Kai stinga kalio, šviesėja lapų pakraščiai, atsiranda geltonas apvadas, vėliau paruduoja, lapo kraštai sukasi į viršų, džiūsta derančių augalų užuomazgos, užmegzti vaisiai prie kotelio susiaurėja. Gelstančios užuomazgos – taip pat kalio trūkumo požymis.
Nuo kalio pertekliaus augalai silpnai auga, ilgėja tarpubambliai, agurkų lapai tampa šviesiai žalsvi, vėliau ant jų atsiranda dėmių, jie vysta ir krenta. Stipriai padidėja druskų koncentracija dirvoje, todėl augalai silpniau pasisavina kalcį ir magnį.
Trūkstant geležies, jauni agurkų lapai tampa šviesiai žali ar geltonai balti, gyslos išlieka žalios. Tokie patys ir geležies pertekliaus požymiai.
Kai per mažai magnio, pašviesėja lapų tarpugysliai, tarp gyslų susidaro gelsvos dėmės, išsivysto tarpgyslinė nekrozė.
Jeigu magnio augalams per daug, lapai tamsėja, mažėja, nenormaliai susisuka ar raukšlėjasi.
Fosforo trūkumą rodo jauni, nenatūralios tamsiai žalios spalvos agurkų lapai. Ant senų lapų atsiranda geltonai rudų dėmių, tose vietose audiniai apmiršta. Vaisių užuomazgos gelsta, nustoja vystytis.
Kai fosforo per daug, lapų pakraščiai pagelsta, tampa rudi, susidaro nekrotinės dėmės, lapai krenta. Esant fosforo pertekliui dirvoje, gali trūkti geležies, mangano.
Kad per mažai azoto, išduoda šviesiai žali, smulkūs agurkų lapai, kurių daugiau viršūnėje. Formuojasi mažai šoninių ūglių, vaisiai neišauga iki reikalingo dydžio, susiaurėja į smaigalį.
Azoto pertekliaus požymiai – tamsiai žali, stambūs, raukšlėti lapai, antžeminė dalis auga sparčiai, o užuomazgos gelsta, nustoja augusios, augalai vėliau dera, vaisiuose kaupiasi daugiau nitratų, juos greičiau pažeidžia kenkėjai, greičiau suserga.
Stingant vario, sutrinka vandens pasisavinimas, augalai užauga žemi, jaunų lapų galai išblunka, krinta žiedai ir užuomazgos, agurkai blogiau dera.
Kai vario per daug, ant apatinių lapų pasirodo chlorozės ženklų, paskui susidaro rudos dėmės, krenta lapai.
Jeigu trūksta kalcio, jauni lapai labai smulkūs, jų kraštai šviesiai geltonai žali. Vėliau apmiršta lapų pakraščių audiniai, sukasi į apačią, jauni lapai įgauna skėčio formą. Agurkų viršūnėje odelė praradusi stangrumą, susiraukšlėjusi, agurkas atrodo tarsi padžiūvęs.
Nuo kalcio pertekliaus tarp lapų gyslų atsiranda baltų nekrotinių dėmių. Kai kalcio per daug, augalai greičiau sensta, magnis, boras, manganas, cinkas ir kalis lėčiau patenka į augalus.
Jeigu trūksta mangano, ant lapų susidaro aiškus marmurinis piešinys iš apmirusių (nekrotinių) audinių, po truputį visi lapai išblunka, agurkai prasčiau dera.
Nuo mangano pertekliaus lapai raukšlėjasi, sukasi, tarp gyslų pasirodo chlorozė (pageltimas).
Sieros trūkumo požymiai panašūs kaip ir azoto, tačiau jie pasireiškia ant jaunų lapų. Jie tampa šviesiai žali, gelsvo atspalvio. Gelsvėjimas prasideda nuo gyslų.
Sieros pertekliaus ženklai – maži lapai, tvirti stiebai. Vėliau lapai susisuka į vidų, kraštai pašviesėja.
Nuo boro stygiaus lapai pasidaro tamsiai žali, stori ir tvirti, trumpėja tarpubambliai, augalai auga žemi. Kai trūksta boro, žiedai neapsidulkina ir krinta, nes sutrinka angliavandenių apykaita ir susilpnėja fotosintezė.
Kai boro per daug, augalai neauga, negausiai žydi.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentė dr. Elena SURVILIENĖ
Autorės nuotraukos
Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.