Išsigelbėjimas – kooperatyvų jungimasis

Nuo 100 l pieno

2000-ųjų liepą Telšių r. Žarėnuose oficialiai įsikūrė ŽŪK „Rešketėnai“. Pasak dabartinės kooperatyvo direktorės Linos Avelienės, idėja kilo Algirdui Leščiauskui, kuris iki šiol yra ŽŪK „Rešketėnai“ valdybos pirmininkas. „Kooperuotis Algirdas pirmiausia pakvietė savo brolį, vėliau – ir kitus ūkininkus. Pirmasis kooperatyvo branduolys buvo vos penki žmonės, kurie per dieną pristatydavo tik apie 100 l pieno. Bet pamažu kooperatyvo narių gretos vis gausėjo, pieno ūkininkai pristatydavo vis daugiau. Dabar vasaros metu iš pieno gamintojų surenkame iki 170 t pieno per dieną“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo ŽŪK „Rešketėnai“ direktorė.

Pieną ŽŪK transportas surenka ne tik iš artimiausių Telšiams Žemaitijos vietovių, bet pasiekia ir Šiluvą, Raseinius, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Šilutės, Klaipėdos, Skuodo r.

Rūpesčių netrūksta

ŽŪK „Rešketėnai“ direktorės L. Avelienės teigimu, kooperatyvas susiduria ne su viena problema, netrūksta rūpesčių. „Iš perdirbėjų už pristatomą tikrai didelį pieno kiekį gauname labai mažą kainą. Ūkininkams, iš kurių pieną surenkame, sumokame daugiau, negu sumoka mums patiems. Tikrai labai sunkus pastarasis laikotarpis“, – ŪP tikino pašnekovė.

ŽŪK „Rešketėnai“ prašė Vyriausybės paramos – tikėjosi sumažinto akcizo žymėtiesiems degalams, nes iki dabar dyzeliną kooperatyvas perka už visą kainą. „Per dieną, surenkant pieną iš įvairiausių vietovių, iš stambių pieno gamintojų, kooperatyvo transportui tenka nuvažiuoti ir po 400 km. O apvažiuojant smulkiuosius ūkininkus, kurie parduoda po 10–30 l pieno, prireikia sukarti ir dar kur kas daugiau kilometrų. Į atskirus punktus yra ir po porą maršrutų“, – įspūdingus skaičius ir faktus vardijo A. Avelienė.

ŽŪK „Rešketėnai“ yra įsteigę 14 pieno supirkimo punktų. Pas atskirus smulkiuosius pieno gamintojus važiuoja kooperatyvo autobusėliai. Pasak direktorės, didžiąją dalį, apie 70 proc. iš visų 400 pieno gamintojų, sudaro būtent smulkieji ūkininkai.

„Bent jau mes nepastebime, kad mūsų smulkiųjų pieno gamintojų mažėtų. Nebent vienas kitas žmogus karvių atsisako dėl sveikatos ar amžiaus. Manau, kad situacija paaiškės rudenį. Girdime pieno gamintojų skundus dėl mažų pieno supirkimo kainų. Žmonės skundžiasi nebeišgyvenantys dėl tokio menko atlygio už sunkų darbą. Gyvuliams prižiūrėti išlaidos ir sąnaudos tikrai nemažos. Reikia ir pašarų žiemai priruošti, ir, susirgus gyvuliui, už veterinarų paslaugas susimokėti. Gali taip nutikti, kad rudenį į fermas tikrai grįš ne visos karvės, jei pieno supirkimo kainos nekils“, – svarstė ŪP pašnekovė.

Teikia paslaugas

ŽŪK „Rešketėnai“ teikia ir įvairias žemės ūkio paslaugas. Darbui naudojama pažangiausia žemės ūkio apdirbimo technika. Kooperatyvo darbuotojai sėja javus, kukurūzus, juos nukulia, smulkina, presuoja, paruošia šienainį, pjauna liucerną, smulkina žolę. Pageidaujantiems žemė lėkščiuojama, kultivuojama, suariama, mėšlas – pakraunamas ir išvežamas. Šios labai reikalingos ir populiarios paslaugos yra kaip pagalbinis verslas prie pagrindinio kooperatyvo verslo – pieno surinkimo ir supirkimo.

„Esame pripažintas žemės ūkio kooperatyvas. Į ŽŪK įstoję ūkininkai, dalyvaudami paramos projektuose, gauna papildomai 10 balų paramai gauti. Šiuo metu ŽŪK „Rešketėnai“ kooperatyve yra 197 nariai, dar 503 ūkiai, net nebūdami kooperatyvo nariais, tiekia mums pieną“,– pridūrė L. Avelienė. 

Perspektyvos nedžiugina

ŽŪK „Rešketėnai“ direktorės teigimu, jei Vyriausybė nepadės išspręsti degalų problemos, jei pieno supirkimo kainos ir toliau laikysis neįprastai žemos, išgyventi bus sudėtinga tiek pavieniams piendavių karvių savininkams, tiek ir kooperatyvams. „Yra ir kita medalio pusė – jei į Lietuvą nebūtų taip gausiai pieno įvežama iš užsienio, situacija keistųsi iš esmės. Neabejoju, jog tokiu atveju ir pieno supirkimo kainos kiltų“, – teigė kooperatyvo vadovė.

Siūloma, kad Vyriausybė pieną supirktų tik iš kooperatyvų, o iš jo valstybės rezervui būtų gaminami pieno miltai ir sviestas. ŽŪK „Rešketėnai“ direktorė L. Avelienė ŪP teigė, jog, kalbėdamasi apie tai su skirtingų politinių partijų atstovais, išgirdo įvairių idėjų, kaip būtų galima padėti kooperatyvams. Vienas naujausių pasiūlymų, kurį prieš kelias savaites iškėlė socialdemokratai, – iš kooperatyvų perdirbto pieno gaminti pieno miltus ir sviestą valstybės atsargoms ekstremalių situacijų atveju, vadinamajai dienai X. Be to, dabar šie produktai yra pigūs, nes pigus pienas, o vėliau būtų galima juos brangiau parduoti ir neblogai užsidirbti. Daugiau valstybė, pasak direktorės, nelabai kuo kooperatyvams gali padėti. „Perdirbėjai kainų nedidins. Mes liekame kaip ir užribyje. Todėl kažką konkretaus apie ateitį mąstyti, planuoti rimtas investicijas neįmanoma būtent dėl pieno supirkimo kainų – nėra perspektyvos“, – nelinksmai kalbėjo ŪP pašnekovė.

Jei atsirastų galimybių, L. Avelienės nuomone, būtų galima plėsti gamybą. Bet vienam pačiam kooperatyvui tą padaryti būtų labai sudėtinga. Nebent kooperatyvai jungtųsi vieni su kitais kokiai nors bendrai veiklai. Direktorė pateikė grietinėlės gaminimo pavyzdį – net vienam sunkvežimiui grietinėlės pagaminti pirmiausia reikėtų labai didelio kiekio pieno. Dalį pieno perdirbus, reikėtų mąstyti, kur dėti likusįjį.

„Manau, kol situacija nepagerės Lenkijoje, nuo kurios esame stipriai priklausomi, kol nepasikeis reikalai į teigimą pusę visame pasaulyje, tol ir mes Lietuvoje neturėsime kuo labai džiaugtis“, – atviravo ŽŪK „Rešketėnai“ vadovė. 

Linos AVELIENĖS nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja