Mėlynosios bulvės: augintojas išmėgina naujas veisles

Užsitęsusios šalnos bulvėms nepavojingos

Ne kiekvienas pavasaris daržininkams palankus. Iki gegužės vidurio užsitęsusios šalnos verčia atidėlioti sodinimą arba kas vakarą pasirūpinti šiltnamyje uždengti daržoves, uždegti žvakių, kad naktis mažiems ir jautriems daigeliams būtų kuo šiltesnė. 

Jei imtumėte ieškoti informacijos, kada geriau sodinti bulves, rastumėte įvairių patarimų. Nemažai daržininkų kasmet pasidomi pagal mėnulio fazes sudarytu kalendoriumi. Dar galima patikrinti dirvožemį: jei ant žemės mestas grumstas subyrės į kelias dalis, jau galima sodinti, jei deformuosis, vadinasi, dirvožemis per drėgnas, ir darbų neverta ankstinti. Agronomai rekomenduoja matuoti dirvos temperatūrą: jeigu 10–20 cm gylyje ji įšilusi iki 7–8 °C, metas pradėti bulviasodį.

Vilkaviškio rajone bulvių ūkį puoselėjantis Tautvydas Katkevičius turi savą būdą: „Gamtos stebėjimų patirtimis nesinaudoju, viskas eina iš pajautimo. Darbams pasiruošiu iš anksto, pirmomis balandžio savaitėmis, tada lieka sulaukti sodinimui tinkamų oro sąlygų. Svarbu, kad dirva būtų kiek įšilusi ir bulvės palengva dygtų.“ Jo visai negąsdino ir naktinės šalnos, nes kol daigai nesudygę, bulvėms jos nekenkia.

Gerai įdirbtoje dirvoje bulvėms smagiau

Mėlynosios bulvės, pasak pašnekovo, nėra kaprizingesnės nei įprastos – bent jau tos veislės, kurias yra tekę išbandyti. „Realiai viskas priklauso nuo veislės. Mėlynųjų bulvių veislių yra daug ir, suprantama, kiekviena turi savitumų. Bet kol kas man neteko susidurti su tokiomis, kurios būtų kam nors itin reiklios“, – ūkininkavimo metu įgyta patirtimi dalijasi Tautvydas, pabrėždamas, kad svarbiausia tinkamai paruošti dirvą.

Jis iš anksto atrenka ir pūdymui palieka lauką, jį keletą kartų įdirba. „Ypač svarbu lauką gerai įdirbti prieš pat bulviasodį, kad dirva būtų lengva ir patogi ten smagiai sukritusioms bulvėms“, – sako pašnekovas. Jis bulves augina be chemikalų, techniką pasitelkia tik sodindamas, vagodamas ir nuimdamas derlių, o visa kita – rankų darbas. Nors dalis piktžolių sunaikinama bulves vagojant, nemažai laiko vis tik tenka skirti ravėjimui.

Laukuose neapsieinama ir be kovos su kolorado vabalais. Juos Tautvydas renka rankomis ir yra pastebėjęs, kad mėlynųjų bulvių kerelius šie kenkėjai, deja, mėgsta kur kas labiau nei įprastų lietuviškų bulvių.

Mėlyna spalva skonio nekeičia

Prie geltonų ir baltų bulvių pratę lietuviai, gana skeptiškai žvelgia į mėlynas. Būtent spalva paprastai juos atgraso išbandyti šią naujovę. Tačiau daugiau šiomis daržovėmis pasidomėjęs T. Katkevičius tvirtina, kad neįprasta spalva rodo bulvėse esant išskirtinių savybių.

„Pirmoji auginta mėlynųjų bulvių veislė buvo ‘All Blue’, po jos teko išbandyti kultūrinę ‘Blue Star’. Jų savybės labai panašios. Mėlyna spalva atskleidžia labai svarbią sudedamąją dalį – antocianinus, padedančius galynėtis su vėžinėmis ląstelėmis“, – paaiškina pašnekovas.

Dar jis pastebi, kad šiose bulvėse gerokai mažiau krakmolo negu populiariausiose pas mus auginamose bulvių veislėse. ‘All Blue’ ir ‘Blue Star’ jo svyruoja nuo 10 iki 12,5 proc., o įprastose gali būti 17–20 proc. Cepelinų ir bulvinių blynų mėgėjai šią savybę gali įvardyti kaip trūkumą, tačiau sveikos mitybos valgiaraštyje mažiau krakmolingosios užims aukštesnę poziciją.

Greta ‘Blue Star’ bulvių Tautvydo ūkyje sužaliavo veislės ‘Viollet Queen’ bulvienojai. Augintojas nekantriai laukė šios naujienos. Intrigavo tai, kad gumbai pasižymi itin dideliu antioksidantų kiekiu. Lyginant su ‘Blue Star’ jo kiekis yra keletą kartų didesnis, taigi ir spalvos pigmentas daug sodresnis bei ryškesnis.

Jis neslepia, kad per bulvių auginimo metus yra tekę nusivilti viena egzotine veisle. Tai ‘Red Emallie’ – bulvės rožiniu vidumi. Nors jos atrodė gražiai, pasak Tautvydo, labiausiai nuvylė derlius – iš pasodintų 100 kg užaugo 40 kg. O ir žmonės jomis ne itin susidomėjo. Šios priežastys ir lėmė neatšaukiamą sprendimą daugiau šios veislės neauginti.

Pasiteiravus, ar bulvių spalva keičia ir jų skonį, pašnekovas ramina, kad iš neįprastos spalvos bulvių tikėtis ir neįprasto skonio tikrai neverta. „Šia prasme jos tokios pat, kaip ir baltos ar geltonos, nesvarbu kepsite jas orkaitėje, keptuvėje ar virsite. Man labiausiai patinka orkaitėje keptos, jos išlaiko sodrią spalvą, ji net šiek tiek paryškėja. Virdamos nudažo vandenį, o pačios tarsi pablunka. Man patinka jas valgyti ir žalias. Esu skaitęs, kad joms būdingas rūgštus poskonis atsiranda dėl gerokai didesnio antioksidantų kiekio. Beje, mėlynųjų bulvių košė atrodo egzotiškai“, – šypsosi pašnekovas.

Tautvydo Katkevičiaus nuotraukos

"Rasų" archyvo publikacija skelbiama pakartotinai

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.