Jautienos rinka: vėl kris kainos?

Kvotų politika

Kaip portalui farmer.pl komentavo Lenkijos žemės ūkio rinkų strateginės analizės ekspertas Jacekas Strzeleckis, praėjusių metų gruodį Kinijos vyriausybė įvedė tarifines kvotas, kurias viršijus bus taikomas 55 proc. muitas. Didžiausios pasaulio eksportuotojos yra Argentina, Australija, Brazilija, Naujoji Zelandija, Jungtinės Valstijos ir Urugvajus.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad kai kurios šalys jau beveik išnaudojo joms skirtas kvotas. Australija praktiškai išnaudojo savo kvotą ir paskelbė apie eksporto į Kinijos rinką mažinimą. Brazilija, turinti didžiausią kvotą, viršijančią 1,1 mln. tonų, gali ją išnaudoti iki liepos vidurio.

Brazilijos vyriausybė pradėjo derybas su Kinijos vyriausybe, kad būtų padidintos kvotų ribas ir būtų galima eksportuoti daugiau produktų, tačiau labai panašu, jog Kinijos vyriausybė to nedarys.

„Todėl šie didieji žaidėjai turės kažkur parduoti perteklinę jautieną. Australijos gamintojai ir eksportuotojai nori ją nukreipti į Amerikos rinką. Brazilai mąsto taip pat, ir argentiniečiai greičiausiai darys tą patį“, – svarsto ekspertas.

Poveikis rinkoms

Todėl šimtus tūkstančių tonų siekiantis jautienos perteklius gali smarkiai paveikti pasaulinę prekybos rinką. Tai neišvengiamai paveiks ir ES gamintojus, todėl tikėtinas kainų kritimas.

Vis dėlto ekspertas viliasi, jog šią tendenciją gali sustabdyti kai kuriose Pietų Amerikos šalyse paskelbtas bandų mažinimas, tačiau šių veiksmų poveikis nebus greitas.

Kaip pažymi ekspertas, Kinija siekia plėtoti vidaus jautienos gamybą, net ir turėdama tam tikrą deficitą. Ta jautiena, kuri nepasieks Kinijos rinkos, bus nukreipta į kitas rinkas, pavyzdžiui, JAV ar Artimuosius Rytus, o situacija Jungtinėse Valstijose bus ypač įdomi. Nors Kinija oficialiai įsipareigojo didinti gyvūninės kilmės produktų pirkimus, JAV importo kvota šiuo metu naudojama tik minimaliai.

„Manau, kad 164 000 tonų jautienos kvota Jungtinėms Valstijoms nebus įvykdyta. Amerikos gamintojai turės ką nors dėl to daryti. Taigi turime dar vieną potencialią paskatą mažinti kainas“, – teigia J. Strzeleckis.

Strateginiai pokyčiai

Kainų spaudimas ir neapibrėžtumas dėl eksporto į Kiniją skatina „Mercosur“ šalių galvijų augintojus ieškoti naujų strategijų, tad kai kurie augintojai neplanuoja didinti gamybos, o verčiau orientuojasi į didesnę vertę vienam gyvūnui.

„Mercosur“ zonoje svarstoma sumažinti bandos dydį, o veisimosi laikotarpį pailginti. Nors ilgesnis gyvulių laikymo laikas reiškia didesnes gamybos sąnaudas, mažesnis galvijų tiekimas gali padėti gamintojams išlaikyti pelningumą ir netgi pagerinti savo ūkių ekonominius rezultatus.

Tai yra tendencijos, kurias verta stebėti, nes Pietų Amerikoje priimti sprendimai ateinančiais mėnesiais gali turėti įtakos kainodarai pasaulinėje jautienos rinkoje, akcentuoja ekspertas.

Kalbėdamas apie dažnai aptarinėjamą neigiamą Europos Sąjungos ir „Mercosur“ bloko prekybos susitarimo poveikį Europos jautienos sektoriui, J. Strzeleckis įžvelgia tik ribotą poveikį kainoms, nes šios mėsos vartojimas padidės didesniu procentiniu dydžiu nei metinės tarifinės kvotos, suteiktos pagal ES ir „Mercosur“ susitarimą.

Prastos tendencijos

Čia svarbu atkreipti dėmesį, jog pernai galvijų skaičius pasaulyje toliau mažėjo. Kaip pažymi interaktyvus leidinys „Agrorinka“, 2025 m., palyginti su 2024 m., pasaulyje laikomų galvijų skaičius sumažėjo maždaug 14 mln. vnt. Didžiausia galvijų augintoja pasaulyje ir toliau išlieka Indija. Antroje vietoje, nors ir gerokai atsilikdama, yra Brazilija, tačiau šioje šalyje galvijų banda sumažėjo 3 proc. Trečią vietą tarp dešimties didžiausių galvijų augintojų užima Kinija. Nors būtent čia užfiksuotas didžiausias mažėjimas tarp TOP 10 šalių – net 4,4 proc., šalis vis dar išlaiko aukštą poziciją.

Pagrindinės tokio nuosmukio priežastys – mažas galvijų auginimo pelningumas, didelės ūkių išlaidos bei perteklinė pasiūla rinkoje dėl pigios importuojamos produkcijos, ypač iš Brazilijos. Be to, mažėjanti gyventojų perkamoji galia susilpnino vidaus paklausą. Į dešimtuką taip pat patenka dvi Europos šalys – Prancūzija ir Vokietija, kurios užima atitinkamai devintą ir dešimtą vietas. Prancūzijoje galvijų skaičius sumažėjo 1,5 proc., o Vokietijoje – 0,4 proc. Ekspertai teigia, kad tam įtakos turi žemės ūkio struktūriniai pokyčiai, augančios ūkininkavimo sąnaudos bei vis griežtėjantys gyvūnų gerovės reikalavimai, kurie ūkiams sukelia papildomų išlaidų.

Prognozuojama, kad ši tendencija tęsis ir šiemet. Be to, galvijų ūkius visame pasaulyje vis labiau veikia ilgai trunkančios sausros, susijusios su klimato kaita bei dažnėjančios gyvulių ligos.

Parengė Ričardas Čekutis