Ką darytumėte netikėtai gavę 1 mln. eurų?

Iš 58 proc. apklaustųjų, nurodžiusių, kad netikėtai gavę reikšmingą pinigų sumą, įsigytų nekilnojamojo turto, dažniau tai nurodo moterys bei aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji. Jaunimas iš mažesnių Lietuvos miestų užsiimtų širdžiai miela veikla, pvz.: keliautų, – tai nurodo net 42 proc. respondentų. O 31 proc. respondentų reikšmingą sumą investuotų į finansų rinkas – tokius sprendimus priimtų 36-45 metų, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausias pajamas gaunantys didžiųjų miestų gyventojai.

„Mūsų asociacijos narių patirtis, dirbant su Lietuvos didesnį turtą valdančiomis šeimomis, tik patvirtina, kad lietuviai, besirūpinantys savo finansine gerove, dažnai renkasi investicijas į nekilnojamąjį turtą, nes tai bent jau kol kas geriausiai suprantama investicijų rūšis. Be to, tokia investicija suteikia galimybę apsaugoti turtą nuo infliacijos bei rinkos svyravimų“, – sako Asta Jovaišienė, Lietuvos šeimos turto valdytojų asociacijos valdybos pirmininkė.

Pasak A. Jovaišienės, finansiškai stiprių šeimų prioritetas yra turto vertės išsaugojimas ir jos auginimas, kad galėtų jį perleisti ateities kartoms. Todėl, kalbant apie investicijas į nekilnojamąjį turtą, dažniausiai didesnį turtą valdantys žmonės įsigyja komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektų, siekdami gauti nuomos pajamas arba pelną iš turto vertės padidėjimo. Taip pat su kitais investuotojais tiesiogiai skolina lėšas stambiems nekilnojamojo turto projektams. Kita investavimo į nekilnojamąjį turtą alternatyva – įsigyti nekilnojamojo turto fondo vienetų, kas leidžia dalyvauti šioje rinkoje be būtinybės valdyti fizinį turtą ir reikalauja mažesnių pradinių investicijų. Tokie sprendimai priimami, pasitelkus profesionalius turto valdytojus, nekilnojamojo turto rinkos ekspertus, kurie padeda identifikuoti perspektyvias investicijas, subalansuoti grąžas ir rizikas.

„Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad teisinga investicinė strategija reikalauja diversifikacijos – investicijų paskirstymo tarp skirtingų turto klasių, sektorių ir geografinių regionų. Todėl kiekviena didesnį turtą valdanti šeima stengiasi, jog nekilnojamasis turtas nesudarytų didžiosios turto dalies, pageidautina – iki trečdalio turimo investicijų portfelio“, – teigia Asta Jovaišienė.

Remiantis „Spinter research“ tyrimu, Lietuvos gyventojai, išsprendę aktualiausią klausimą, susijusį su nekilnojamojo turto įsigijimu ir pasirūpinę finansine ateities gerove, gautus pinigus leistų svajonių daiktų pirkimui (28 proc.), pasidėtų kaip indėlį (28 proc.), padėtų artimiesiems ir draugams (23 proc.), tačiau jie mažiau linkę atiduoti skolas (19 proc.) ar užsiimti nuosavu verslu (10 proc.).

„Tai rodo, kad gavę didelę sumą dauguma žmonių nesiektų aktyviai tęsti ar plėtoti savo darbinės veiklos. Panašu, kad daugeliui profesinė veikla labiau siejama su būtinybe uždirbti pragyvenimui, o ne su asmeniniu augimu ar savirealizacija. Tuo tarpu, didesnį turtą valdančios Lietuvos šeimos, pvz.: pardavusios verslą ir gavusios didelę pinigų sumą, dažniausiai renkasi toliau būti aktyvios. Finansiškai stiprūs žmonės investuoja į naujus projektus, kitus verslus arba užsiima įvairiomis konsultacijomis ir dalinasi savo žiniomis bei patirtimi, taip pat įprasmina save filantropinėje veikloje“, – sako Asta Jovaišienė, Lietuvos šeimos turto valdytojų asociacijos valdybos pirmininkė.

