Ilgiau uždelsus mūsiškiai kanapių augintojai liks užribyje

Dabar galiojantis įstatymas Lietuvoje leidžia auginti ir perdirbti pluoštinių kanapių sėklas bei pluoštą, o kitų augalo dalių panaudojimas yra už įstatymo ribų. Nors kanapių auginimo ir perdirbimo verslo perspektyvumu mažai kas abejoja, Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimų, kuriais siūloma leisti naudoti ir perdirbti visą augalą, projekto rengimas užtruko ir vis dar nepriimtas. Toks delsimas mūsų šalies ūkininkams ir perdirbėjams apsunkins įsitvirtinimą rinkoje, o kitose šalyse šio verslo plėtra gana intensyvi. Mus aplenkė ir Latvija. Ten jau galima laisvai auginti ir naudoti pluoštines kanapes.

Nepateisinamas vangumas

„Mūsų valdžia Europoje pirmoji, kai reikia įvesti kokius nors apribojimus, sankcijas, o kai reikia spręsti darbinius, normalius reikalus, tai tik tempia laiką ir būna paskutiniai. Mūsų valdininkams svarbiausia apsaugoti savo kėdes, nuo visko apsidrausti, kad kaip tam A. Čechovo herojui – žmogui futliare – „kad tik ko neatsitiktų“. Niekuo kitu, kaip tik apsidraudimu, negalima paaiškinti tokio valdžios vangumo priimant sprendimus“, – teigė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) savivaldos organizatorius Marijampolės regionui, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas.

Keičiant Pluoštinių kanapių įstatymą siekiama įteisinti viso augalo perdirbimą ir naudojimą, įskaitant stiebus, lapus, žiedynus ir žiedadulkes. Naujos redakcijos įstatymo pakeitimų projekto rengimas užtruko beveik metus. Tikėtasi, kad įstatymas bus priimtas praėjusių metų spalį, tačiau taip neįvyko. Pagaliau lapkritį Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė įstatymo projektui ir pateikė jį svarstyti Seimui, bet Seimo valdyba dar pareikalavo papildomai užsakyti nepriklausomą ekspertinį įvertinimą. Nepriklausomų ekspertų (Vytauto Didžiojo universiteto ir advokatų profesinės bendrijos „Constitus“) išvados buvo gautos. Jos patvirtino, kad įstatymo projektas atitinka tarptautinius įsipareigojimus ir kuria pridėtinę vertę Lietuvai. Visgi teisinė bazė iki šiol nėra sureguliuota. Kada atsiras verslo plėtros galimybių, kada bus leidžiama perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis ir rinkai tiekti ne vien tik pluoštą ir sėklas ar šių sėklų produktus, bet ir iš kitų pluoštinių kanapių dalių gautą produkciją, vis dar nežinia: jei įstatymas ir bus priimtas pavasario sesijoje, dar reikės parengti poįstatyminius aktus.

Toks ilgas svarstymas nenaudingas Lietuvai – kol mūsų šalies politikai delsia, kitų šalių pluoštinių kanapių augintojai ir perdirbėjai bus gerokai pažengę rinkos dalybose ir mūsų žemdirbiams bei perdirbėjams su jais konkuruoti lengva nebus.

Lyg per didinamąjį stiklą

„Mokslas seniai įrodė, kad pluoštinės kanapės neturi narkotizuojančio poveikio, tačiau vis dar yra painiojamos su kanapėmis, iš kurių išgaunamos narkotinės medžiagos. Gaila, kad Pluoštinių kanapių įstatymas Seime įstrigęs. Pluoštinė kanapė – viena perspektyviausių kultūrų, ir norinčių ją auginti ūkininkų tikrai netrūksta. Vis dėlto labai svarbu, kad pagaliau būtų priimtas įstatymas, kuris leistų kanapes auginti ne tik pluoštui ir sėkloms, bet ir tiekti pluoštinių kanapių žiedynų, žiedadulkių, lapų, stiebų žaliavą farmacijos ir kitai pramonei“, – tvirtino S. Jundulas.

Jis ir pats svarsto galimybę auginti kanapes, jei bus sutvarkyta teisinė bazė. „Planų dėl pluoštinių kanapių auginimo gal ir turėčiau. Mano ūkis nedidelis, bet manau, kad pluoštines kanapes apsimokėtų auginti dėl žiedų. Tam nereikia daug darbo jėgos, žemės. Reikėtų tik džiovyklos, nes labai svarbu nuimtą masę greitai džiovinti, o ji vertingesnė rankų darbo nei nupjauta kombainų“, – sakė S. Jundulas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas tikisi, jog Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo įstatymas bus įtrauktas į Seimo pavasario sesiją.

„Seimo Kaimo reikalų komitetas daug padirbėjo ir savo darbą padarė. Yra ir ekspertų išvados, kurias buvo užsakiusi Seimo valdyba, todėl nematau jokių kliūčių, dėl kurių įstatymas galėtų neišvysti dienos šviesos per pavasario sesiją. Apie įstatymą užtektinai išdiskutuota, jis daug kartų peržiūrėtas – galima sakyti, per didinamąjį stiklą, – todėl tikiuosi, kad bus priimtas“, – sakė A. Stančikas.

Parlamentaro nuomone, įstatymo svarstymas užtruko, nes buvo siekiama jį parengti taip, jog neliktų jokių spragų, pilkųjų zonų ir galimybių piktnaudžiauti ar atsirasti nelegaliam verslui.

