Kam rūpi, o kas tik atsimušė

Prioritetas – neskriaudžiamas žemdirbys

Į prašymą teisės aktuose įtvirtinti kaimo gyvybingumo palaikymą ir pripažinti žemės ūkio svarbą nacionaliniam saugumui, nes žemės ūkis turi būti teisiškai pripažintas strateginiu sektoriumi, ŽŪM atsakė: „Apsirūpinimo maistu saugumas ir maisto įperkamumas – vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) ir jos valstybių narių prioritetų. Siekiamybė – įstatymu pripažinti žemės ūkio ir maisto ūkio sektorius nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiais ūkio sektoriais. 19-osios Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seime, 737 punkte numatytas siekis atitinkamais teisės aktais žemės ūkio sektorių pripažinti strategiškai svarbiu šalies sektoriumi, būtinu nacionaliniam saugumui užtikrinti.“

Atsižvelgdama į tai, ŽŪM parengė Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos bei Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų pataisų projektus, kuriais siekiama žemės ūkio ir maisto ūkio sektorius pripažinti nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiais ūkio sektoriais, taip pat žemės ūkio ir maisto ūkio politiką – viena svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikos dalių. ŽŪM informavo, kad dėl įstatymų projektų iš suinteresuotų institucijų ir asmenų gavo pastabų bei pasiūlymų, kurie darbo tvarka buvo aptarti su pastabas pateikusiomis institucijomis. Atsižvelgdama į gautas pastabas ir aptarimų metu priimtus bendrus sprendimus, ŽŪM patikslino įstatymų projektus ir kitus lydimuosius dokumentus.

Mokesčių našta

LŽŪT suvažiavimo rezoliucijoje jos dalyviai politikus ragino įsipareigoti, kad per šią Vyriausybės kadenciją žemės ūkio subjektams nebus didinama esama mokestinė našta – nebus keliamas individualios veiklos apmokestinimas, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai. Taip pat siūlė atsisakyti planuojamų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimų, susijusių su pirmine žemės ūkio gamyba, dėl kurių keliasdešimt kartų išaugtų kelių naudojimo mokestis. Toks augimas savime didintų maisto produktų kainas ir mažintų žemės ūkio produktų, ypač grūdų, konkurencingumą eksporto rinkose, siekiant sudaryti vienodas konkurencines sąlygas, nedidinti žaliojo dyzelino akcizo bei atšaukti žaliojo dyzelino CO₂ dedamąją.

Žemės ūkio viceministro Gedimino Tamašauskio atsakyme teigiama, kad ŽŪM, atsižvelgdama į kelis esminius veiksnius – konkurencingumą, regionų plėtrą ir ūkių finansinį stabilumą, siekia užtikrinti, jog, įgyvendinus mokestinius pakeitimus, padėsiančius užtikrinti Valstybės gynybos fondo finansavimą, ūkininkams tenkanti mokestinė našta nedidėtų taip, kad dėl jos ūkininkai trauktųsi iš žemės ūkio veiklos. „Svarstant FM parengtus mokestinių pakeitimų teisės aktų projektus, glaudžiai bendradarbiaujame su ūkininkų bendruomene, socialiniais partneriais. Galimi mokestinių įstatymų pakeitimai buvo aptarti Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdyje, kuriame FM atstovai pristatė siūlomus žemdirbiams aktualius apmokestinimo pakeitimus ir atsakė į žemdirbių bendruomenei rūpimus klausimus.

Labai svarbu išlaikyti Lietuvos ūkininkų konkurencingumą, nes jie veikia bendroje ES rinkoje, kurioje daugelio šalių žemdirbiai naudojasi palankesnėmis mokestinėmis sąlygomis bei gauna didesnes subsidijas. Siekiant, kad Lietuvos žemės ūkio produkcija išliktų konkurencinga, būtina išsaugoti esamas mokestines lengvatas ir užtikrinti sąžiningas veiklos sąlygas vietos ūkininkams.

Pažymėtina, kad, tobulinant apmokestinimo sąlygas, itin svarbi regionų plėtra – žemės ūkio sektorius yra vienas pagrindinių darbdavių kaimiškose vietovėse. Stabilios ir palankios mokestinės sąlygos prisideda prie darbo vietų išlaikymo bei naujų kūrimo, stabdo migraciją iš regionų ir skatina vietos ekonomiką. Be to, ypatingas dėmesys ir toliau turėtų būti skiriamas ūkių finansiniam stabilumui, ypač smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, kuriuos mokestinės naštos didėjimas paveiktų labiausiai. Šie ūkiai dažnai susiduria su dideliais veiklos kaštais ir rinkos svyravimais, todėl bet kokie papildomi finansiniai įsipareigojimai galėtų reikšmingai apsunkinti jų veiklą“, – teigė viceministras.

Jis aiškino, kad, gavusi derinti SM rengtus Valstybinio kelių fondo, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo, Kelių įstatymo ir Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymų projektus, kuriais siūloma išplėsti mokamų valstybinės reikšmės kelių sąrašą bei nustatyti kelių rinkliavos (infrastruktūros mokesčio) ribinius tarifus, dėl minėtų projektų pateikė išvadas su pastabomis ir pasiūlymais. ŽŪM akcentavo tai, kad iš esmės neprieštarauja kelių mokesčių sistemos tobulinimui, tačiau nepritaria siūlomai apimčiai ir nepamatuotam finansinės naštos didėjimui žemės ūkio sektoriui. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad reikalingos išimtys dėl mažesnio ribinio tarifo taikymo žemės ūkio veiklos subjektams, kurie savo transporto priemonėmis veža sau priklausančius krovinius, taip pat ir su tikslu juos realizuoti. Taip pat siūlo taikyti išimtį, pagal kurią žemės ūkio sektoriui nebūtų taikomas kelių mokestis už važiavimą valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Be to, pažymėjo, kad būtinas kelių mokesčio sunkiosioms transporto priemonėms atidėjimas iki 2030 m. kovo 25 d.

„ŽŪM pasiūlymai buvo grindžiami tuo, kad žemės ūkis ir maisto gamyba yra vieni iš svarbiausių šalies strateginių sektorių, turinčių didelę įtaką tiek ekonomikai, tiek nacionaliniam saugumui. Žemės ūkis yra neatsiejama Lietuvos ūkio dalis, reikšmingai prisidedanti prie bendrojo vidaus produkto (BVP), užtikrinanti darbo vietas regionuose, maisto pirminę gamybą, perdirbimą ir prekybą šalyje bei eksportą. Maisto pramonė yra ne tik svarbi šalies ekonomikos dalis, bet ir esminis strateginis sektorius, užtikrinantis gyventojų aprūpinimą būtiniausiais produktais bei mažinantis priklausomybę nuo importuojamų maisto prekių“, – tvirtinama ŽŪM rašte.

Ne viskas ministerijos rankose

LŽŪT rezoliucijoje teigiama, kad būtina spręsti „sofos“ ūkininkų problemą – peržiūrėti bazinės išmokos, išmokos už pirmuosius 50 ha ir kitų išmokų skyrimo principus bei dydžius (pvz., už šlapynes), atsisakyti neproduktyvių, lėšas švaistančių schemų. Siūlyta, kad tiesioginės išmokos turi būti mokamos tik žemės ūkio produkcijos gamyba užsiimantiems ūkiams.

Reaguodama į tokį siūlymą, ŽŪM aiškino, jog 19-osios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta, kad iki kitų metų vidurio turi būti priimti sprendimai, didinsiantys smulkiųjų ir vidutinių ūkių ekonominį gyvybingumą, užtikrinsiantys tolygesnį paramos paskirstymą ir nustatysiantys perskirstymo išmokos ir bazinės išmokos ribojimo dydžius. Apie tai planuojamos diskusijos su socialiniais partneriais tarpinstitucinėje darbo grupėje jau šios vasaros pradžioje.

„Preliminarūs duomenų vertinimai parodė, kad, nepaisant to, jog nuo 2023 m. perskirstymo išmokoms skiriama 20 proc. tiesioginių išmokų finansavimo (iki 2023 m. buvo 15 proc.), nuo 2023 m. ūkių iki 25 ha (vidutinis ūkio dydis) vidutinis išmokos dydis už 1 ha sumažėjo 18,7 proc. – nuo 248,5 Eur/ha 2022 m. iki 201,9 Eur/ha 2023 m. Tai rodo, kad vieni mažiausių Lietuvos ūkių, t. y. visi iki vidutinio ūkio dydžio, 2023 m. užtikrino tik apie 98,9 proc. vidutinio Lietuvos tiesioginių išmokų dydžio, o 2022 m. šis rodiklis sudarė 121,4 proc. Tokią situaciją labiausiai nulėmė ekoschemų struktūra, kad didžioji dalis ūkininkų, kurie dalyvauja jose, yra santykinai stambūs prekiniai ūkiai. Taip pat, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, nuo 2023 m. tiesioginės išmokos žymiai labiau orientuotos į prekinius ir perspektyvius ūkius. Pagal atliktų 2024 m. duomenų pirminę analizę, su gamyba susijusių ekoschemų finansavimas sudaro apie 80 proc. visų ekoschemoms skirtų lėšų, apie 8,6 proc. visų ekoschemoms skirtų lėšų sudaro gyvūnų gerovės priemonės, kurios taip pat skirtos prekiniams gamybiniams ūkiams, iš dalies su gamyba susijusios ekoschemos (pvz., ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius, pievų priežiūra ir pan., kur šienavimas ir pašaro gamyba leidžiama) sudaro 9,2 proc. ekoschemoms skirto biudžeto, ir tik 2,2 proc. visoms ekoschemoms skirtų lėšų sudaro negamybinės paramos priemonės (kraštovaizdžio elementų sukūrimas ir (ar) saugojimas, augalų juostos ir pan.). Be to, visos ekoschemos prisideda prie atitinkamų BŽŪP tikslų įgyvendinimo ir yra susietos su produkto ir rezultato rodikliais, dėl kurių nepasiekimo Lietuva turi teikti paaiškinimus Europos Komisijai (EK) ir imtis taisomųjų veiksmų, siekiant pagerinti situaciją – t. y. ne panaikinti nepopuliarias ekoschemas, o padaryti jas populiaresnes“, – aiškino žemės ūkio viceministras G. Tamašauskis.

ŽŪM taip pat nurodė ir daugybės kitų problemų, apie kurias ne kartą rašyta „Ūkininko patarėjuje“, galimus sprendimo būdus. Apskritai ŽŪM reakcija į suvažiavimo rezoliuciją buvo pati geranoriškiausia ir dalykiškiausia iš visų ministerijų.

Kovoja tik su kvapais

SAM, susipažinusi su LŽŪT suvažiavimo rezoliucija, pateikė išsamią informaciją tik dėl vieno rezoliucijos punkto – kvapų gyvenamojoje aplinkoje kontrolės ir kvapų mėginių paėmimo metodologijos. Pasak SAM, esamas teisinis reglamentavimas kvapų kontrolės srityje nustato ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie SAM, bet ir kitų priežiūros institucijų kompetencijas, įskaitant Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) ir Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie AM. O pagal Viešojo administravimo įstatymą, įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams gali būti suteikiami tik įstatymu. „NVSC, laikydamasis Viešojo administravimo įstatyme numatytų ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijų (principų), vykdydamas kvapų visuomenės sveikatos saugos kontrolę, bendradarbiauja su AAA ir AAD. Taip pat dalyvauja taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų bei taršos leidimų, kuriuos išduoda AAA, išdavimo ir kt. procedūrose. SAM ir NVSC yra pasirengę svarstyti institucijų bendradarbiavimo, ūkio subjektų priežiūros formas, teisėkūros iniciatyvas, kurios būtų aiškiai ir argumentuotai pateiktos“, – aiškinama SAM rašte, kurį pasirašė sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

SAM taip pat teigia, kad NVSC vykdo kvapų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, įskaitant tai, kaip laikomasi TIPK ir taršos leidimuose NVSC nustatytų sąlygų dėl kvapų valdymo. Informuojama, kad SAM ir NVSC nesiekia „monopolizuoti“ kvapų gyvenamojoje aplinkoje kontrolės, laikosi pozicijos, kad kvapų kontrolės (valdymo) gyvenamojoje aplinkoje problema yra kompleksinė, priklauso nuo daugelio veiksnių –
teritorijų planavimo, statybos, aplinkos apsaugos priemonių taikymo, aplinkosauginių leidimų sistemos, cheminių medžiagų, atliekų, nuotekų tvarkymo, tinkamų technologijų taikymo ūkinėje veikloje ir kt. Valdyme nors ir turi dalyvauti institucijos pagal kompetenciją, tačiau visų pirma turi būti suinteresuotas pats ūkio subjektas. SAM mano, kad kvapų valdymo srityje būtinas didesnis kvapų šaltinių valdytojų įsitraukimas ne tik vykdant kvapų šaltinių eksploatavimo, jų išmetamų kvapų priežiūrą, bet ir reaguojant į gyventojų skundus. Priežiūros institucijų vaidmuo turėtų padėti kvapų šaltinio valdytojui imtis tinkamų priemonių, o jeigu valdytojas nesiima veiksmų valdyti kvapų šaltinį – taikyti jam poveikio priemones.

Trumpiausias atsakymas

Iš VRM gautą viceministrės Alicijos Ščerbaitės atsiliepimą į žemdirbių atstovų rezoliucijoje keliamas problemas galima būtų priskirti prie pačių trumpiausių valdžios institucijų atsakymų, nes jį sudaro vos keletas sakinių: „Rezoliucijoje siūloma inicijuoti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimą, kuriuo būtų nustatyta, kad asmuo, einantis tam tikras pareigas, privalo turėti atitinkamos srities išsilavinimą. Pažymėtina, kad šis reikalavimas jau yra reglamentuotas Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikoje. Joje yra nustatyta, kad pareigybės aprašyme turi būti nustatomas išsilavinimo reikalavimas, susijęs su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis, arba reikalaujama darbo patirtis veiklos srityje (-yse), išskyrus kelis atvejus.“

Vilkų problema žvelgiant per kabineto langą

AM pateikė išsamius paaiškinimus, t. y. dar kartą priminė komunalinių atliekų ir pakuočių tvarkymo taisykles, paaiškino, kodėl nemokamos kompensacijos už vandens telkinių apsaugos zonas. Parašė atsakymą dėl rezoliucijoje pateikto pasiūlymo sukurti efektyvų laukinės faunos – paukščių, plėšrūnų, elninių žvėrių – žemdirbiams daromos žalos kompensavimo mechanizmą, taip pat ir dėl pasiūlymo pakeisti Medžioklės taisykles bei paankstinti vilkų, kurių šeimų skaičius jau yra dvigubai didesnis, nei nustatyta Vilko apsaugos plane, ir kurie daro didelę žalą gyvulininkystės ūkiams, medžioklės sezono pradžią – medžioklę pradėti nuo rugpjūčio 15 d. Latvijoje ir Estijoje šių plėšrūnų medžioklė prasideda liepos 15 d.

Atsakydama į tokį siūlymą, AM aiškino, kad „vilkų medžioklės sezono pradžios paankstinimas gali ne sumažinti žalą ūkiniams gyvūnams, bet ją padidinti. Padaugėtų jaunų vilkų individų, kurie, praradę tėvus, negauna rūšiai būdingo elgesio pamokų ir išsivysto į probleminius individus, kurie nesugeba sumedžioti laukinių gyvūnų ir priversti ieškoti lengvesnio grobio – ūkinių gyvūnų. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad ypač didelė probleminių individų susiformavimo rizika kyla, jeigu vilkų medžioklė pradedama anksčiau nei jaunikliams sukanka 6 mėn., tai Lietuvos sąlygomis apytikriai atitiktų spalio mėn.“ (Pusmečio amžių vilkiukai sulaukia rugpjūtį–rugsėjį. – Red. pastaba)

Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis taip pat aiškino, kad, dar neprasidėjus ar pasibaigus reguliariam medžioklės sezonui, probleminius vilkus leidžiama paimti iš gamtos individualių leidimų, kuriuos išduoda AAA, pagrindu. Kovo 19 d. buvo pakeistas Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas, sudarant sąlygas sumedžioti būtent probleminius vilkus, o ne apskritai vilkus, pasitaikiusius aplinkiniuose medžioklės plotuose, esančiuose netoli nuo tos vietos, kur padaryta žala.

„Kovo 18 d. buvo pakeistos Medžioklės taisyklės, sudarant galimybę, medžiojant vilkus, viliojimo vietoje palikti sumedžioto ar kitaip žuvusio elninio žvėries ar paukščio kūną ar jo dalis, taip pat vilkų papjauto ūkinio gyvūno vietoje palikti ūkinio gyvūno kūną ar jo dalis. Manome, kad šios priemonės leis efektyviau medžioti vilkus jų medžioklės sezono metu. Pastaruosius du medžioklės sezonus aplinkos ministro nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas nebuvo visiškai išnaudotas“, – tvirtino viceministras.

AM valdininkų kompetencijos klausimas

Kiek anksčiau AM Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas ŪP aiškino, kad Europos Parlamento (EP) sprendimas suteikė galimybę medžioti vilkus ir kitose ES šalyse, kur tai iki šiol buvo draudžiama, tačiau vilkų populiacijos valdymui Lietuvoje šis sprendimas esą įtakos neturi. 1996 m. ratifikuojant konvenciją „Dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos“ (Berno konvenciją), buvo nustatyta, kad Lietuvai nėra taikomas įtvirtintas draudimas medžioti vilkus. Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Suomijai padaryta išimtis, tad šios šalys ir iki EP sprendimo turėjo teisines galimybes reguliuoti vilkų gausą juos medžiojant.

Redakcija, susirašinėdama su aplinkos ministru Povilu Poderskiu, svarstė, ar nėra taip, kad AM specialistai nėra pakankamai susipažinę su kaimyninių šalių medžioklės ūkių praktika, ar nestokoja medžioklėtvarkos ir biologijos žinių, jiems galimai stinga informacijos apie vilkų daromą žalą šalies gyvulininkystei, gal jie neskaičiuoja valstybės lėšų, kurios išleidžiamos plėšrūnų padarytai žalai kompensuoti. Mat į vieną suplakamos dvi problemos – vilkų šeimų skaičiaus, kuris jau dukart viršijo Vilko apsaugos plane nustatytąjį, reguliavimas ir probleminių vilkų paėmimas iš gamtos. Tai yra visiškai skirtingi dalykai.

ŪP priminė Aplinkos ministerijai, kad EP patvirtinus „lankstesnį vilkų valdymą – valstybės narės galės efektyviau reaguoti į iššūkius“. EP pranešime rašoma, kad EP narių balsų dauguma pritarta siūlymui vilkus perkelti iš griežtai saugomų rūšių sąrašo (Buveinių direktyvos IV priedas) į apsaugotų rūšių sąrašą (V priedas).

„Vilkų statuso keitimas – atsakas į didėjančią įtampą kaimo vietovėse, – teigiama EP pranešime. – Šis sprendimas yra ilgametės kaimo bendruomenių, žemės savininkų, ūkininkų ir suinteresuotųjų šalių siekių rezultatas, kuriuos aktyviai rėmė Europos medžioklės ir gamtos apsaugos federacija (FACE) bei Europos žemės savininkų organizacija (ELO). Tai taip pat atspindi intensyvaus, 18 mėn. trukusio politinio proceso rezultatą po to, kai 2023 m. gruodį EK pateikė pasiūlymą, kuriam vėliau pritarė Berno konvencijos nuolatinis komitetas. Balsavimas pripažįsta tiek sėkmingą vilkų populiacijų atsigavimą pagal Buveinių direktyvą, tiek augantį poreikį turėti platesnių priemonių nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu. Pastaraisiais metais vilkų populiacija sparčiai auga daugelyje Europos regionų, įskaitant Lietuvą. Dėl to daugėja konfliktų su gyvulininkyste užsiimančiais ūkininkais, ypač dėl papjautų gyvulių. Kaimo bendruomenės ir ūkininkai ne kartą kreipėsi į Europos institucijas, prašydami imtis veiksmų.

Nors vilkai ir toliau lieka saugoma rūšis ES lygmeniu, šis pakeitimas įveda labiau pritaikomą teisinę sistemą, kuri padės sumažinti perteklinius biurokratinius ir teisinius iššūkius kai kuriose valstybėse narėse. Tai suteikia daugiau galių valdžios institucijoms ir vietos veikėjams efektyviau reaguoti į socialinius bei ekonominius iššūkius, kartu tęsiant investicijas į sambūvio priemones, tokias kaip žalos prevencija, stebėsena ir suinteresuotųjų šalių įtraukimas.“

Pasak ELO generalinio sekretoriaus dr. Jurgeno Tacko, apsaugos politika turi vystytis kartu su ekologine realybe. Įvedus daugiau lankstumo, ES sudaro galimybes valstybėms narėms efektyviau valdyti vilkų populiacijas, kartu užtikrinant aukštus apsaugos standartus. Iššūkis dabar – šį sprendimą paversti pagrįstais įrodymais, vietos sąlygoms pritaikytais valdymo planais, kurie tikrai padėtų pasiekti sambūvį. Šis sprendimas – reikšmingas ir būtinas žingsnis ES gamtos apsaugos politikoje. Tai patvirtina principą, kad apsauga turi vystytis atsižvelgiant į ekologinę sėkmę ir visuomenės poreikius, o ilgalaikis sambūvis su stambiaisiais plėšrūnais reikalauja lankstumo, atsakomybės ir vietinių sprendimų.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša ŪP aiškino: „Statuso sumažinimas iš griežtai saugomų (II) į globojamus (III) keičia požiūrio į vilkus saugojimo ir žaliųjų žmogeliukų psichozės standartus. Aš šį EP sprendimą prilyginčiau globaliam pokyčiui dėl vilkų valdymo, nes nuo šiol bus galima kalbėtis apie galimybę kitaip organizuoti vilkų valdymą.“ Šią LMŽD vadovo poziciją ŪP taip pat persiuntė Aplinkos ministerijos vadovybei. Kol kas tyla.

Redakcijos ir Laimos PENEK (LRV kanceliarija) nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.