Didžiausias rizikas lietuviai įvardija infliaciją ir geopolitiką

Infliacija (62 proc.) ir geopolitinė įtampa (58 proc.) išlieka didžiausios rizikos, kurias nurodė atlikto tyrimo respondentai, kalbėdami apie savo investicijas. Infliaciją dažniau įvardija rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai, geopolitinę įtampą – 46 metų ir vyresni apklaustieji. Nekilnojamojo turto kainų burbulą (21 proc.) – 26-35 metų respondentai.

„Infliacija įvardijama kaip viena didžiausių rizikų, tikėtina, dėl ankstesnių infliacinių laikotarpių poveikio. Geopolitinės rizikos lietuviams taip pat kelia nerimą, tačiau nepakankamai, kad žmonės atsisakytų investuoti į nekilnojamąjį turtą. Lietuvoje turtingų šeimų nekilnojamojo turto dalis bendrame šeimos valdomame turte vis dar gerokai viršija turtingų pasaulio šeimų investicijų į nekilnojamąjį turtą dalį, kuri įprastai ne didesnė nei 25% visame turto portfelyje. Priežastis – tai geriausiai suprantama investicijų rūšis“, – sako Modestas Plakys, Lietuvos šeimos turto valdytojų asociacijos valdybos narys.

Pasak M. Plakio, geopolitinės rizikos tarp pasiturinčių šeimų valdomos, priklausomai nuo aktyvumo versle ir šeimos valdomo turto dydžio. Jei verslas parduotas – dažniausiai atidaromos papildomos banko sąskaitos užsienyje arba investuojama į užsienio vertybinius popierius, kuriuos lengva persivesti į užsienio bankus. Šalia šių priemonių įprastai pasiturintys žmonės įsigyja nekilnojamojo turto Pietų Europos šalyse (Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Portugalijoje) ir žvalgosi kitų pasyvias pajamas generuojančių investicijų. Jei šeimos verslas yra augantis ir aktyvus tarptautiniu mastu, tuomet geopolitinės rizikos valdomos, steigiant naujas įmones ir/ar įsigyjant veikiančius verslus Vakarų Europoje.

Dauguma lietuvių rinktųsi subalansuotą riziką

Tyrimo respondentai, pasirinkę netikėtai gautas lėšas skirti finansinėms investicijoms (31 proc.), dažniausiai rinktųsi diversifikuotus portfelius: akcijas (28 proc.), fondus (19 proc.), obligacijas (16 proc.), nekilnojamojo turto fondus (16 proc.), alternatyvias investicijas (16 proc.). Kriptovaliutoms savo investicijų krepšelyje lietuviai skirtų tik 5 proc.

„Beveik du trečdaliai apklaustųjų nesirinktų nei labai žemų (pvz., indėliai), nei labai aukštų (pvz., nuosavas verslas) rizikų. Tai rodo, kad investavimo sprendimai būtų gana atsargūs ir orientuoti į ilgalaikį stabilumą. Tuo tarpu, didelį kapitalą jau sukaupę Lietuvos gyventojai pirmiausia rūpinasi investicijomis į nuosavą verslą, jeigu tokį turi, tuomet stengiasi kuo plačiau išskaidyti turimas investicijas – šalia nekilnojamojo turto svarbią dalį sudaro ilgalaikės privataus kapitalo, alternatyvios investicijos, skolos vertybiniai popieriai. Be to, pasiturinčios šeimos dalį lėšų skiria emocinėms investicijoms ir labdaringai veiklai“, – sako Modestas Plakys, LIŠTVA valdybos narys.

Pagrindiniai informacijos šaltiniai, kuriais remtųsi investuojantys respondentai, yra profesionalūs konsultantai (34 proc.) – kad kreiptųsi į juos konsultacijos, dažniau nurodo moterys, 46 metų ir vyresni, aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji. 28 proc. sprendimą apie investicijų paskirstymą priimtų savarankiškai – čia daugumą sudaro vyrai. 22 proc. respondentų klaustų artimoje aplinkoje investuojančių ir nusimanančių draugų, pažįstamų ir 14 proc. ieškotų informacijos internete ir socialiniuose tinkluose.

