas PFAS. Ribojimas maisto pakuotėse – tik viena platesnės politikos dėl šių ypač patvarių cheminių medžiagų dalių.
ES atskirai svarsto platesnį PFAS naudojimo ribojimą pagal cheminių medžiagų teisės aktus. Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) jau nagrinėja pasiūlymą plačiai riboti PFAS naudojimą, o procesas apima daugybę skirtingų pramonės ir vartojimo sričių.
Taigi rugpjūtį pradėti taikyti reikalavimai yra tik vienas žingsnis sprendžiant „amžinųjų chemikalų“ problemą. Tuo pat metu ES institucijos toliau vertina, kokiose srityse PFAS galima pakeisti saugesnėmis alternatyvomis.
Parengė Indrė Zimblytė