Žemės ūkio technikos registruose chaosas, „Belarusai“ – pogrindyje?

Traktorių „MTZ Belarus“ registracijos problema jau daugelį savaičių kaitina Lenkijos žemės ūkio bendruomenę. Šalies infrastruktūros viceministras Stanislawas Bukowiecas patvirtino, jog ministerija dirba su tokios žemės ūkio technikos registracijos nuostatomis, tačiau skatina ūkininkus teikti apeliacinius skundus dėl sprendimų, kuriais baltarusiškų traktorių registracija negalioja, praneša tygodnik-rolniczy.pl.

Nesutampa reglamentai

Pagal ES teisę kiekvienu atveju turėtų būti reikalaujama homologacijos (t.y. techninio patikrinimo) dokumento žemės ūkio traktoriui iš šalies, kuri nėra Bendrijos narė. Pagal apibrėžimą legalia transporto priemone laikoma bet kokia ES registruota arba pirmą kartą naudojama transporto priemonė, neatsižvelgiant į jos amžių ar kilmės šalį. Ir čia yra nesutapimas tarp ES ir nacionalinių reglamentų, reikalaujančių pateikti technikos tipo patvirtinimo dokumentą, jei jo reikalaujama. Tačiau, ar to reikia, turėtų nuspręsti registracijos institucija, išanalizavusi patvirtinimo taisykles, nes nacionalinėje teisėje tai nenumatyta.

Todėl minėta Lenkijos infrastruktūros ministerija rengia reglamentus, aiškiau apibrėžiančius homologavimo klausimą. Rengiama nuostata „išlaikys status quo, kad dėl statuso pasikeitimo nenukentėtų šiomis transporto priemonėmis besinaudojantys subjektai“. Kitaip tariant, ūkininkai, įsigiję ES homologacijos standartų neatitinkančius traktorius, galės juos naudoti kaip iki šiol.

Lenkų politikai teigia, jog nauji ES reikalavimai varikliams (išmetamųjų dujų normos), nors ir pateisinami aplinkosauga, dažniau panaikina konkurenciją Vakarų įmonėms, norinčioms turėti žemės ūkio technologijų tiekimo monopolį Lenkijoje, todėl esą reikia įsileisti pigesnę techniką iš trečiųjų šalių, o Europos biurokratai neturėtų kištis į šį procesą.

E. Bėrontas: lietuviškas „bardakas“

Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos prezidentas Erikas Bėrontas „Ūkininko patarėjui“ teigia, jog jokie baltarusiški traktoriai neturėtų būti registruojami Lietuvoje, nes jie neatitinka ES sertifikavimo: „Jie neatitinka europinių standartų, todėl negali būti ir registruojami, tačiau Lietuvoje yra „bardakas“ – 60 savivaldybių tiesiog savaip interpretuoja teisės aktus. Blogiausia, kad visa ši trečiųjų šalių technika – traktoriai, kombainai, priekabos, puspriekabės ir t. t. – oficialiai prižiūrima savivaldybių „specialistų“: atvažiavo, pažiūrėjo, ar lempa šviečia, ir duoda leidimą dalyvauti eisme... Lygiai tas pats ir su registracija – turėtų niekur jų neregistruoti, bet yra savivaldybės, kuriuos registruoja ir visi patenkinti – nuvažiuoji su buteliu ir klausimas išspręstas...“

Pasak pašnekovo, jeigu imsime visą žemės ūkio technikos sektoriaus priežiūros be registracijos tvarką, tai įsitikinsime, jog „žuvis sugedusi nuo galvos“: „Nuo pat pradžių viskas daroma atvirkščiai ir neteisingai, pirmiausia, nėra jokio vieningo registro. Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) formaliai atsakingas už serverius ir technines priemones, bet jiems visiškai neįdomu, kaip ta technika registruojama – išleidžiamos ministro patvirtintos tvarkos, įsakymai, bet niekas nežiūri, kaip tai įgyvendinama: Žemės ūkio ministerija duoda pinigus savivaldybėms, deleguoja registravimo ir techninės priežiūros funkciją, o ten sėdi 60 karalių-merų, tiek pat žemės ūkio skyrių vadovų, kurie dar turi po kelis „specialistus“... Kaip tokiu atveju įmanoma vieną bendrą praktiką pritaikyti?“.

