Kaimą su miestu supriešino politikų užmačios

Toli nuo rajono centro, todėl pamiršti ir nereikalingi – tokie jaučiasi Kartupių krašto ūkininkai, sunerimę, kad rezervinės valstybės investicijų programos lėšos, vasaros pradžioje skirtos jų bibliotekai remontuoti, gali būti „permestos“ daugiau gyventojų turinčiam Jurbarkui. Žmonės sunerimo, kad tokį spaudimą rajono valdžiai daro Seimo rinkimams besiruošiantys vietos politikieriai.

Mokyklos palikimas – būdelės Nors per dulkes, kylančias nuo duobėto vieškelio, mažai tematyti, važiuojant į Kartupius neatrodo, kad gyvenimas čia apmiręs: laukuose burzgia sėją baigiantys traktoriai, ganosi didesnės ar mažesnės galvijų bandos, pieno ūkių gausą išduoda prie sodybų sukrauti šienainio ritiniai. Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad Kartupiai – viena aktyviausių seniūnaitijų, žmonės čia neprarado bendruomeniškumo tradicijų, stengiasi patys spręsti visas problemas. Iš tolo žiūrint, neapleistas atrodo ir gyvenvietės pakraštyje stovintis buvęs pradinės mokyklos pastatas – šviečia perdengtas stogas. „Tai vienintelė vieta, kur žmonės gali susirinkti – čia veikia savivaldybės viešosios bibliotekos filialas, Eržvilko kultūros centro skyrius, vyksta bendruomenės suėjimai, salėje gyventojai šarvoja savo mirusius artimuosius. Mums būtinai jo reikia – šiaip ar taip, Kartupių krašte gyvena apie 500 žmonių. Tiek gyventojų nėra net kai kuriose rajono seniūnijose“, – gynė savo valdas G. Kasputis. Kodėl seniūnas taip atkakliai įrodinėja būtinybę kaimui turėti bent vieną mažutę salę, suprasti gali tik įžengęs į griūvantį „kultūros centrą“ – nors stogas naujas, per išpuvusias grindis gali landžioti ne tik žiurkės, bet ir nemažos katės. Elektra šildomo pastato išlaikymas brangus, todėl darbuotojai taupo – salę šildo tik renginiams, o bibliotekininkė žiemą sėdi su kailiniais. Dar vienas kaimo kultūros „privalumas“ – lauko tualetai, nors pastate yra įrengti sanitariniai mazgai. „O kaip be būdelės? Mums jos būtinai reikia, nes žiemą kanalizacija užšąla“, – gina savo valdas bibliotekininkė Danguolė Puidokienė. Kartu su Eržvilko kultūros centro renginių organizatore Gitana Matusevičiene bibliotekininkė tempia pro duris išardytas knygų lentynas – nors iki šiol kibirėlių su dažais dar nesusirinko pernai čia dirbę statybininkai, jos jau laukia naujo remonto. Nežino tik vieno: ar gaus jam pinigų.

Abejones pasėjo politikai Dar birželį niekas nebūtų privertęs tuo suabejoti – juk paties kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu rezervinės valstybės investicijų programos lėšos buvo paskirtos būtent Kartupių kaimo bibliotekos pastato remontui užbaigti. Net 130 tūkst. Eur, už kuriuos suplanuota pastate įrengti geoterminį šildymą, sudėti naujas grindis, išgriauti dalį buvusių klasių pertvarų ir suformuoti jaukią salę su pakyla. Antroji pastato pusė numatyta bibliotekos poreikiams, bet užteks vietos ir kaimo bendruomenei, kuri iki šiol visai neturėjo kur glaustis. Bet vos atėjo žinia, kad skirta lėšų Kartupiams, Jurbarko r. savivaldybės taryboje užvirė nesibaigiančios diskusijos, kad pinigų labiau reikia Jurbarko kultūros centrui. Buvęs meras Ričardas Juška viename rajono laikraščių pareiškė, kad į Kartupius iškeliavo „galimos Jurbarko kultūros centro renovacijos lėšos“. Tokia traktuotė įsiutino kaimą. „Pažiūrėkite, kaip sutvarkytas Jurbarkas – gatvės trinkelėmis išklotos, dviračių takai pagal visus upelius nutiesti, parkas rožių prisodintas. O mes visą vasarą kvėpuojame dulkėmis, per darbus nematome šviesios dienos ir dar turime rūpintis miestiečių sėdimųjų patogumu“, – neslėpė pykčio su „Ūkininko patarėju“ susisiekęs ūkininkas. Kartupių seniūnaitė G. Matusevičienė patvirtino: kaime žmonės tikrai kalba, kad kultūros ministro paskirtas finansavimas bus panaudotas remontuojant Jurbarko kultūros namus, nes ten iš kėdžių lenda vinys. „Mes netikime, bet žinote, visko būna. Tiek metų tų pinigų laukėme, šimtus kartų Jurbarke išrinktą Seimo narį Bronių Paužą prašėme, o kai pagaliau pavyko – še tau, labiau reikia miestui! Suprantu, kad ten gyvena daugiau žmonių, o mes kas – ne žmonės?“ – klausė Kartupių seniūnaitė.

