J. Eimontas. Geopolitika perėmė grūdų rinkos vairą

Didžiausia rugpjūčio pirmosios pusės naujiena – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Žemės ūkio departamento ataskaita, pasirodžiusi rugpjūčio 12 dieną. Trumpam šis dokumentas perėmė dėmesį iš geopolitikos ir bent kurį laiką dominavo kaip kainų krypties užsakovai.

JAV Žemės ūkio departamento ataskaitoje pateiktos ne itin džiuginančios prognozės: mažinamas kukurūzų derlingumas. To priežastis – kaitri ir sausa liepa. Atitinkamai sumažintas ir JAV kukurūzų pabaigos likutis, nes didėjantis eksportas mažina atsargas.

Panašiomis nuotaikomis gyvena ir karščių kamuojama Europa. Regione vyravusi rekordinio karščio banga tiesiogiai paveikė kviečių derlių, o tai palaiko aukštas kainas MATIF biržoje.

Karšti orai Europoje verčia kukurūzų augintojus mažinti derliaus prognozes ir didinti importo poreikius. Tačiau kitoje Atlanto vandenyno pusėje Brazilijos Nacionalinė tiekimo kompanija didina kukurūzų derliaus prognozę iki rekordinių 142,96 mln. tonų.

Tuo metu Kinija vis dažniau grįžta į pasaulinę rinką ir apsiperka. Be to, toliau sėkmingai tęsiasi JAV ir Kinijos prekybos susitarimas, pagal kurį pastaroji šalis per savaitę įsigijo net 1,5 mln. tonų naujo sojų derliaus.

Geopolitiniai veiksniai – vėl svarbiausi

JAV Žemės ūkio departamento ataskaitos efektui išsikvėpus, ant scenos grįžta geopolitiniai veiksniai. Ukraina toliau sėkmingai atakuoja Rusijos uostus, kitą infrastruktūrą ir taip trikdo grūdų eksportą iš šios šalies.

Savo ruožtu, Ukraina oficialiai 12 proc. sumažino eksporto apimtis. Tačiau skirtingų šaltinių prognozės skiriasi kardinaliai. Šalies Žemės ūkio ministerija bendrą grūdinių kultūrų eksportą mažina 12 proc., o apimtys gali siekti apie 38–40 mln. tonų. Tačiau pesimistiniu variantu eksportas gali kristi iki 54 proc. ir siekti vos 30 mln. tonų.

Linas Agro informacija