Kas slypi po naktiniu Šiaurės Korėjos kariniu paradu, pažymėjusiu šalies armijos 75 metų jubiliejų?

Dar prieš prasidedant kariniam paradui, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, lydimas dukros, gyrė savo branduolinių ginkluotųjų pajėgų „nenugalimą galią“, o per šventinę vakarienę šlovino kariuomenę už tai, kad nepaisant išorinių sunkumų išlaiko „stipriausią kariuomenę pasaulyje“. Sutemus Pchenjane buvo surengtas didelis karinis paradas, siekiant pademonstruoti didėjančias šalies branduolinės ir įprastinės ginkluotės pajėgas.

Šis renginys yra akylai stebimas ir vertinamas pasaulyje ne tik dėl to, jog yra vienas iš nedaugelio plačiai nušviečiamų įvykių, bet ir dėl papildomų reikšmių. Ką apie režimo trajektorijas ir pristatomą karinę galią sako šis paradas?

Korėjos liaudies armija

Nuo 1948 m. Korėjos liaudies armijos įkurtuvės yra švenčiamos vasario 8 d., tačiau šio darinio pradininkė yra Korėjos liaudies Revoliucinė armija, įkurta 1932 m. balandžio 25 d. (tokiu pavadinimu egzistavo iki 1948 m.). Tai turi stiprų ideologinį-antiimperialistinį krūvį, nes 1932 metais nebuvo Korėjos ir juo labiau Šiaurės Korėjos, nes Korėjos pusiasalis 1910-1945 m. buvo okupuotas Japonijos. Žinant, jog antagonistinė Šiaurės Korėjos ideologija Japonijos atžvilgiu pateikiama įvairiuose lygmenyse (pavyzdžiui, net ir Kimų dinastijos pradžia siejama su antijaponiška partizanine veikla Mandžiūrijoje), nesunku suprasti, kodėl „istoriniu gimtadieniu” yra laikoma 1932 m. balandžio 25 d.

Korėjos Liaudies armija yra viena didžiausių pasaulyje pagal karių skaičių, nors kokybinis lygmuo yra sunkiai įvertinamas.

Kariniai paradai Šiaurės Korėjoje nėra naujas reikalas. Jie įprastai rengiami keturių pagrindinių Šiaurės Korėjos švenčių – Kim Il Sungo gimtadienio (Saulės diena, balandžio 15 d.), Kim Jong Ilo gimtadienio (vasario 16 d.), režimo įkūrimo dienos (rugsėjo 9 d.) ir Darbininkų partijos įkūrimo dienos (spalio 10 d.) – metu. Nors iki 2020 m. spalio kariniai paradai buvo rengiami rytais, šių metų renginys buvo naktinis - penktas toks. Ką rodo šis pokytis? Kitas, ne ką mažiau svarbus klausimas yra ar tai reginys Šiaurės korėjiečiams, ar globaliai auditorijai?

Parado vietinės ir tarptautinės reikšmės

Toks renginys turi keleriopą reikšmę. Pirma, vietinei auditorijai yra dar kartą siunčiama patvirtinimo žinutė, jog Šiaurės Korėja yra stipri karine prasme ir ne tik nenusileidžia vakarų šalims, bet ir yra lygiavertė žaidėja, galinti atsakyti adekvačiu kariniu smūgiu, atsiradus reikalui. Tai, kad šalis aukoja ekonominį ir visuomeninį piliečių gerbūvį mainais už karinę galią, negali būti kvestionuojama viešai, tačiau kuriamas stiprios šalies, nepasiduodančios priešiškų šalių įtakai, įvaizdis turėtų sukurti pasitenkinimo pojūtį absoliučioje daugumoje visuomenės sluoksnių.

Žinoma, Šiaurės Korėjos piliečiai neturi galimybių patikrinti ir įvertinti, kiek paraduose pristatoma karinė galia yra įtikinanti, stipri ar adekvati, nes neįmanoma gaunamos informacijos palyginti. Valstybė disponuoja informacinio lauko monopoliu, kuris izoliuoja šalies gyventojus nuo alternatyvų. Tad žiniasklaidos siunčiama žinutė, neginčijamai postuluojanti Šiaurės Korėjos karinę galią, tiesiog negali būti nepriimta. Tokiu būdu yra kuriama homogeniška, režimo pastangų teisingumu neabejojanti visuomenė.