Išvada: dirbti neįmanoma Abejonėms pagrindo suteikė ir tai, kad pernai Kartupių biblioteka jau gavo vieną investicijų porciją – 150 tūkst. Lt ta pati Kultūros ministerija skyrė pastato stogui, langams ir durims pakeisti. Nors akis bado, anot žmonių, statybininkų chaltūra, Eržvilko seniūnas tikina, jog padaryta tiek, kiek būta pinigų. Tiesą sakant, ne kažin kas: kai kurios durys tik nudažytos, ir tai iš vienos pusės, sanitarinio mazgo sienos nelygios, pakraščiuose matyti paliktos skylės. Bet daugiausia minčių sukelia bibliotekos patalpų remontas. Kažkodėl statybininkai nelietė sienos, kuri buvo užstatyta knygų lentynomis. Jas išardžius žvilgsnis taip ir prilipo ne tik prie atplyšusių ir supelijusių tapetų, bet ir virš jų atsivėrusio įtrūkio. „Pernai, baigus dengti stogą, į bendruomenės vakaronę buvo atvykęs buvęs administracijos direktorius Petras Vainauskas, rodėme jam, kas negerai, žadėjo, jog atvažiuos įmonės darbuotojai ir viską pataisys. Neatvažiavo. O tokiame pastate, nors ir su nauju stogu, dirbti neįmanoma“, – įsitikinusios kaimo kultūros židinį kurstančios moterys. Su jomis nebandė ginčytis ir Kartupių bibliotekos patalpų apžiūrėti atvykęs Jurbarko r. meras Skirmantas Mockevičius bei administracijos direktorė Vida Rekešienė. „Akivaizdu, kad tokios būklės pastatas funkcionuoti negali. Jei nebūtume gavę papildomų lėšų, pastatas būtų pasmerktas griūti – tą, atrodo, suprato ir ankstesnė valdžia, dar pernai pradėjusi bibliotekos remontą. Kad ir kaip norėtų kai kurie rajono politikai, savo nuožiūra perskirstyti tikslinių valstybės investicijų programos lėšų mes neturime teisės“, – „Ūkininko patarėją“ užtikrino V. Rekešienė. Kartupių krašto gyventojams, pasak direktorės, nėra ko nerimauti – pastato remontas prasidės netrukus, nes rangos darbų sutartis jau pasirašyta.

Nenuskriaus ir miestiečių Jurbarko mero nuomone, negalima priešinti miesto ir kaimo žmonių, kuriems nors prikišant, kad vieni gyvena kitų sąskaita. „Stebiuosi, kad per ketvirtį amžiaus į šio kaimo gerovę vietinė valdžia neinvestavo nė lito, o dabar, kai kažkas daroma, politikai dar drįsta teigti, jog Jurbarkui reikia labiau. Negi tie žmonės, kurie gyvena Kartupiuose, nenusipelnė 130 tūkst. eurų?“ – piktinosi ir Jurbarko r. meras S. Mockevičius, manantis, kad gyventojų gerovė neturėtų priklausyti nuo politikų požiūrio. Pasak mero, Jurbarko kultūros centras šiemet taip pat gavo 29 tūkst. Eur valstybės investicijų – tiek, kiek buvo pasiruošęs įsisavinti lėšų. Tikimasi, kad finansavimas bus tęsiamas ir ateinančiais metais. „Be to, rugsėjo 9 d. vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintoje Tauragės regiono integruotos teritorijos vystymosi programoje 2016–2019 metais numatyta atlikti Jurbarko kultūros centro kapitalinį remontą, sutvarkant koncertų, repeticijų ir žiūrovų sales, drabužines, koridorius, elektros ir šilumos ūkį, vandentiekio ir kanalizacijos tinklus – tam planuojama skirti 225, 6 tūkst. Eur“, – „ŪP“ aiškino S. Mockevičius. Taigi problemos kaip ir nėra – kartupiškiai turės ne tik biblioteką, bet ir bendruomenės namus, o ir miestas neliks nuskriaustas. Nebus tik kam prisiimti atsakomybės už žmonių klaidinimą, gandų ir nepagrįstų abejonių skleidimą – Lietuvoje politikai kaip nepakaltinami ligoniai: ką nori, tą kalba ir rašo...

Daiva BARTKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.