Tokia sistema, pasak E. Bėronto, visiems dabar yra patogi: „Viską lemia pinigai ir visi renkasi, kas pigiau. Be to, kai yra tokia betvarkė, tuomet išlošia daugelis tame procese dalyvaujančių šalių: ūkininkui gerai, nes jis gali nusipirkti nesertifikuotą pigesnį traktorių, kurį gali užsiregistruoti ir naudoti kaip tinkamas, tada betvarkėje gera gyventi įmonėms, kuriuos užsiima tokių traktorių prekyba, gerai ir politikams, nes jie gauna ramybę – ai, kažkas ten vyksta pusiau nelegaliai ir neaiškiai, bet niekas nekelia triukšmo... Buvo čia kažkada idėja išmesta, kad tokią techniką reikėtų registruoti „Regitroje“, tai kilo baisus triukšmas – o jėzau, kaip bus brangu, ir ministras idėją iškart atsiėmė... Taigi formaliai žiūrint, ta tvarka yra, bet realiai – jos nėra“.

...kai yra tokia betvarkė, tuomet išlošia daugelis tame procese dalyvaujančių šalių: ūkininkui gerai, nes jis gali nusipirkti nesertifikuotą pigesnį traktorių, kurį gali užsiregistruoti ir naudoti kaip tinkamas, tada betvarkėje gera gyventi įmonėms, kuriuos užsiima tokių traktorių prekyba, gerai ir politikams, nes jie gauna ramybę...

„Pamėginkite rasti ataskaitas, kas, kada ir kodėl Lietuvoje užregistruota – be šansų... Suprantu dar, kai negalima atsekti cigarečių kontrabandos, bet stambi žemės ūkio technika, kuri kerta mūsų sieną, juk turėtų būti kaip ant delno, bet niekas neapsiima šito daryti“, – piktinasi E. Bėrontas. – „Mes net nežinome, kiek Lietuvoje de facto yra traktorių. Ir tą turėtų daryti ne savivaldybės, o kažkuri valstybinė institucija, turinti atitinkamas kompetencijas, pavyzdžiui, ŽŪDC. Dabar gi, jeigu ministerija gauna skundą, nuleidžia jį ŽŪDC, tada centras atsirašo – na štai, nustatėme, technika užregistruota toje savivaldybėje, mes juo pabarėme ir reikalas baigtas. Negalima taip daryti. Ta pati situacija ir su technine priežiūra. Ūkininkas registruoja „Belarus“ ar kokį kitą metalo laužą ir dažniausia sako: „ai, eisme jis nedalyvauja, tik laukuose važinėja“... Netiesa, dauguma tokios nesertifikuotos technikos važinėja keliais, dalyvauja eisme. O daugumoje savivaldybių nebelikę techniką išmanančių žmonių, kurie dar prieš 30 metų rimtai tikrindavo tokios technikos būklę... O dabar, dirba kokia nors mergaitė, vos baigusi universitetą, jai paskyrė tą darbą, ji atvažiuoja, patikrina, ar veikia lempos, gal dar stabdis... Viskas, techninė peržiūra baigta... bet niekas tokios tvarkos nekontroliuoja. Techninė priežiūra galbūt (neduok dieve) prasidės tada, kai toks nesertifikuotas traktorius susidauš su vaikus vežančiu autobusu ir kas nors žus avarijoje... Tada visi puls rėkti: kaip galėjo būti registruotas Lietuvoje toks traktorius? Paskirs kalta tą lempas patikrinusią mergaitę, ją nubaus, bet sisteminė problema niekur nedings“.

Pasak asociacijos vadovo, nebūtina „Regitrai“ perleisti šių funkcijų, galbūt vertėtų atkreipti dėmesį į kaimyninės Latvijos pavyzdį, kur tokią peržiūrą vykdo techninės priežiūros firmos, arba pavesti šį darbą asociacijai priklausantiems garažuose dirbantiems techniniams specialistams ar ekspertams, o pagal jų išvadas padaryti paprastesnę bei aiškesnę tokios technikos registracijos tvarką.

Z. Bakanienė: duomenų nėra

„Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo ir Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos vadovės Zitos Bakanienės, kiek Lietuvoje yra registruotos žemės ūkio technikos iš trečiųjų šalių?

„Kuo daugiau duomenų suvedinėjame į įvairiausius registrus, tuo labiau ribojama mums prieiga gauti statistinius duomenis apie visas paslaugas, – apgailestauja pašnekovė. – Kol kas negaliu pasakyti tikrų skaičių, prašysiu patikslinti mūsų techniką-inžinierių, kuris gali prisijungti prie registrų ir turi prieigą prie tokių duomenų... Šiaip niekada nerinkome tokių duomenų apie baltarusišką techniką, tik rinkome bendrus duomenis, kiek registruota – ne atskirai pagal šalis, bet pamėginsiu vėliau patikslinti...“

Ar tiesa, kad kiekvienoje savivaldybėje yra nustatyta sava tokios technikos registracijos tvarka?

„Net nežinau, kaip čia jums atsakyti... Ir taip, ir ne. Taisyklės yra vienos, bet kadangi jos parašytos gana dviprasmiškai, tai vieni taip supranta, kiti – kitaip... Bet bendra tvarka daugmaž vieninga. Gal daugiau kyla problemų registruojant keturračius, bet mes nepritariame tam, nes negali keturratis vadintis žemės ūkio technika, bet yra taip nustatyta...“, - sako Z. Bakanienė.

Kodėl iki šiol nėra jokios aiškios ir vieningos tokios technikos peržiūros bei registracijos sistemos?

„Todėl, kad yra labai daug įvairiausių taisyklių, labai daug reglamentų, vieni rašo vieną, kiti – kitą, tiesiog taip yra... Dabar įtaką daro ir paskutinieji pakeitimai. Be to, vis atsiranda naujų specialistų, kurie neturi tokios kvalifikacijos, kurią turėjo senieji specialistai, o tai yra funkcija labai atsakinga, bet mažai apmokama, todėl nepatraukli... Žodžiu, yra kaip yra.“, - komentuoja pašnekovė ir pažada po poros valandų patikslinti duomenis.

Po poros valandų Z. Bakanienė pateikia panašius atsakymus ir tiesiog patvirtina E. Bėronto išsakytas mintis apie „bardaką“ žemės ūkio technikos registracijos sistemoje: „Pasitariau su savo skyriaus specialistu ir jis patvirtino tą patį – kad jau 10 metų nevyksta jokios naujos technikos iš trečiųjų šalių registracija, nebent ją seniau įsigiję ūkininkai ją vienas kitam kažkaip perregistruoja – būna ir tokių sandorių. Pasitariau ir su kitom savivaldybėm, tai ir jos patvirtino, kad 10 metų nevyksta tokia registracija, kai baigėsi taršos sertifikatai... Tie baltarusiški traktoriai, kuriuos vis pastebime mūsų keliuose, tikriausiai, dar nėra atgyvenę, registruoti anksčiau, bet jų jau mažai likę. Na, būna dar, kad žmonės paveldėja ar nusiperka vieni iš kitų... Dėl konkrečių skaičių sunkiau – registre nėra tokių duomenų, negalima jų iššifruoti“.

...jau 10 metų nevyksta jokios naujos technikos iš trečiųjų šalių registracija, nebent ją seniau įsigiję ūkininkai ją vienas kitam kažkaip perregistruoja – būna ir tokių sandorių. Pasitariau ir su kitom savivaldybėm, tai ir jos patvirtino, kad 10 metų nevyksta tokia registracija, kai baigėsi taršos sertifikatai...