Kaip svainių kraštą paversti pilietine visuomene?

Vyriausybė pertvarko, sujungia valstybės įmones, verslą prižiūrinčias įstaigas dažniausiai dėl to, kad sutaupytų biudžeto lėšų. Lietuvos valstybinėse įstaigose gana plačiai išsikerojęs nepotizmas. Tokį atvejį Žemės ūkio ministerijai pavaldžioje įstaigoje neseniai patvirtino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Ar užtenka kelias institucijas sujungti į vieną, kad išnyktų šis reiškinys? O gal mažoje Lietuvoje, kuri vadinama svainių kraštu, neįmanoma išvengti artimų giminaičių spiečiaus toje pačioje valdiškoje įstaigoje?

Vienas skaidriau negu trys?

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) birželio 5 d. pranešė, kad buvęs valstybės įstaigos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) generalinis direktorius, dabar direktoriaus pavaduotojas Sigitas Puodžiukas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimą vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Nustatyta, kad VTEK tirtuoju laikotarpiu laikinasis centro vadovas pasirašė kelis įsakymus ir suteikė kasmetines atostogas savo šeimos nariui (sūnui). Centre darbuojasi ir daugiau tarpusavyje arba su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), kuriai pavaldi ši įstaiga, pareigūnais įvairiais šeimyniniais, giminystės ryšiais susijusių asmenų. Į ŽŪIKVC dirbti dažnai prašydavosi buvę pareigūnai, atleisti iš kitų ŽŪM struktūrų.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. ŽŪIKVC tikriausiai neliks. Vyriausybė nusprendė iš  ŽŪIKVC,Valstybės žemės fondo, Distancinių tyrimų ir geoinformatikos „GIS-Centro“ sudaryti vieną Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centrą. Ar naujojoje jungtinėje įstaigoje išnyks nepotizmas?

Įstatymų spragos

„Ne kartą teko dalyvauti viešosiose diskusijose, kodėl tokioms jaunoms demokratijoms, kaip Lietuva, sudėtinga išvengti nepotizmo. Kai į valstybės tarnybą pirmiausia priimami valdžios įstaigų vadovų giminaičiai, artimi draugai, visuomenė labai nusivilia. Žmonės ima nepasitikėti vieni kitais, darbdaviais ir valstybės institucijomis. Vien sujungę įstaigas nedaug laimėsime. Reikia sisteminio požiūrio ir sutelktų pastangų, norint sustabdyti nepotizmą. Pakeitus vieną ar du kokio nors teisės akto punktus, stebuklų nebus. Lietuvoje nepotizmo prevencija įrašyta į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, Lobistinės veiklos, Valstybės tarnybos įstatymus, bet juose yra daug spragų. Šiuos teisės aktus galima apeiti“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Vadybos katedros profesorė dr. Jolita Vveinhardt, kurios mokslinio susidomėjimo sritis – darbinė diskriminacija, darbuotojų psichologinė prievarta (mobbing).

Tiesiog draugų susitarimas

Specialiai įsteigta VTEK, atskaitinga Seimui, tiria žmonių skundus, žiniasklaidos pranešimus, įtarimus, kad kokioje nors valstybės įstaigoje klesti nepotizmas.

Anot profesorės J. Vveinhardt, dažnai ir jo apraiškas įrodyti sunku. Sakysime, tai pačiai ministerijai pavaldžių skirtingų įstaigų vadovai sukerta rankomis: tu įdarbinsi mano žmoną, aš – tavo dukrą. „Tai jau gana keblu vadinti tradiciniu nepotizmu. Tiesiog draugų susitarimas“, – ironizavo profesorė.

Vilniaus politikos analizės instituto Gero valdymo programos ekspertas Algis Davidavičius taip pat abejoja, ar iki šiol vykdyta valstybės įstaigų pertvarka padės įveikti nepotizmą.

Skatina korupciją

„Kartais jis neišvengiamas, tik reikia nubrėžti ribą, kai nepotizmas ima demoralizuoti valstybę. Juk šeimų įmonės, ūkiai, gaunantys europinę, nacionalinę paramą – įprastas, pažangus dalykas. Mažose savivaldybėse, labai išretėjusiose dėl emigracijos, katastrofiškos demografinės raidos, nepotizmas neišvengiamas. Bet, aišku, savivaldybių administracijų vadovai turi nusišalinti, kai perskirstomos paramos lėšos, ypač europinės. Viešųjų pirkimų konkursai tik saviškiams – jau blogai. Vienodai paisyti tarnybinės etikos būtina ir Vilniuje, ir Zarasuose, ir Pagėgiuose. Nepotizmo tinklai skatina korupciją“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė  A. Davidavičius.

Pusė Lietuvos taip galvoja

Pasak eksperto, kaip bebūtų keista, valstybės, savivaldybių tarnautojai pražūtingas nepotizmo pasekmes suvokia labiau negu verslininkai.

Vilniaus politikos analizės institutas – viena iš tų retų Lietuvos įstaigų, kurios tiria nepotizmo mastus Lietuvoje ir visuomenės požiūrį į šį reiškinį.

