Gigantiški žiedai – kiemo ir sodo puošmena

Akį veriantis reginys Rokiškio centre

Pelkinė kinrožė (Hibiscus moscheutos) – sodo ir kiemo puošmena, neįtikėtinai masyviais žiedais nudžiuginanti rugpjūtį, rugsėjį.

„Kai pamačiau tuos didžiulius rausvus žiedus Rokiškio centre, iš nuostabos važiuodama mašina vos avarijos nepadariau, – prisipažįsta A. Žeimantaitė-Kedienė, Kupiškio rajono Naivių gyventoja. – Neįtikėtina regėti tokio dydžio žiedą Lietuvoje, panašius mačiau tik Gruzijoje. Rokiškyje pasodintas nemažas šių augalų plotas – ir visi sutartinai žydėjo. Jau kitą savaitgalį nuriedėjau į turgų ieškoti sodinuko – ir man pavyko gauti.“

Pašnekovės pirktas sodinukas jau buvo su pumpurais, tad šie netruko išsiskleisti. Žiedai tokie pat dideli, balti su kreminiu atspalviu. Pamatavus vieno iš jų skersmuo siekė 17 cm. Kiekvienas jų žydi apie dvi paras.

Žiemai A. Žeimantaitė-Kedienė pelkinės kinrožės sodinuką uždengs eglišakiais. Jos teigimu, taip bus saugiausia: spygliuočio šakos neleis augalui nušalti, o po jomis jis geriau kvėpuos ir nepelys.

Kiek teko domėtis A. Žeimantaitei-Kedienei, šie augalai atželia gana vėlokai, antroje gegužės pusėje arba birželį.

Jos pastebėjimu, pavadinimas „pelkinė“ gali šiek tiek klaidinti: ji nebūtinai turi augti ten, kur šlapia. Iš tiesų šis žolinis augalas nemėgsta užsemtų vietų, bet drėgmę toleruoja. Sausą vasarą jas būtina lieti.

Plati spalvų gama

Gėlininkystės specialistės K. Balnytės pastebėjimu, pelkinės kinrožės veislių spalvos varijuoja nuo rausvos, baltos arba balsvos iki tamsiai vyšninės. Pašnekovės žiniomis, pelkinė kinrožė – tik viena iš 427 kinrožių rūšių.

Natūraliose augimvietėse jos daugiausia auga pelkėjančių vandens telkinių pakraščiuose, savaime išplitusios Šiaurės Amerikos pietrytinėje dalyje.

Šie daugiamečiai augalai įspūdingi ne tik žiedais, galinčiais siekti iki 30 cm skersmens, bet ir akį traukiančiais lapais aksominiu paviršiumi. Daugiastiebis augalas susiformuoja kupolo formos, aukštis gali siekti 1,5–2 m, plotis – apie 1,5 m. Šie augalai vilioja bites ir drugelius.

K. Balnytė pelkines kinrožes pataria sodinti tarp varpinių ir kitų žolinių augalų, kurie ilgai išlaiko dekoratyvumą. Nors rudeniop šių augalų lapai ima ruduoti, jie dažniausiai išlieka puošnūs iki šalnų.

Pelkinės kinrožės gali būti dauginamos sėklomis, bet Lietuvos sąlygomis patogiausia dalinti kerą (geriau pavasarį). Pjūvio vietą patartina pabarstyti cinamonu.

Pasodintą pelkinę kinrožę svarbu ypač puoselėti pirmais metais – neperdžiovinti, kartas nuo karto palaistyti. Drėgmę gali palaikyti ir mulčias. Vasarą tinka tręšti žydintiems augalams skirtomis trąšomis, rudenį – rudeninėmis trąšomis.

Audronės ŽEIMANTAITĖS-KEDIENĖS nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Audronę Žeimantaitę-Kedienę nustebino pelkinė kinrožė Rokiškio centre.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.