Invaziniams augalams – ne vieta gėlynuose

„Didžiąją dalį mums pažįstamų dekoratyvinių augalų sudaro svetimos Lietuvos gamtai rūšys. Jos pripažįstamos invazinėmis, jei jų introdukcija ar plitimas kelia grėsmę arba daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, žmogaus sveikatai ar ekonomikai. Nepamirškime, kad gražindami savo aplinką galime tapti jos priešais, jei platinsime invazinių rūšių augalus“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Kristina Jankauskaitė.

Šiuo metu į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą (ES invazinių rūšių sąrašą) yra įtrauktos 56 augalų rūšys. Aplinkos apsaugos ministerija (AAM) primena, kad draudžiama naudoti ne tik invazinės augalo rūšies individus, bet ir tos rūšies porūšius, veisles, visus hibridus bei visas tokių augalų dalis, sėklas, auginius.

Be to, invazines rūšis draudžiama ne tik auginti, dauginti, bet ir pardavinėti ar perkelti ir įkurdinti aplinkoje. Už tai gresia baudos. Asmenims už tai gali būti skirta bauda nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.

Už invazinių rūšių patiekimą rinkai, tyčinį paleidimą į aplinką ar tyčinę introdukciją Administracinių nusižengimų kodekse numatyta bauda asmenims nuo 300 iki 500 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1500 eurų.

Naudoti invazinių rūšių gyvybingus augalus bei gyvybingas jų dalis leidžiama tik gavus leidimą moksliniams tyrimams, išsaugojimui ex-situ būdu arba naudojimui medicinos tikslais, siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, kitiems visuomenės interesams užtikrinti.

AAM informacija