Grūdų kainų pasiutpolkė neslopsta

Rudenį neįprastai pradėjusios kilti grūdų kainos sausio pabaigoje tebekyla ir kilimo galo dar nematyti. Tai netrukus gali pajusti ir gatavos produkcijos iš miltų vartotojai – gali brangti miltai, duonos ir pyrago gaminiai, makaronai. Tiesa, kainų kilimą dar kurį laiką gali pristabdyti didelė konkurencija tiek tarp gamybininkų, tiek tarp prekybininkų.

Rekordinės kainos

Kviečių ateities supirkimo kainos tarptautinėse biržose pašoko iki 240 Eur/t. Tokio kainų pakilimo Paryžiaus biržoje nebūta nuo 2013 m., kai dėl sudėtingų ir nederlingų metų buvo užfiksuotos vienos aukščiausių istorijoje grūdų supirkimo kainos, pranešė grūdų supirkimo UAB „Linas Agro“.

Sausio 15 d. žibalo į ugnį pliūptelėjo Rusija. Ji pranešė didinanti kviečių eksporto muitus. Vasario 15 d.–kovo 1 d. Rusija, viena didžiausių pasaulyje kviečių augintojų, taikys 25 Eur/t eksporto mokestį, o nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. šis mokestis bus didinamas jau iki 50 Eur – dvigubai. Nuo kovo 1 d. Rusija taikys eksporto mokesčius ir miežiams (10 Eur/t) bei kukurūzams (25 Eur/t).

„Rusija kalba apie dar griežtesnius eksporto reguliavimo mechanizmus ir „plaukiojančio“ muito mokesčio įvedimą. Taigi, eksporto tarifai gali augti dar labiau, ir jų naikinti nežadama nuo liepos 1 d. Taip ši viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje siekia sulėtinti eksporto tempą, kad nuo kainų kilimo apsaugotų savo vidinę rinką“, – sakė AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis.

Šis sprendimas daro didelę įtaką tarptautinei rinkai, juolab kad kitos didžiosios Europos grūdų eksportuotojos – Prancūzija ir Vokietija – išaugino mažesnį derlių, todėl, siekdami išvengti trūkumo, grūdų importuotojai aktyviau kraunasi atsargas, o ateities sandorių kainos biržose šoktelėjo į neregėtas aukštumas.

To maža, Rusija ketina iki liepos 1 d. taikyti eksporto kvotą ir leisti iš šalies išvežti ne daugiau kaip 17,5 mln. t kviečių. Pernai šios šalies ūkininkai užaugino rekordinį derlių – daugiau nei 80 mln. t kviečių. „Tokia padėtis gali dar paskatinti kainų kilimą ir daryti įtaką naujo derliaus bei kito sezono prekybai“, – pažymėjo S. Banelis.

Sumanymai be lėšų

Rudenį staiga pakilusios kviečių kainos padėjo atsitiesti Lietuvos smulkiesiems ūkininkams, tačiau išnaudoti dabartinių jie jau negali – neturi atsargų, todėl šis malonumas tenka tik stambiesiems ir kai kuriems vidutiniams grūdų ūkiams.

„Žemės ūkis išsiskiria tuo, kad per trumpą laikotarpį negali padidinti pasiūlos. Jei kviečių kainos pašoktų ir iki tūkstančio eurų, parduoti įmanoma tik tiek, kiek užauginta ir prikulta pernai. Tai pagrindinis žemės ūkio sektoriaus trūkumas“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vykdomasis direktorius Ignas Jankauskas.

Anot jo, jau ir Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nusistovėjo praktika trečdalį derliaus parduoti sudarius išankstinius sandorius iki pavasario ir pavasarį, trečdalį – jau nuėmus derlių, o likusį trečdalį – jau kitų metų žiemą, nes būtent žiemą rinkoje susiformuoja geriausia pardavėjui kaina.

„Per pastarąjį dešimtmetį mažiausia kaina būdavo nuo liepos iki spalio, o aukščiausia kaina iki šiol būdavo sausį–kovą. Už aukščiausią kainą grūdus parduoda tie, kurie turi didelius sandėliavimo pajėgumus“, – tvirtino jis.

I. Jankausko teigimu, stambiesiems grūdų augintojams palanki ir grūdų kainos sudarymo formulė, pagal kurią savo grūdus parduoda dauguma ūkininkų. Mat galutinė supirkimo kaina rudenį susideda iš biržos kainos, atėmus iki 15–20 Eur/t, o sausį–kovą atimama dalis yra gerokai mažesnė. Pavyzdžiui, dabar nuo biržos kainos atimami 5–6 Eur, o vasarą – iki 20 Eur. Taigi, pardavėjas dabar laimi ir aukštesnę biržos kainą, ir mažesnius atskaitymus.

Reikia skaičiuoti

2020 m. ūkininkai dėl COVID-19 pandemijos galėjo pasinaudoti trejiems metams suteiktomis paskolomis apyvartinėms lėšoms, todėl nebuvo spaudžiami derlių parduoti rudenį. Atsiradę papildomi pinigai ūkininkams leido didesnę derliaus dalį saugoti sandėliuose ir laukti didesnių supirkimo kainų. Taigi, ūkininkų, kurie prekiauja dabar ir prekiaus pavasarį, ratas prasiplėtė. Tačiau daugumai smulkiųjų ūkininkų, kurie neturi tinkamų sandėlių, teko įprastai didelę derliaus dalį parduoti rudenį, nes tik taip galėjo valdyti apyvartai reikalingų pinigų srautus.