Pasak M. Plakio, tai, kad investuodamos moterys yra atsargesnės ir linkusios pasitarti, o vyrai – prisiima daugiau rizikos ir veikia savarankiškai, gali reikšti skirtingus finansinio pasitikėjimo lygius arba skirtingą požiūrį į rizikos valdymą tarp lyčių: „Pradėjusios investuoti moterys išties būna atsargesnės, tačiau supratusios investicijų valdymo sprendimus, savo investicijų portfelio diversifikaciją sėkmingai išplečia. Tuo tarpu vyrų noras sumažinti investicijų riziką ženkliai išauga, jei investicija patiria nuostolių. Tačiau kalbant apie didesnį turtą valdančios šeimos sprendimus, gyvenimo partneriai kartu su profesionaliais patarėjais priima bendrus sprendimus dėl investavimo strategijos, o taktiniai sprendimai ir konkrečios investicijos gali skirtis.“

Tyrimo respondentai, kurie lėšų neskirtų finansinėms investicijoms, dažniausiai to nedarytų dėl investavimo kaip rizikingos veiklos matymo (32 proc.) ir investavimo žinių trūkumo (30 proc.). Apklaustieji dažniausiai teigia, kad apie investavimą turi nedaug žinių (44 proc.). Savo žinias apie investavimą kaip puikias įvardina 4 proc., 34 proc. šiek tiek išmano apie investavimą, 18 proc. teigia apie investavimą nieko nenusimanantys.

Kad investuoja, nurodo 29 proc. respondentų – 4 proc. teigia esantys aktyvūs investuotojai, 25 proc. investuoja, bet aktyviais savęs nelaiko ir turi keletą pasyvių investicijų. 32 proc. patirties neturi, bet domisi ir ateityje ketina aktyviai investuoti, 39 proc. patirties neturi ir investuoti neketina.

Investuojantys respondentai, kalbant apie toleruojamą riziką, dažniausiai teigia, kad jiems patinka subalansuota rizika (59 proc.). 29 proc. nurodo rizikuoti nemėgstantys.

„Investuoti į finansines priemones labiausiai linkę aukščiausio išsilavinimo, didžiausių pajamų žmonės, dažniausiai didmiesčių gyventojai. Tai rodo, kad finansinio raštingumo, prieigos prie informacijos ir finansinių galimybių stoka gali būti pagrindinės priežastys, kodėl kiti to nedaro“, – sako Asta Jovaišienė, Lietuvos šeimos turto valdytojų asociacijos valdybos pirmininkė.

Pasak A. Jovaišienės, tai, kad net 71 proc. respondentų neinvestuoja, rodo, kad žmonės bijo rizikų, tačiau šios baimės gali kilti iš žinių ir patirties trūkumo. Tai sukuria užburtą ratą: kai trūksta žinių, žmonės bijo investuoti, o nepabandę investuoti – neįgyja patirties: „Siekiant paskatinti lietuvius daugiau domėtis savo investicijomis, jų valdymu ir auginimu, reikia didinti finansinį raštingumą. Gera žinia, kad Lietuvos investicijų priežiūros ir valdymo bendruomenė, tarp jų ir mūsų asociacija, šiai temai skiria vis daugiau dėmesio ir lėšų. Tai neabejotinai paskatins platesnį ir efektyvesnį turto valdymą ateityje.“  

Šalies gyventojų nuomonės tyrimą dėl pinigų panaudojimo, investavimo ir taupymo įpročių 2025 metų sausio mėnesį, LIŠTVA užsakymu, atliko „Spinter research“. Kombinuotu metodu apklausti 1009 kvotinės atrankos metodu atrinktų 18 – 75 metų Lietuvos gyventojų.

LIŠTVA informacija