ES prioritetas auginant vištas dedekles – aukštesni gyvūnų gerovės standartai

Gegužės mėnesio pradžioje Europos Komisijos atstovai, mokslininkai, visuomenininkai, gyvūnų gerovės specialistai, augintojai, susijusių institucijų atstovai, dalinosi geriausiomis laisvai auginamų vištų dedeklių praktikomis ir pavyzdžiais.

Susitikimo metu buvo aptartas kai kuriose ES šalyse vykdomas projektas „Alternatyvių kiaušinių gamybos sistemų geriausioji praktika“ („Best practices for alternative egg production system“). Šio bandomojo projekto tikslas – padėti vištų dedeklių laikytojams prisitaikyti prie naujų gyvūnų gerovės iniciatyvų. Europos Komisija planuoja šių metų rugsėjį-spalį pateikti subalansuotą, tačiau kartu ir ambicingą pasiūlymą dėl naujų gyvūnų gerovės iniciatyvų.

„Pasak paukštininkystės sektoriaus ūkio subjektus atstovaujančių organizacijų, viena iš pagrindinių sąlygų sėkmingam tikslų pasiekimui – pereinamasis laikotarpis naujų iniciatyvų įgyvendinimui. Svarbu atsižvelgti į socialines-ekonomines realijas. Tačiau ne ką mažiau svarbu pabrėžti ir laisvėje laikomų paukščių naudą jų gerovei: mokslininkų skaičiavimais, net iki 0,65 proc. mažėja gaištamumas, ilgėja gyvenimo trukmė. Augintojai turėtų paukščius pratinti prie naujos laikymo sistemos jau nuo jauno amžiaus (viščiukų, vištaičių)”, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.

Paukščių augintojai ir juos vienijančios visuomeninės organizacijos kreipiasi į ES gyvūnų gerovės iniciatyvas remiančius ES piliečius, kad jie taptų atsakingais vartotojais ir remtų gyvūnų gerovės investicijas – kaina augs, ir ją turės mokėti rinkos dalyviai. Jei produktai pabrangs, vartotojai rinksis trečiųjų šalių produktus, todėl svarbu, kad importuojami produktai atitiktų ES gyvūnų gerovės reikalavimus.

Mokslininkų ekonominiais skaičiavimais, pereinant iš narvų sistemų prie laisvo paukščių laikymo tvartuose kiaušinių gamybos išlaidos padidėja 13–15 proc.

Susitikime kalbėta, kad kai kurie mažmeninės prekybos tinklai nuo 2026 m. ketina prekiauti alternatyviomis sąlygomis laikytų vištų kiaušiniais ir kiaušinių produktais. Dauguma ES kompanijų deklaruoja, kad gaminant produktus pereis prie kiaušinių iš alternatyvių sistemų nuo 2025–2026 metų.

Vištų dedeklių populiacijos situacija Lietuvoje

Dedeklių vištų laikymo reikalavimai taikomi paukštininkystės ūkiams, kuriuose laikoma daugiau kaip 250 vištų dedeklių, ir ūkiams, kuriuose laikomas mažesnis paukščių skaičius, tačiau iš šių ūkių kiaušiniai tiekiami rinkai.

Vištos dedeklės laikomos 46 paukštininkystės ūkiuose, iš kurių:

• 15 – laiko paukštidėse ant kraiko (kiaušiniai žymimi „2“)
• 13 – laisvai, su galimybe išeiti į lauko aptvarus (kiaušiniai žymimi „1“)
• 7 – ekologiniuose ūkiuose (kiaušiniai žymimi „0“)
• 11 – narvuose (kiaušiniai žymimi „3“)

Pagal paukštininkystės ūkiuose taikomą vištų dedeklių laikymo būdą, 76 proc. šalies ūkių vištas dedekles laiko alternatyviomis (ne narvuose) sąlygomis.

Bendras šalies paukštininkystės ūkiuose maksimaliai leidžiamas laikyti vištų dedeklių skaičius siekia beveik 3 mln. 31 tūkst., iš jų 31,3 proc. laikomos alternatyviomis sąlygomis.

Nuo 2015 m. šalyje neįrengta nei viena narvelinė vištų dedeklių paukštidė – kiekvienais metais didėja alternatyviomis sąlygomis laikomų vištų dedeklių skaičius.

VMVT informacija

123rf nuotr.