Kam Šilalėje velnias spirgais košę gardina

Šilalės politikai rugsėjo pabaigoje priėmė sprendimą parduoti jau trečią savivaldybės būstą. Nors valdišku stogu virš galvos įstatymai savivaldybes įpareigojo aprūpinti tik nepriteklių kenčiančius gyventojus, būstus dabar kažkodėl pirmiausia privatizuoja ne daugiavaikės šeimos, neįgalieji ar sunkiai besiverčiantys gyventojai, o valdininkai ir net gydytojai. Šilalė – geriausias tokios privatizacijos pavyzdys. Beveik prieš metus pasakojome, kokius atgarsius Žemaitijoje sukėlė pirmojo Šilalės savivaldybės buto privatizavimas. Jis atiteko savivaldybės administracijoje dirbančiai valstybės tarnautojai. Nors būsto kainą nustatė nepriklausomas turto vertintojas, šilališkiams buvo akivaizdu, kad privatizuojamas butas parduodamas daugiau nei „lengvatinėmis“ kainomis. Po straipsnio „Valdiškas verslas: pirkti brangiai, parduoti pigiai“ (2015 m. „ŪP“ Nr. 141) pasirodymo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo pradėjusi tyrimą, tačiau tai nieko nepakeitė. Šilalės savivaldybė toliau pusdykiai pardavinėja butus jokiais nepritekliais nesiskundžiantiems valdžios numylėtiniams.

Parduos už trečdalį kainos? Kvėdarnos ambulatorijos patalpose vos prieš dešimtmetį už valdiškus pinigus įrengtas didžiulis, daugiau nei 80 kv. m butas rugsėjo pabaigoje Šilalės savivaldybės tarybos sprendimu atiteko šios ambulatorijos vyriausiajai gydytojai Irenai Beržanskienei. Kvėdarną pasiekusi žinia sukėlė gyventojų pasipiktinimą – gydytoja tikrai nėra tas žmogus, kurį turėtų remti savivaldybė. I. Beržanskienės teisės įsigyti savivaldybės būstą niekas neginčija: gydytoja jame gyvena nuo 2007 m., taigi jau ilgiau nei penkerius metus, o jos pajamos tikrai daugiau nei penktadaliu viršija socialinių būstų gyventojams keliamus reikalavimus. Tačiau ar būstą parduoti, teisę apsispręsti turi savivaldybė. Nebūtų keista, jei politikai apsispręstų savivaldybės būstų nepardavinėti, nes jų trūksta socialiai pažeidžiamiems asmenims: šį rudenį išsinuomoti socialinį būstą eilėje laukia 178 asmenys ir šeimos. Net 16 šeimų augina daugiau nei po tris vaikus, 23 – sunkiai serga arba savo šeimose turi nepagydomų ligonių, dar tiek pat eilėje laukiančių asmenų yra iš dalies nedarbingi. Vien šiemet prašymą socialiniam būstui nuomoti pateikė 24 asmenys ir šeimos, o stogą virš galvos iš valdžios gavo vos viena šeima. Suprantama, kad visų laukiančiųjų savivaldybė socialiniais būstais aprūpinti negali, todėl sprendimas pardavinėti butus abejonių kelia ne tik Šilalės savivaldybės tarybos opozicijoje dirbantiems politikams. Juolab kad vieną geriausių būstų Kvėdarnoje parduoti nuspręsta už maždaug trečdalį rinkos kainos – 10 025 Eur. Kvėdarniškiai tikina, kad net paties prasčiausio, visiškai apleisto būsto tik dviejų kambarių buto jų miestelyje be 18 tūkst. Eur nenusipirksi, o butas, kuriame iškart būtų galima gyventi, kainuoja ne mažiau kaip 30 tūkst. Eur.

Iš nuosavo – į valdišką Klausimą, kodėl savivaldybė parduoda ambulatorijos pastate įrengtą būstą, kai jo gali prireikti kitam dirbti atvykusiam gydytojui, tarybos posėdyje iškėlė Kvėdarnoje gyvenantis „tvarkietis“ Tadas Bartkus. Sprendimo projektą rengę Šilalės savivaldybės valdininkai jam paaiškino, kad įstatymas leidžia parduoti būstą. Turto vertinimas, pasak jų, atliktas palyginamąja metodika, už rezultatą atsako jį daręs specialistas – savivaldybė neturi teisės nei jo nustatytos kainos svarstyti, nei pakeisti. Be to, Kvėdarnoje yra dar vienas tarnybinis butas, kuriame gyvena ambulatorijoje dirbantis gydytojas. Jam tarnybinis butas, dabar kaip ir visi kiti, vadinamas savivaldybės būstu, buvo nupirktas tada, kai vyriausioji gydytoja I. Beržanskienė, pardavusi miestelyje savo turėtą butą, atsikraustė į Kvėdarnos ambulatorijoje įrengtą valdišką būstą. Prieš priimant sprendimą privatizuoti ambulatorijos pastate įrengtą savivaldybės būstą, Šilalės politikams magėjo sužinoti, kiek rajono valdžia mokėjo už gydytojui nupirktą butą. Tačiau į šį tarybos narių klausimą savivaldybės administracijoje už turto valdymą atsakinga Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja Reimunda Kibelienė atsakyti negalėjo arba nenorėjo. Nors šito jos klausiama, pasirodo, ne pirmą kartą. „Kiek kartų klausiu, tiek nepasakote sumos – eidama į posėdį turėjote pasiruošti. Tai nėra nesusijęs klausimas – pažiūrėkite į kainą. Nuo jūsų atsakymo priklauso balsavimas“, – aiškino T. Bartkus, siūlęs atidėti sprendimo priėmimą, kol nebus pateikta visa būtina informacija. Tačiau tokiam politiko pasiūlymui pritarė tik penki jo kolegos.

Tvarkėsi kaip nuosavame kieme T. Bartkus Šilalės rajono vadovams ir taryboje dirbantiems politikams priminė istoriją, kurios kvėdarniškiai iki šiol negali pamiršti. Sunkiai būstą galintys įsigyti ir dažniausiai dešimtmečius už jį paskolą mokantys žmonės iki šiol piktinasi, kad gydytojai odontologei I. Beržanskienei tarnybinis butas buvo suteiktas tada, kai ji brangiai pardavė savo turėtą nekilnojamąjį turtą. Tokią „dovanėlę“ I. Beržanskienei Šilalės savivaldybės taryba paruošė 2007 m. vasarį, leidusi Kvėdarnos ambulatorijai rekonstruoti dalį – tai yra 69,17 kv. m, Šilalės savivaldybei priklausančių negyvenamųjų patalpų, panaudos pagrindais valdomų viešosios įstaigos „Kvėdarnos ambulatorija“, keičiant naudojimo paskirtį į gyvenamąją tarnybiniam butui įrengti. Leidimas Kvėdarnos ambulatorijai rekonstruoti savivaldybei priklausančias patalpas akivaizdžiai reiškė, kad butas bus įrengtas už ambulatorijos lėšas. Kaip tik tuo metu ambulatorija „įsisavino“ Europos Sąjungos paramą – įgyvendino 365,5 tūkst. Lt kainavusį Kvėdarnos ambulatorijos modernizavimo ir paslaugų plėtros projektą. Darbus atliko UAB „Kvėdarsta“, kurioje dirbo gydytojos I. Beržanskienės vyras. 2008 m. į tarnybinį butą I. Beržanskienė jau įsikėlė kaip Kvėdarnos ambulatorijos vyriausioji gydytoja. Ambulatorijos vadovė nė akimirkos neslėpė, kad pirmai progai pasitaikius gyvenamąsias patalpas privatizuos. Savivaldybėje sudaryta sutartis jai garantavo, kad tarnybinio buto nepraras net tuo atveju, jei ambulatorijoje nebedirbs. Todėl nuo pat įkurtuvių gydytoja I. Beržanskienė valdiškame būste tvarkėsi kaip nuosavame: tokiomis pačiomis dailylentėmis, kaip ir ambulatoriją, apkalė tą dalį pasato, kurioje įrengtas jos butas, valdiškoje žemėje suformavo kiemą ir užsitvėrė brangią tvorą. Ar butą iš savivaldybės nuomojusi gydytoja mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį, atrodo, nereikia nė klausti... Kad gydytoja būtų patenkinta, savivaldybė 2008 m. 15 tūkst. Lt dar skyrė ir ambulatorijos naujiems laiptams bei pandusui įrengti – senieji vyriausiajai gydytojai, tais pačiais laiptais vaikštančiai ir į savo butą, atrodė gremėzdiški ir negražūs.

Valdiškas Monkės biznis Toks rajonui nuo neatmenamų laikų vadovaujančių konservatorių ir jų šalininkų dosnumas negali nestebinti, juolab žinant, kokią simbolinę naudą savivaldybė gauna privatizuodama valdiškus būstus. Gali būti, kad Šilalės savivaldybės Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja Raimunda Kibelienė tarybos posėdyje tylėjo ne dėl to, kad nežinojo, kiek savivaldybė sumokėjo už gydytojui nupirktą tarnybinį butą. Skaičiai labai neparankūs Šilalės valdžiai: 2007 m. gruodžio 3 d. savivaldybės administracija už 51,73 kv. m butą Kvėdarnoje, Kazimiero Jauniaus gatvėje, sumokėjo 89 tūkst. Lt (dabar – 25,7 tūkst. Eur). Žinant tai, kažin ar būtų padoru priimti sprendimą gerokai didesnį būstą parduoti už 10 tūkst. Eur? Juo labiau kad būsto įrengimas ambulatorijos pastate taip pat kainavo – ir, tikriausiai, net gerokai brangiau. Keistai atrodo ir pats savivaldybės būstų privatizavimas. Už tris parduotus būstus Šilalės savivaldybė šiemet gavo tik 25,7 tūkst. Eur. Už būstų privatizavimą gautos lėšos pagal įstatymą turi būti skirtos socialiniams būstams pirkti. Tik ar pavyktų tris savivaldybės butus iškeisti į bent vieną – dar klausimas. Šilalėje, kur nedarbo lygis mažas, butai daugiabučiuose kur kas brangesni nei kitose šalies vietovėse. Parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinių pastatų sąraše šiuo metu yra įrašyti 35 savivaldybės būstai, tačiau nupirkti tik trys. Tiesa, dar gauta keletas prašymų, du butai ruošiami privatizacijai, ir tai rodo, kad ji įsibėgėja vangiai. Kol vargšai, kuriems buvo suteikti socialiniai būstai, ieško pinigų būstui įsigyti, turtingiesiems, anot žmonių, velnias į košę spirgais...

Daiva BARTKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės ir Algimanto AMBROZOS nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.