IKMIS: pasėlių stebėjimas ir LŽŪKT konsultantų rekomendacijos

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, vyraujantis žieminių kviečių išsivystymo tarpsnis BBCH 32: apčiuopiamas antro stiebo bamblys. Pietų ir Vidurio Lietuvoje yra pasėlių, kurie jau parodė ir paskutinį, bet dar susuktą lapą (BBCH 37).

Kai taip šilta ir drėgna, nieko nuostabaus, kad pasirodo ir ligos. Naujai išaugę kviečių viršutiniai lapai iš pradžių gali atrodyti žali, sveiki, bet jie jau gali būti užsikrėtę ligų pradais. Skirtingos javų ligos turi nevienodą latentinį periodą, kada augalai jau būna užsikrėtę, bet dar nesimato vizualių ligos požymių. Pavyzdžiui, lapų septoriozės požymius pamatysime tik po 3 savaičių, o kviečių dryžligės – jau po savaitės.

Artėja svarbiausias purškimas, skirtas apsaugoti vėliavinį lapą. Jeigu paskutiniam lapui visiškai išsiskleidus ir toliau vyraus lietingi orai, labai svarbu 7 dienų laikotarpiu po lietaus panaudoti fungicidą, nes vėliau lapų ligas bus labai sunku kontroliuoti.

Atkreipkite dėmesį, kad sezono metu būtų naudojami produktai, turintys skirtingas veikliąsias medžiagas.

Reikėtų stebėti orų prognozes ir pasidomėti informacija, skelbiama integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų sistemoje IKMIS.

Žieminių rapsų būklė

Gegužės pirmąją savaitę visoje Lietuvoje pražydo žieminiai rapsai – prisijungė prie įvairiaspalvių laukų ir palaukių žiedų. Stebėjimų duomenimis, Pietų ir Vidurio Lietuvoje jau žydi 20–50 proc. žieminių rapsų žiedų ant pagrindinio stiebo (BBCH 62–65), o Šiaurės vakariniuose ir rytiniuose rajonuose – pražydo pirmieji žiedai (BBCH 60–61).

Pjaunant rapsų stiebus išilgai, nerasta stiebinių paslėptastraublio lervų padarytų pažeidimų. Šiemet problemos su stiebiniais paslėptastraubliais neturi net ir tie, kurie pasėlių nenusipurškė insekticidu balandžio pradžioje, kai orai buvo labai atšilę.

Rapsų stiebai gražūs, pilnai užsipildę, tik po šalnų padaugėjo stiebo audinių įplyšimų, pro kuriuos gali patekti ligų patogenai. Kadangi drėgmės užtenka dirvoje, ore bei ant lapų, tai sklerotinio puvinio infekcijai būtent tokios sąlygos ir palankios plisti. Fungicidai nuo sklerotinio puvinio efektyvūs tik tada, kai naudojami užsikrėtimo metu, tai yra žydint. Rekomenduojama purkšti rapsams žydint 20–50 proc., optimalus laikas paprastai būna, kai rapsai žydi 30 proc., ir pradeda kristi pirmieji žiedlapiai.

Fungicidų naudojimo tikslas – padengti kuo daugiau žiedlapių, kartu užtikrinant, kad dalis veikliosios medžiagos prasiskverbtų ir į vainiklapį, siekiant apsaugoti galimas infekcijos vietas (pvz., lapų pažastis ir stiebus). Todėl svarbu fungicidą naudoti prieš gausų žiedlapių kritimą, kai aplinkos sąlygos yra palankios sklerotinio puvinio infekcijai.

Kadangi rapsų laukai žydi, reikia atidžiai išsirinkti produktą, kurį galima šiuo metu naudoti. Būtina perskaityti etiketę: jeigu produktas leidžiamas naudoti šiuo tarpsniu, būtina užregistruoti purškimą prieš dvi dienas PPIS sistemoje ir purkšti tik nuo 21 val. iki 4 val. ryto. Svarbu išlaikyti pesticido etiketėje nurodytas vandens telkinių apsaugos purškimų zonas.

O kokia situacija Jūsų rajono pasėliuose?

Šiuo metu prisijungę prie IKMIS sistemos galite stebėti kas valandą atsinaujinančių augalų ligų ir kenkėjų plitimo rizikos prognozavimo modulių informaciją iš 74 meteorologinių stočių, kurių tinklas išdėstytas visoje Lietuvos teritorijoje. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės konsultantai ūkininkų laukuose vykdo dinaminius pasėlių stebėjimus, tad sistemoje rasite rekomendacijas, naudingas žieminių kviečių ir rapsų pasėliams.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal IKOK gaires.