Lietuvos gyventojų nuomone, valdininkai arba politikai, pasinaudoję tarnybine padėtimi, dažnai įdarbina artimuosius sau pavaldžiose organizacijose, leidžia jiems privatizuoti valstybės turtą, laimėti viešųjų pirkimų konkursus, švaisto valstybės lėšas, piktnaudžiauja pareigomis, keliauja ir atostogauja už rėmėjų  pinigus, ima  dovanas (kyšius). Beveik pusė Lietuvos gyventojų galvoja, kad valdininkai taip elgiasi, o trečdalio apklaustųjų manymu, įdarbinimas į valstybės tarnybą yra labai korumpuota procedūra.

Nepotizmo suvokimo indeksas

Vilniaus politikos analizės instituto tyrimai atskleidė, kad didesniuose miestuose gyvenantys žmonės nepotizmo apraiškas pastebi rečiau. „Miestuose ekonominės sąlygos geresnės, todėl nepotizmą miestiečiai mažiau sureikšmina nei provincialai, Užmiesčių žmonės varžosi dėl skurdesnių išteklių ir gyvena mažesnėse bendruomenėse. Mažesnių įmonių vadovai nepotizmą taip pat laiko ne tokia jau sunkia nuodėme. Ir darbdavių, ir darbuotojų klausėme to paties: ar priimant į darbą, aiškinantis viršininkų ir pavaldinių nesutarimus, nustatant darbinius santykius administracijos artimųjų, pažįstamų padėtis yra palankesnė“, – nurodė ekspertas A. Davidavičius.

Nereikėtų samdyti partinių

Vilniaus politikos analizės institutas rekomenduoja valdžiai, kaip kovoti su nepotizmu. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas būtų efektyvesnis, suteikus galimybę piliečiams lengviau, automatiškai pateikti VTEK ir Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas apie interesų susipynimo riziką. Reikėtų įpareigoti akcinių, uždarųjų akcinių bendrovių ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, europinių lėšų prašančių nevyriausybinių organizacijų,   paramos projektų vadovus nusišalinti, kai sprendžiama, kaip perskirstyti lėšas.  Vengti atvejų, kai įstaigos vadovas, priklausantis kokiai nors partijai, samdo savo partijos draugą.

Perimti Vakarų patirtį

Savivaldybių etikos komisijos neturėtų leisti kaltiesiems išsisukti vien  „atsiprašymais“ už nedeklaruotą, korupcinį nepotizmą. Viešojo sektoriaus samdos procedūras padaryti anonimiškesnes (anketuojant kandidatus, pasitelkiant nepriklausomus jų biografijų vertintojus), mokyti personalo specialistus. Perimti vakarietiškus viešojo sektoriaus etikos kodeksus, mokytis verslo skaidrumo iš Šiaurės ir Vakarų Europos partnerių. Nuosekliai ir viešai skelbti visus valstybės, savivaldybių finansinius sandorius. Griežčiau reglamentuoti, kiek įmanoma labiau nuskaidrinti komercines privataus sektoriaus, besinaudojančio viešosiomis lėšomis, paslaptis.

Kuo daugiau atvirų konkursų

„Matau tik vieną būdą nepotizmui išgyvendinti. Į kiekvieną laisvą valstybės tarnautojo vietą reikia rengti kuo daugiau atvirų konkursų. Jeigu valdiškuose kabinetuose galės įsitaisyti bet kas iš gatvės, tai visados liks niša įdarbinti savus. Kol ministras, viceministras ar valstybės įstaigos vadovas galės patys kviestis savo favoritus į kokią šiltą valdišką vietelę, tai ir neišnyks šis gėdingas reiškinys“,  – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Žemės ūkio rūmų tarybos narys, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas, juoduosius serbentus auginantis Adolfas Jasinevičius. Jis pats  1982–1985 metais dirbo sovietų Lietuvos vaisių ir daržovių ūkio ministerijoje, vėliau – LTSR valstybiniame agropramoniniame komitete, 1990 m., atkūrus valstybės nepriklausomybę, – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, todėl iš arti pažįsta biurokratinį aparatą.

Paklysta neaiškiose situacijose

Rugilė TRUMPYTĖ

^{Antikorupcijos organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė}

Natūralu, kad politikai ir valstybės tarnautojai turi skirtingų interesų, tai neišvengiama, tačiau svarbu jų nepainioti. Iš savo tyrimų matome, kad viešiems  ir privatiems interesams derinti skiriama per mažai dėmesio. Valstybės valdomų įmonių vadovai ar valdybų nariai retai nusišalina, kai tenka balsuoti ar spręsti rizikuojant  nusižengti tarnybinei etikai, kartais net nežino, kas jų komandoje atsakingas už tokius klausimus.

Vyriausybės programa numatė mažiau valstybės įstaigų, valdantieji įsipareigojo atsisakyti per plačių, besikartojančių, persidengiančių ir neaktualių viešojo sektoriaus funkcijų. Pertvarka buvo svarbus žingsnis siekiant skaidresnės ir geresnės įmonių veiklos, bet, be abejo, to neužtenka bandant išvengti nepotizmo. Norėtųsi, kad įmonių vadovams, valdybų nariams bei jų kolegoms būtų geriau paaiškinta, kaip derinti interesus, tinkamai elgtis neaiškiose situacijose, o interesų deklaracijas paraginta  viešai skelbti savo svetainėse.