„Visuomenėje bet kokių kanapių pavadinimas vis dar siejamas su narkotinėmis medžiagomis, todėl ir į šį įstatymą buvo žiūrima labai atsargiai. Būtent dėl to jis svarstytas ilgai ir visas procesas užtruko, – sakė A. Stančikas. – Šio įstatymo laukia ir ūkininkai, ir perdirbėjai. Verslas turi turėti įstatymines garantijas, aiškumą, kaip toliau vystytis, o ūkininkui reikalingas užaugintų pluoštinių kanapių pirkėjas arba perdirbėjas. Ūkininkai ir dabar augina pluoštines kanapes, tačiau jų realizavimo spektras Lietuvoje yra labai mažas. Dalis žaliavos išvažiuoja į užsienį, ten yra perdirbama, o paskui produktas grįžta atgal į Lietuvą. Mes patys galėtume sėkmingai perdirbti. Priėmus įstatymą ne tik prasiplėstų ūkininkų galimybės, bet ir atsirastų perdirbamoji kanapių pramonė. O tai – ir darbo vietos, ir pajamos, ir daug aukštesnė pridėtinė vertė bei galimybės produkciją eksportuoti į kitas šalis.“

Atbaido investuotojus

„Kol teisinė aplinka yra tokia neaiški, investuoti į pluoštinių kanapių auginimą ir perdirbimą nelabai nori nei ūkininkai, nei perdirbėjai. Nėra ir užsienio investicijų, o jos galėtų būti labai didelės – beveik 300 milijonų eurų per porą metų. Tai būtų labai didelis stimulas. Jei egzistuoja perdirbimas, egzistuoja ir poreikis žaliavai, kurią tiektų mūsų ūkininkai. Jie, norėdami būti konkurencingi, turi investuoti į gamybos procesą, kad žaliava būtų kokybiška. Kol įstatymas nėra priimtas, visam tam kelias yra užkirstas“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktorius Rimantas Čiūtas.

Pluoštinių kanapių pasėlių pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja. Kai 2014 m. buvo leista auginti šiuos augalus, jų buvo pasėta per tūkstantį hektarų, 2018 m. – beveik 4 tūkst. ha, o 2019 m. – jau per 9 tūkst. ha.

„Pluoštinių kanapių pasėlių plotais lietuviai Europos Sąjungoje (ES) yra antrieji po prancūzų, bet nesame pasaulio bamba, tad apie mus pasaulis nesisuka. Jeigu bus delsiama, investicijos nukeliaus į kitas šalis. Net lietuviai verslininkai perkelia investicijas į JAV, Vokietiją, Lenkiją. Dalis ūkininkų, kurie jau yra įgudę auginti pluoštines kanapes, dairosi į Latviją ir planuoja ten išsinuomoti žemės bei auginti pluoštines kanapes, nes latviai susitvarkė teisinę bazę. Ji moderni, šiuolaikiška, leidžia visą augalą naudoti ir perdirbti“, –teigė R. Čiūtas.

KAPVIA direktorius atkreipė dėmesį, jog dabar yra pats pluoštinių kanapių rinkos augimo procesas, ir kas joje įsitvirtins, tą paskui „pastumti“ ir taip įeiti į rinką nebus paprasta.

„Labai gaila, kad mes praleidžiame galimybes. Politikai turėtų vadovautis strateginiais, valstybės interesais, o įstatymo priėmimo vilkinimas nelabai suprantamas. Galima įtarti, kad kažkokie interesai kliudo priimti įstatymą, – svarstė R. Čiūtas. – Kita vertus, mūsų žemės ūkis pagal savo produktyvumą yra vienas iš menkiausių visoje ES. Mes iš vieno ha produkcijos tesugebame pasigaminti vidutiniškai už 760 eurų per metus, o kitos šalys jos gamina už tūkstančius eurų. Taigi atsisakyti pelningos kultūros – pluoštinių kanapių – yra nesuprantamas dalykas.“

Prisideda prie aplinkos tausojimo

Pluoštinės kanapės – tai ne tik perspektyvi ir pelninga kultūra. Jos prisideda prie aplinkos tausojimo, galėtų padėti spręsti žemės ūkiui tenkančius su aplinkosauga susijusius iššūkius. ES reikalaujant mažinti anglies dioksido emisijas žemės ūkyje, vienas iš sprendimų galėtų būti pluoštinių kanapių plotų didinimas.

„Lietuvos žemės ūkis kasmet į atmosferą išmeta apie 6 milijonus CO₂ – vienas hektaras vidutiniškai išmeta porą tonų. Pluoštinių kanapių atveju vienas hektaras pasėlių absorbuoja 16 tonų CO₂. Taigi, pasisėjus kanapių, galima gauti didelį efektą“, – teigė R. Čiūtas.

Kitas pluoštinių kanapių privalumas – tai dirvožemio struktūrą gerinantis augalas, pasižymintis organinės anglies didinimu dirvožemyje.

„Teigiama, kad ūkininkai turės mažinti cheminių trąšų, cheminių augalų apsaugos priemonių kiekius, nes mūsų dirvožemis jų neatlaiko, degraduoja. Gamtininkai aiškina, kad 75 procentai žemės ūkio naudmenų jau yra ties degradacijos riba, todėl verkiant reikia skubiai kažką daryti. Pluoštinėms kanapėms nereikia cheminių trąšų, nereikia augalų apsaugos priemonių, jų šaknų sistema labai didelė. Šis augalas naudingas ir aplinkosaugai, ir visai gamtai. Jau vien dėl to turėtume labiau pasijudinti ir paskubėti“, – tvirtino R. Čiūtas.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė