Pasak E. Tumienės, viskas prasidėjo tada, kai atostogų metu, būdama Nidoje, ji prisirinko juodosios pušies kankorėžių – būtent jie jai pasirodė itin gražūs. Iš vieno jų tą žiemą ji ir pasigamino savo pirmąjį kalėdinį žaisliuką.
„Pamatė vienas draugas, kitas, sako: „Ir aš noriu.“ Prieš pat Kalėdas kibau į darbus, pridariau žaisliukų, apdovanojau draugus. O kaip tik tais metais Antakalniečių bendruomenė organizavo pirmąją, tokią nedidelę Kalėdų mugę. Pagalvojau, gal sudalyvausiu su keliais žaisliukais – jų turėjau gal 20–30. Ir man juos visus nupirko per kokias penkiolika minučių. Tuomet supratau: jeigu man patinka juos daryti, o jie patinka žmonėms – kodėl jų nepadarius dar daugiau?“ – kūrybinio kelio pradžią prisiminė menininkė.
Ankstyvieji žaisliukai dar buvo be „kūnelių“. Iš esmės per dešimtmetį labai mažai kas pasikeitė – žaisliukų pagrindas visada liko kankorėžis. Praėjusių metų žiemą sukako dešimt metų, kai E. Tumienė pradėjo kurti kalėdinius žaisliukus.
Iš modelino gaminama žaisliuko galvytė, minkšto kamšalo kūnelis ir kankorėžis – tai pagrindinės detalės, sudarančios kalėdinių žaisliukų pagrindą. O toliau prasideda kūrybinė dalis, kuriai reikia dažų, audinio skiaučių, kaspinų ir įvairiausių atributų, tinkančių tik konkrečiam, autorės galvoje gimusiam personažui.
„Dabar kurį laiką įkūniju tik Lietuvoje gyvenančius gyvūnus ir paukščius. Tai gervės, kiškučiai, gudrios lapės, meškos, vilkai, briedžiai. Mane labai įkvepia knygos, viena iš jų – „Vėjas gluosniuose“. Esu padariusi visą jos personažų kompaniją – poną Žiurkiną, poną Rupūžių, Kurmį, Barsuką. Paskui dar esu dariusi labai mėgstamą personažą iš knygos „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“– triušį Edvardą, aišku, H. K. Anderseno pasakų herojus, lietuvių liaudies pasakų veikėjus...“ – vardija kūrėja.
Moterį kurti įkvepia ir kalėdinės giesmės – artėjant šventėms, ji jų nuolat klausosi. „Ištisus metus trunkantį kūrybos procesą diktuoja įkvėpimas“, – apibendrina ŪP pašnekovė.

Kiekvienais metais E. Tumienė žaisliukų gamybą pradeda vis kitu laiku, o nuo to priklauso, kiek jų gali pasiūlyti norintiems įsigyti. Ji skaičiuoja, kad buvo metų, kai pagamino net apie 500 žaisliukų. Pirmiausia kuriamos gyvūnų galvytės, vėliau jos dažomos, detalės lipdomos į vientisą formą. Pasak kūrėjos, būtent šis etapas jai mieliausias, nes čia prasideda tikrasis kūrybinis procesas – personažo paieškos ir jam tinkamų atributų atradimas.
„Jeigu prisimenu ankstesnius laikus, aš visada, be tapymo ar liejimo, dar norėjau kokio nors papildomo darbo – ne rankdarbių, megzti ar siūti aš neturiu kantrybės, tai ne man. Bet norėjau tokio pasikrapštymo, todėl taip natūraliai gimė tie žaisliukai“, – ŪP pasakoja menininkė.
Procesas vyksta etapais: kūrėja pagamina tam tikrą kiekį galvyčių – zuikučių, voveraičių. Kai jas nudažo, išryškėja veidelis, o nuo jo, kaip teigia redakcijos pašnekovė, priklauso ir gyvūno charakteris. Tada žiūrima, kokio rūbelio jam reikėtų. Vienas veidukas „prašo“ šventinių rūbų – puošnių, blizgančių, su kaspinėliu, o kitam labiau tinka paprasti kailinukai, medžio šakelės ant nugaros, tarsi jis grįžta iš miško į savo urvelį švęsti Kalėdų.
Nuo veidelio priklauso visas galutinis žaisliuko vaizdas. Ir – kaip pabrėžia E. Tumienė – nėra dviejų vienodų žaisliukų.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 12 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.