Globaliai auditorijai karinis paradas neša kitokios prasmės žinutę. Tai, kas rodoma parado metu, yra kruopščiai stebima ir vertinama karybos specialistų ir tai jiems leidžia įvertinti, ką Šiaurės Korėja turi savo arsenale; arba tai, ką Šiaurės Korėja nori, jog būtų manoma. Tikima, jog dalis demonstruojamų ginklų yra tik muliažai. Tačiau šį kartą pristatomas arsenalas verčia susimąstyti, nes tiek parodytų tarpžemyninių balistinių raketų kiekis, tiek numanomas jų pajėgumas suponuoja, jog pastarųjų metų karinė pramonė Šiaurės Korėjoje pasiekė tam tikrą simbolinę ribą, kurios peržengimas įgalina efektyviai gausinti tolimojo nuotolio raketų atsargas. Taip manoma dėl didžiausio iki šiol demonstruoto „Hwasong 17“ tipo tarpžemyninių balistinių raketų skaičiaus vienu metu – 11.

Kita simbolinė riba yra kietuoju kuru varomos raketos, kurių sukūrimas yra režimo siekiamybė. Iš parade matytos informacijos spėjama, kad ši riba taip pat jau peržengta. Galiausiai, tamsus paros laikas irgi yra simbolinis paradui – tai tartum parodo, jog karinės šalies pajėgos gali veikti bet kuriuo metu. Kas be ko, matoma medžiaga yra skrupulingai atrinkta, kruopščiai surežisuota ir tą būtina turėti omenyje, žvelgiant į paradą.

Šeimos reikšmė

Kitas tęstinis motyvas yra šeimos integravimas į propagandinę medžiagą. Viena mįslingiausių Kim šeimos narių, neskaitant žmonos Ir Sol-ju yra, kaip spėjama, Kim Jong Uno dukra Kim Ju-ae. Dieną prieš paradą ji kartu su savo tėvu dalyvavo šventinėje vakarienėje bei sėdėjo šalia lyderio Kim Jong Uno prie stalo, apsupto kariškių. Tai buvo jau ketvirtasis viešas jos pasirodymas. Aktyvus dukros integravimas į viešąją vizualiąją komunikaciją gali reikšti, jog ji yra ruošiama galimam valdžios perėmimui, tad jos dalyvavimas renginiuose gali būti traktuojamas kaip palaipsninis visuomenės pratinimas prie įpėdinės, o taip pat ir pačios Kim Ju-ae pratinimas prie dėmesio, viešumo ir protokolinio elgesio.

Kita galima versija yra šeimos, kaip svarbiausio darinio, apsauga. Plečiama ir vystoma ginkluotė turėtų reikšti, jog tiek Kim Jong Uno, tiek ir kitų korėjiečių šeimos būdais bus apgintos. Galiausiai, Kim Jong Unas, vaizduojamas su šeimos nariais, kuria ir kitokį savo įvaizdį – ne tik griežto šalies vadovo, bet ir rūpestingo, atsidavusio šeimos žmogaus. Manytina, kad tai svarbiau šalies vidaus komunikacijai, bent jau metaforiškai priartinant Kim Jong Uną prie liaudies.

Užsienio reakcija

Šiaurės Korėjos žvanginimas ginklais visada iššaukia regiono valstybių reakcijas. Žinant, jog tokio tipo renginiai vyksta ne pirmą kartą, reakcijas galima laikyti šabloniškomis - kaimyninė Pietų Korėja išsakė poziciją, jog tokios ginkluotės demonstravimas neatitinka susitarimų dėl ginklavimosi ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų, jei prasidėtų provokacijos. Kas vis dėlto yra svarbu, jog Pietų Korėja neišsižada partnerystės su ginkluotę gausinti suplanavusia Japonija.

Dr. Arvydas KUMPIS, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro vyr. specialistas,

Karolė MIULLER, VDU Kultūrų studijų katedros doktorantė

123rf nuotrauka