Gandras, kregždė ir rožė po Rūmų stogu

Po kelių savaičių žemdirbių savivalda rinks naują Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) valdžią. Nedrąsiai rikiuojasi kandidatai į Rūmų pirmininko postą. Visi laukia, kad naujoji Rūmų vadovybė kalnus nuverstų. Nemažai lems naujo pirmininko ir būsimų tarybos narių asmeninės savybės, bet ne viską. Ar padės Rūmams, jeigu pirmininkas ateis iš tos pačios partijos, kuri dabar valdo valstybę, tik sustabdys narystę joje, kol vadovaus Rūmams? Ar ŽŪR gali dirbti pagal beviltiškai pasenusį įstatymą, kuris įsigaliojo dar 1997 m. gegužės 20-ąją?  Nuo to laiko, kai Seimas patvirtino Žemės ūkio rūmų įstatymą, Lietuva spėjo įstoti į Europos Sąjungą, mūsų žemės ūkis daugiausia lėšų (tiesioginių išmokų ir struktūrinių fondų paramos) gauna iš Briuselio, o tokių nacionalinių struktūrų, kurios pagal galiojantį įstatymą neva finansuoja Rūmus, dabar iš viso nėra. Įstatymo straipsniai „Rūmų teisės ir pareigos“, „Veikla“, „Turtas ir pajamų šaltiniai“ apskritai neveikia: valstybė nepatiki Rūmams administruoti nei Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto, nei sėklininkystės ir veislininkystės, nei ekologinio ūkininkavimo plėtros, net žemės ūkio parodoms rengti pinigų šykšti, o skurstantiems Rūmams belieka laukti, kad koks nors pagyvenęs milijonierius testamentu (sic!) užrašytų savo turtą Žemės ūkio rūmams, kaip skelbia ŽŪR įstatymo 11 str. 7 eilutė.

Poreikis iš apačios „Bėgant laikui keičiasi iššūkiai. Prie jų turi prisitaikyti ne tik valstybės institucijos, bet ir visuomeninės organizacijos. Žemės ūkio rūmai – ne išimtis. Jeigu kai kurios Žemės ūkio rūmų įstatymo nuostatos paseno, trukdo Rūmams vystytis, jas reikia keisti. Bet nuspręsti turi pačios ŽŪR organizacijos. Taip pat, kaip tobulinome organizacijos statutą“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė buvęs ŽŪR vadovas, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Andriejus Stančikas. Anot A. Stančiko, per 20 metų Lietuvoje buvo įsteigta kitų agrarinių institucijų, kurios pamažu perėmė tuos įgaliojimus, kurių prašė Rūmai. „Kovodama su valdžia žemdirbių savivalda daug ką prarado“, – pripažino A. Stančikas.

Politikai žaidžia pagal kitokias taisykles Vis dėlto KRK pirmininkas nepritaria gana paplitusiam požiūriui, kad Rūmų vadovas lengviau susitartų su valdžia, jeigu priklausytų tai pačiai partijai, kaip ir žemės ūkio ministras. „Kartais tai kaip tik trukdytų susikalbėti – juk žemdirbių interesai vienokie, o politinės partijos, kovodamos dėl populiarumo reitingų ir norėdamos įtikti kitiems visuomenės sluoksniams, dažnai spaudžia savo narius agrarininkus elgtis kitaip, nei prašo agroverslininkai“, – perspėjo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys A. Stančikas.

Nesėkmingas bandymas „Dabar gera galimybė Rūmams kokybiškai atsinaujinti. Praėjusiame šimtmetyje priimtą Žemės ūkio rūmų įstatymą reikia keisti. Rūmai galėtų tartis su nauja Vyriausybe dėl funkcijų, kurias Žemės ūkio ministerija sutiktų perduoti žemdirbių savivaldai. Blogiausia, jeigu atsitiktų taip, kaip prieš 5–6 metus, kai aš vadovavau ministerijai. Pradėjome deleguoti Rūmams sutartus įgaliojimus, bet netrukus kai kurios asociacijos (arklių augintojų – red. past.) panoro grįžti į ministerijos globą, nes Rūmuose tik rietenos tesigirdėjo“, – „ŪP“ teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas, konservatorius–krikščionis demokratas Kazys Starkevičius.

Reikalingiausia pataisa Parlamentaro K. Starkevičiaus nuomone, reikalingiausia Žemės ūkio rūmų įstatymo pataisa – nuostata, kad Rūmai išsilaiko ne iš valstybės biudžeto, bet surinkę privalomus narystės mokesčius. „Kandidatas, pateikęs aiškiausią Rūmų užsidirbamų pajamų šaltinių schemą, man atrodo, būtų pats tinkamiausias ŽŪR vadovas. Geriausia, kad nepartinis, nesusijęs su valdančiąja koalicija ir Vyriausybe. Rūmų vadovo pareigos turėtų būti tokios, kaip Seimo Audito komiteto pirmininko postas, kuris pagal Seimo statutą priklauso opozicijai“, – netikėtai palygino Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys K. Starkevičius.