„Daug ir smulkiųjų, ir vidutinių ūkininkų jau išmoko savo grūdų pardavimą reguliuoti pagal prekybą tarptautinėse biržose ir norėtų statyti arba plėsti turimus grūdų sandėlius, tačiau tam trūksta lėšų, juolab kad ir bankai per COVID-19 pandemiją investicijoms reikalingas ilgalaikes paskolas ūkininkams „užspaudę“, o Žemės ūkio ministerija nuo grūdų augintojų jau senokai nusisukusi ir garantijų investicinėms paskoloms neteikia. Finansuoti investicinius projektus racionalu tik iš nuosavo pelno arba ilgalaikėmis paskolomis, o trumpalaikės, kokios buvo skirtos apyvartinėms lėšoms per pandemiją, ilgalaikiams projektams visiškai netinka – per daug rizikos“, – aiškino I. Jankauskas.

Anot jo, gavus apyvartinių lėšų, dabar ūkininkams svarbiausia laikytis finansinės drausmės ir įsisąmoninti, kad gausimos, tikėtina, nemenkos sumos pardavus būsimą derlių turės būti skirtos ne investicijoms, o pirmiausia pirmiems daliniams mokėjimams už suteiktas trejų metų paskolas, pagrindas sukaupti pinigų būsimam sezonui. „Tik dar po metų ūkininkai jau galės pradėti prekiauti sau. Be tokios drausmės paskolos taps sunkia našta“, – perspėjo I. Jankauskas.

Lietuvos ūkininkai biržos sandorių nesudaro, nes pasaulio rinkose prekiaujama didžiuliu grūdų kiekiu, kokio vienas ūkininkas pasiūlyti negali. Lietuvoje yra kelios stambios bendrovės, kurios superka grūdus ir prekiauja biržose, o ūkininkai tik ją stebi, nes jų produkcijos kainos yra susietos su biržos kainomis. Todėl jie domisi ir priima sprendimus, kada parduoti.

Vartotojai pajus vėliau

„Užsitęsęs grūdų kainų didėjimas skausmingiausias grūdų perdirbėjams, ypač tiems, kurie neturi ilgalaikių žaliavos pirkimo sutarčių, kuriose numatytos fiksuotos kainos. Tiems, kurių sutartyse kainos nefiksuotos, kurie žaliavų (grūdų ir miltų) neprisipirkę, ir tiems, kurie žaliavą perka nuolat, tai daryti tenka iš savo pelno, kurio gali ir nelikti“, – tvirtino Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas. Be to, kai kurie prekybininkai, ypač stambūs, kainas sutartyse keičia, pavyzdžiui, kas pusmetį.

Aukštos grūdų supirkimo kainos ateities sandoriams šiuo metu palankios ūkininkams, tačiau galutinių prekių vartotojai gali sulaukti ne itin malonių pokyčių. „Dauguma Lietuvos grūdų augintojų jau yra pardavę savo derlių. Skaičiuojama, kad šalies ūkininkai turi apie 10–15 proc. dar nerealizuotų grūdų. Grūdų supirkimo kainų augimas ir Rusijos siekis apsaugoti savo vidaus rinką gali turėti nelabai palankų atoveiksmį galutinių produktų vartotojams. Jau dabar stebimas greitai vartojamų maisto prekių, tokių kaip makaronai ar duona, kainų augimas, kuris netrukus gali dar labiau išryškėti“, – tvirtino S. Banelis.

Panašiai mano ir K. Šimas. Pasak jo, kiekvienas perdirbėjas yra skirtingas, gamina skirtingus produktus, skaičiuojant produktų savikainą žaliava sudaro skirtingas dalis. Tai priklauso nuo jos dalies gaminyje, kitų ingredientų, naudojamos darbo jėgos, energijos kiekio ir kitų dalykų. Todėl skaičiuojant vienų gaminių savikainą žaliava gali sudaryti dešimtadalį, o kitų – gal ir 90 proc. Būtent todėl negalima sakyti, kad grūdams pabrangus arba atpigus, pavyzdžiui, 30 proc., tiek pat turėtų pakisti ir gatavų produktų kaina.

„Bet kuriuo atveju, nesikeičiant grūdų kainų tendencijoms rinkose, tai tikrai pajus ir vartotojai. Gal ne iš karto, gal po kelių mėnesių, nes šį procesą dabar stabdo iš tikrųjų didelė konkurencija“, – tikino Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovas.

Rapsų rinka atsigauna

Pasak AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovo, kyla ir rapsų supirkimo kainos. Per pandemijos piką jos buvo visiškai kritusios, nes transporto sektorius tuo metu naudojo gerokai mažiau biokuro. MATIF biržoje rapsų supirkimo kaina vasario mėnesiui šoktelėjo iki 432 Eur/t, palyginti su 2020 m. vasariui sudarytais išankstiniais 387 Eur/t sandoriais.

S. Banelio teigimu, rapsų kainų kilimą veikia ne itin optimistinės sojų derliaus prognozės Argentinoje (šalį kamuoja sausros). Rinkoje jaučiamas išaugęs baltyminių kultūrų, naudojamų pašarams, poreikis, todėl eksportuotojai skuba nupirkti didesnį rapsų kiekį, o tai kelia kainą biržose. JAV žemės ūkio departamentas skelbia, jog pasaulio grūdų ir sojų pupelių rezervai yra kur kas mažesni, nei manyta, todėl daugelis šalių peržiūri savo turimas atsargas.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

Redakcijos nuotrauka

2021-01-24