G. Ilekytė. Infliacija spartėja, bet maistas dar nepabrango. Ar ilgam?

Infliacija Lietuvoje – viena didžiausių visoje ES

Infliacija Lietuvoje išlieka viena aukščiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), kur kainos per metus vidutiniškai augo mažiau nei 4 proc. Visgi didžiausią įtaką, kodėl Lietuva išsiskiria Europos kontekste, daro ne degalai – jie Lietuvoje brango panašiu tempu kaip kitose ES šalyse. Didžiausias skirtumas lyginant šilumos kainas: Lietuvoje šiluma brango gerokai sparčiau nei kitose valstybėse dėl panaikintos PVM lengvatos.

Be to, nuo metų pradžios šalyje didėjo ir alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių akcizai, o saldintiems gėrimams buvo įvestas naujas mokestis.

Negana to, paslaugų kainos Lietuvoje vis dar auga beveik 7 proc. tempu, o tai lemia sparčiai augantys atlyginimai. Antrąjį šių metų ketvirtį darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo daugiau nei 9 proc., kai tuo tarpu euro zonoje augimas siekė vos 3 proc. Tam įtakos turėjo ne tik spartus ekonomikos augimas, bet ir minimalaus mėnesio atlyginimo didinimas, kuris nuo metų pradžios augo daugiau nei dešimtadaliu. Darbo užmokestis sudaro didelę paslaugų kainos dalį, todėl kylant atlyginimams, kyla ir kainos. Deja, bet ekonomikoje retai galime turėti abu gėrius – ir sparčiai augančius atlyginimus, ir žemas kainas.

Papildomą impulsą vartojimui bei infliacijai Lietuvoje suteikė ir iš antrosios pensijų pakopos atsiimtos lėšos.

Maistas atpigo?

Nepaisant spartaus energijos išteklių kainų augimo, kainų kilimas kol kas nepersidavė plačiam prekių ratui, ir ypač - maistui. Prisiminkime, kad vos prieš ketverius metus, Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos energijos krizės metu, kainų augimas buvo matomas beveik visuose sektoriuose, o metinė infliacija tuomet siekė beveik 20 proc.

Kitaip nei 2022 m., šiemet maisto produktai ne tik nepabrango, bet net ir atpigo: nuo metų pradžios kainos sumažėjo daugiau nei 1 proc. Maisto kainų mažėjimą lėmė tai, kad per metus atpigo žaliavos ir importuojami maisto produktai – tarp jų kai kurie grūdai, kava, šokoladas, kakava ir aliejai. Tam didelę įtaką turėjo gausus pasaulinis derlius. Vis dėlto tendencijos pradeda keistis - dalies maisto žaliavų kainos rinkose jau stiebiasi aukštyn.

Rizika kitiems metams – brangesni maisto produktai

Šiuo metu matome, kad pasaulinėse rinkose ir vėl brangsta grūdai, cukrus, arbata. Viena vertus, grūdai brangsta dėl tiekimo sutrikimų Rusijai ir Ukrainai atakuojant uostus Juodojoje jūroje. O tai mažina eksportą ir didina konkurenciją dėl žaliavų pasaulinėse rinkose.

Kita vertus, dabartinis energijos kainų šuolis jau pamažu didina sąnaudas visoje maisto tiekimo grandinėje – nuo žemės ūkio iki maisto gamybos ir transportavimo. Dyzelinas – pagrindinis kuras žemės ūkio technikai – ir derliui nuimti, ir maisto transportavimui, o pakilusios dujų kainos dažnai reiškia ir brangesnes trąšas.

Tiesa, energijos kainų šuolis skirtingus maisto produktus veikia nevienodai. Brangesnis kuras ir trąšos didina grūdų – kviečių, kukurūzų ar miežių – auginimo sąnaudas. Grūdų brangimas savo ruožtu gali persiduoti produktų – duonos, makaronų ir įvairių kepinių – kainoms. Be to, brangesni grūdai didina pašarų savikainą, todėl ilgainiui gali kilti ir žaliavinio pieno bei mėsos kainos. Tuo tarpu brangesnės dujos didina trąšų gamybos sąnaudas, todėl gali brangti ir rapsų, saulėgrąžų, daržovių kainos.

Galiausiai, rizikas didina ir El Niño reiškinys, kuris, pasak mokslininkų, piką pasieks kitų metų pradžioje. El Niño – klimato ciklo reiškinys, kai itin sušyla tropinė Ramiojo vandenyno paviršiaus dalis. Dėl to padažnėja ekstremalių gamtos reiškinių – audrų, sausrų ar stichinių liūčių. Mokslininkų teigimu, dėl klimato kaitos tokie reiškiniai tampa vis dažnesni, mažiau nuspėjami ir daro vis daugiau žalos žemės ūkiui. Todėl El Niño reiškia naują neapibrėžtumo ir išaugusios ekonominės rizikos laikotarpį, kai bus paveikti pasėliai, derlius, pramonė, o tai atsilieps žaliavų kainoms pasauliniu mastu.

Maistas – pagrindinė kitų metų infliacijos rizika

Šiemet dalis namų ūkių, ypač tie, kurie nevairuoja automobilio, neperka tabako gaminių ar saldintų gėrimų, infliacijos galėjo net ir nelabai pajusti. Tačiau kitais metais situacija gali pasikeisti – jei brangstančios žaliavos, energija ir El Niño keliama rizikos materializuosis, aukštesnes kainas matysime ir parduotuvių lentynose, tad infliacijos poveikis bus gerokai platesnis ir labiau jaučiamas kiekvieno pirkėjo kišenei.

„Swedbank“ informacija