Pristabdė baimė Dar tada, kai Rūmams vadovavo dabartinis kandidatas į žemės ūkio ministrus Bronius Markauskas (2005–2011 metais), Žemės ūkio paskolų garantijų fondo analitikas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) garbės prezidentas Jeronimas Kraujelis siūlė peržiūrėti Žemės ūkio rūmų įstatymą. „Bet ŽŪR narius pristabdė baimė, kad valdžia gali supykti, dar labiau apsunkinti gyvenimą Rūmams. Joks kitas profesinis susivienijimas Lietuvoje neturi specialaus jo veiklą apibrėžiančio teisės akto. Pramonininkai bandė gauti iš Seimo – nepavyko. Kai kam atrodo, kad visos organizacijos turi veikti pagal Asociacijų įstatymą“, – priežastis, kurios nulėmė tokį politikų pamiršto Žemės ūkio rūmų įstatymo „ilgaamžiškumą“, „ŪP“ nurodė J. Kraujelis. Tačiau jis perspėja, kad ŽŪR kartais irgi neišvengia tos pačios nuodėmės, dėl kurios kaltina ministeriją, – noro primesti savo valią. „Ministerija – žemdirbių savivaldai, Rūmai – savo nariams. Rūmų administracija neleisdavo ŽŪR organizacijoms savarankiškai tartis su valdžia. Juokinga – kai vadovavau Žemės ūkio bendrovių asociacijai, neturėjau teisės nueiti 153 žingsnių, kurie LŽŪBA būstinę skyrė nuo ministerijos, bet privalėjau trenktis į Kauną suderinti nuomonės su Rūmų vadovybe“, – apmaudžiai sakė finansų analitikas J. Kraujelis.

Turi išlaikyti savo kūrinį Buvusio žemės ūkio ministro J. Kraujelio nuomone, ne visos agrarinio sektoriaus administravimo funkcijos Rūmams būtų „įkandamos“ – pavyzdžiui, Rūmai neturi žemės ūkio ir maisto produktų eksporto struktūrų, kurios pasirūpintų, jog nebūtų eksportuojama tokiais tempais ir kiekiais, kad Lietuvoje tų produktų imtų smarkiai trūkti. Dėl Rūmų savarankiškumo J. Kraujelio nuostata labai aiški – žemdirbiai sukūrė organizaciją, todėl patys ją ir privalo išlaikyti. „Mes net klausimyną savo nariams nusiuntėme, kiek jie turi prisidėti, kad LŽŪBA stiprėtų“, – priminė LŽŪBA garbės prezidentas.

Rūmai įstatymų neleidžia Pasak Žemės ūkio rūmų direktoriaus Sigito Dimaičio, 2000–2006 metais keičiant Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą buvo kalbėta ir apie Žemės ūkio rūmų įstatymo pataisas. „Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijos viena kitai stumdė tą užduotį, todėl nieko neišėjo. Tik Rūmams susitarus su ŽŪM dėl perduodamų funkcijų galima svarstyti apie naują įstatymo redakciją. ŽŪR – ne įstatymų leidybos įstaiga, o Vyriausybės socialiniai partneriai. Rūmų paskirtis – aktyvinti žemdirbiškąją visuomenę ir atstovauti jai Lietuvoje bei užsienyje“, – žemdirbių parlamento misiją apibūdino S. Dimaitis. Rūmų direktorius tikisi, kad naujasis ŽŪR pirmininkas bus „sutelkiantis, demokratiškų pažiūrų asmuo“.

Europinis žemdirbių savivaldos modelis „Ne tik politinis populizmas yra negeras dalykas. Kandidatams į ŽŪR pirmininkus žadėti kaimui aukso kalnus taip pat netiktų... Politikai prieš Seimo rinkimus vilioja rinkėjus didesnių pensijų ir algų iliuzijomis, bet nenurodo, iš kokių lėšų jas kels. Ir ŽŪR pirmininkas Briuselyje didesnės europinės paramos mūsų žemdirbiams neišmuš. Turėtume laikytis europinio visuomeninės, profesinės organizacijos modelio. Pavyzdžiui, Europos žemės savininkų organizacijai ELO arba ES žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų susivienijimui COPA/COGECA vadovauja tarybos ir prezidiumai. Pagrindinės ŽŪR struktūros taip pat yra Taryba ir suvažiavimas. O Rūmų pirmininkui tenka garbė pradėti Tarybos ar Prezidiumo posėdžius, perskaityti įžanginį suvažiavimo pranešimą. Vadinamąjį „juodą“, kanceliarinį darbą atlieka (informacinę medžiagą renka ir Tarybos nariams išdalija) ŽŪR administracija“, – Rūmų kasdienybės ypatumus atskleidė ŽŪR administracijos vadovas S. Dimaitis. Jis priminė, kad iki lapkričio 30 d. kandidatai į ŽŪR pirmininkus turi užsiregistruoti į Rūmų vadovo rinkimus, vyksiančius per ŽŪR suvažiavimą gruodžio 14 dieną.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.