Į paramą gali pretenduoti žuvininkystės VVG

Trijų sektorių partnerystė

Bendruomenės, tradiciškai priklausomos nuo žuvininkystės ir (arba) akvakultūros, susiduria su ekonominiais ir socialiniais iššūkiais dėl natūralių žuvų išteklių mažėjimo. Todėl numatoma skatinti Lietuvos žvejybos ir akvakultūros regionuose susikūrusias žuvininkystės vietos veiklos grupes (ŽVVG) atlikti svarbesnį vaidmenį, plėtojant mėlynąją ekonomiką vietos lygmeniu, stiprinant šių regionų konkurencingumą ir efektyvų jūrų bei vidaus vandenų išteklių naudojimą. ŽVVG – nevyriausybinė organizacija ar asociacija, kuri atstovauja trims sektoriams: pilietinei visuomenei, žuvininkystės verslui ir vietos valdžiai, savo veikla siekianti įgyvendinti tam tikros teritorijos plėtros tikslus ir tenkinti tos teritorijos gyventojų bei jų bendruomenių poreikius, o jos atstovaujama teritorija gali būti nustatoma vienos savivaldybės ribose arba jungiant kelias besiribojančias savivaldybes. ŽVVG veikla grindžiama partneryste tarp visų trijų sektorių, užtikrinant, kad nė viena interesų grupė nekontroliuotų sprendimo priėmimo.

Klaipėdos m., Klaipėdos r., Neringos, Palangos m. ir Šilutės r. savivaldybėse ŽVVG teritorija gali būti nustatoma vienos savivaldybės ribose arba jungiant kelias besiribojančias savivaldybes. Kitose savivaldybėse ŽVVG teritorija gali būti nustatoma vienos savivaldybės ribose arba jungiant kelias besiribojančias savivaldybes ir jose vandens telkiniais užimta teritorija turi sudaryti ne mažiau kaip 3 proc. regiono teritorijos ploto, turi veikti ne mažiau kaip 7 subjektai, užsiimantys akvakultūra ir (ar) žvejojantys verslinės žūklės įrankiais ežeruose, žuvininkystės subjektuose turi dirbti ne mažiau kaip 30 darbuotojų, metinės sužvejotos ir (ar) užaugintos bei realizuotos žuvininkystės produkcijos apimtys turi sudaryti 300 t ir daugiau. Be to, atstovaujama teritorija geografiškai, ekonomiškai ir socialiniu požiūriu turi būti vientisa, nepriklausyti kitos ŽVVG teritorijai.

Ir rengimas, ir įgyvendinimas

Pagal priemonę „Vietos plėtros strategijų rengimas“ remiamas vietos plėtros strategijų (VPS) rengimas. Įskaitant ŽVVG mokymus, susijusius su VPS rengimu bei pasirengimu ją administruoti, ŽVVG teritorijos tyrimus (pvz., apklausas), susijusius su VPS rengimu, statistinės informacijos, reikalingos VPS rengti ir įgyvendinti, įsigijimus, viešųjų ryšių veiksmus, susijusius su ŽVVG teritorijos gyventojų ir kitų asmenų (fizinių ir juridinių) įtraukimu į VPS rengimą ir ŽVVG veiklos bei parengtos VPS viešinimą. Pagal priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ priemonę ŽVVG atliekamas VPS valdymas, stebėsena ir vertinimas bei jos aktyvus taikymas – VPS administravimas.

Galima didžiausia paramos intensyvumo norma, kai VPS rengiamas, sudaro iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o galima didžiausia paramos suma pareiškėjui skiriama vieną kartą ir tik vienai VPS parengti, taikant fiksuotą sumos įkainį – 13 567,41 Eur be PVM (14 524,99 Eur su PVM).

VPS įgyvendinimui parama gali būti skiriama tik tada, kai parengta VPS vertinimo metu surenka ne mažiau kaip 70 kokybės balų. Galima didžiausia paramos suma yra iki 22 proc. nuo visos galimos didžiausios paramos sumos VPS įgyvendinti, bet ne daugiau kaip 400 tūkst. Eur. Konkrečios ŽVVG paramos krepšelį sudaro į šios ŽVVG teritoriją patekusioms savivaldybėms nustatytų galimų didžiausių paramos lėšų suma.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), įvertinusi projekto įgyvendinimo planus, pateiktus pagal priemonę „Vietos plėtros strategijų rengimas“, ir priėmusi sprendimus dėl paramos skyrimo, apskaičiuoja kiekvienos ŽVVG VPS paramos krepšelio dydį.

Pietvakarių Lietuvos ŽVVG, apimanti Kazlų Rūdos ir Lazdijų, Alytaus bei Prienų rajonų savivaldybių teritorijas, naujam Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos įgyvendinimo laikotarpiui VPS rengimui gavo 14,5 tūkst. Eur paramą.  „Strategija jau yra parengta ir pateikta NMA tvirtinti. Gavę patvirtinimą, pradėsime ją įgyvendinti“, – pasakojo Pietvakarių Lietuvos ŽVVG VPS administravimo vadovė Jūratė Čiuknaitė.

Jos teigimu, tvirtinti pateiktoje strategijoje dominuoja dvi kryptys – verslo ir ne pelno projektai. „Verslo projektai apima žvejybos ir akvakultūros veiklą, kuriant didesnės pridėtinės vertės produktus, plečiant rinkas ir bendradarbiavimą bei didinant vietos gyventojų užimtumą ir darbo vietų kūrimą. Kitas prioritetas – vietos bendruomenių skatinimas vykdyti ekonomines socialines veiklas, didinant vietos gyventojų socialinę įtrauktį bei poreikių tenkinimą. Tiek vienu, tiek kitu atveju visa veikla yra susijusi su žuvininkyste, akvakultūra ir kaimu. Tarkime, akvakultūra – žuvų auginimas, perdirbimas, gali būti pritaikoma ir turizmui – sukūrus poilsio bazę, kurioje žmogus, nusipirkęs bilietą, galės žvejoti, sugautą žuvį išsirūkyti ir net sulaukti žvejybos konsultacijų. Tai edukacija, poilsis ir veikla, iš kurios galima gauti pajamas“, – aiškino J. Čiuknaitė.

Nauda bendruomenėms bei verslui

Per ankstesnį finansinį laikotarpį Pietvakarių Lietuvos ŽVVG sulaukė finansavimo 14 projektų – 12 jau yra įgyvendinta, o 2 bus baigti įgyvendinti iki šių metų pabaigos. Anot J. Čiuknaitės, strategija baigiama įgyvendinti tikslingai ir sėkmingai, visi projektai, kuriuos teikė žuvininkystės įmonės ir fiziniai asmenys, pasiteisino. Didžiąją dalį pareiškėjų, teikusių verslo projektus, sudarė akvakultūros įmonės, ne verslo projektus teikė įvairios asociacijos, nevyriausybinės organizacijos.

„Parama ankstesniojo VPS įgyvendinimui mūsų lūkesčius visiškai pateisino. Praėjusiame etape labai aktyviai dalyvavo Kazlų Rūdos ir Prienų rajono savivaldybių administracijos. Išlaužo kaimo bendruomenė sutvarkė infrastruktūrą, pritaikydama ją vietos gyventojų poilsiui. Kazlų Rūdos savivaldybės administracija per keletą etapų sutvarkė didelį paplūdimį. Išvalė teritoriją, sutvarkė infrastruktūrą, išasfaltavo aikštelę, įrengė persirengimo kabinas, žaidimų aikšteles vaikams. Šiuo įgyvendintu projektu džiaugiasi ir vietiniai gyventojai, ir svečiai. Dideliame komplekse gali poilsiauti visa šeima, įdomios veiklos pakanka ir suaugusiems, ir vaikams“, – kalbėjo J. Čiuknaitė.

Pasak jos, ŽVVG priklausanti AB „Išlaužo žuvis“ pasinaudojo parama modernizuoti techninei bazei, kuri buvo pasenusi ir neefektyvi, dažnai gendanti. Ji nusipirko efektyvų ilgastrėlį ekskavatorių, skirtą iš tvenkinių valyti dumblą.  

ŪP informacija

Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos nuotraukoje – Pasinaudojant Žuvininkystės programos parama šalia Kazlų Rūdos įrengta poilsio zona.