Kokios visuotinio NT mokesčio taikymo galimybės kaimiškosiose savivaldybėse?

Ankstyvieji nekilnojamo turto (NT) mokesčiai pirmą kartą buvo pradėti taikyti dar feodalizmo laikais ir pirmiausia buvo renkami už žemę. NT mokestį daugiausia mokėjo ūkininkai. Šiandien užsienio valstybėse NT mokestis laikomas vienu reikšmingiausių formuojant vietos biudžeto pajamas. Daugelyje ES šalių taikomas NT mokestis ne tik žemei, bet ir pastatams, butams, namams. Šiandien beveik visose ES šalyse taikomi skirtingi tarifai, priklausantys nuo NT vertės, jo rūšies ir (arba) jo buvimo vietos. Daugiau nei pusėje ES šalių šio mokesčio tarifas priklauso nuo savivaldybės ar regiono.

Lietuvoje savivaldybių tarybos nustato konkretų NT mokesčio tarifą, kuris galioja tos savivaldybės teritorijoje, atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: NT paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį, teisinę formą ar socialinę padėtį) ar NT buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Iki 2019 m. gruodžio 31 d. savivaldybėse, tarp jų – ir kaimiškosiose, buvo taikomas 0,3 proc. NT mokesčio tarifas, o nuo 2020 sausio 1 d. numatyta taikyti tarifą nuo 0,5 proc. iki 3 proc. NT mokestinės vertės.

Šio mokesčio valdymas iš esmės yra hibridinis – savivaldybės nustato mokesčių tarifus, o iš šio mokesčio gautos savivaldybių pajamos keliauja į valstybės biudžetą, kur jos yra perskirstomos. Tad mokesčio administravimo ir valdymo efektyvumas bei veiksmingumas neretai yra sunkiai apčiuopiamas ir sudėtingas, nes kyla klausimas, kas atsakingas už šį mokestį? Juk, kaip sakoma, didelė sėkmė neįmanoma be atsakomybės.

Teigiama, kad visuotinis mokestis didins savivaldybių finansinį savarankiškumą

Kaip žinia, 2022 m. Finansų ministerija (FM) pasiūlė apmokestinti NT mokesčiu visus subjektus (įskaitant ir savivaldybių gyventojų turimą asmeninį NT), apmokestinant atskirus NT objektus, o ne bendrą jų verčių sumą, ir priskirti šio mokesčio administravimą bei valdymą savivaldybių biudžetams.

FM šį siūlymą įvardijo kaip vieną iš galimų vietos valdžios (savivaldybių) finansinio savarankiškumo didinimo priemonių.

Centrinės valdžios atstovų nuomone, „naujas, tvarus savivaldybių pajamų šaltinis“ yra naudingas, nes leistų didinti savivaldybių biudžetų pajamas, prisidėtų prie švietimo, gyvenamosios aplinkos kokybės, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi gyventojai, prieinamumo ir kokybės gerinimo. Taigi, šis siūlymas tarsi atliepia Europos bendradarbiavimo plėtros organizacijos (EBPO, 2020) siūlymą: „Atiduokite gyvenamosios paskirties NT mokestį tik į savivaldybių rankas.“

Bet FM pasiūlyta idėja ir ją reglamentuojančių įstatymų pakeitimo paketas dėl savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo sustojo laike ir vietoje.

Europos Sąjungoje kaimo vietovėse taikomos išlygos

Kadangi Lietuvoje didžioji dalis savivaldybių yra kaimiškosios (60 proc.), svarbu atkreipti dėmesį, kad kaimo vietovės nuo miesto labai skiriasi savo turimais ištekliais, pirmiausia – gyventojų skaičiumi, gyventojų pajamų lygiu, verslo plėtojimo galimybėmis ir kt. Todėl ir NT kainos, vertė, mokesčiai, priežiūros išlaidos skiriasi. Kai kurių ES šalių patirtis, taikant NT mokesčių tarifus, rodo, kad kaimo vietovėse taikomos išlygos.

Antai Ispanijoje kaimo vietovėse taikomas 0,3 proc. tarifas nuo kadastrinės vertės. Portugalijoje taip pat konkrečiai atsižvelgiama, ar NT objektas yra kaimo, ar miesto vietovėse. Vokietijoje – kiekvienos federalinės žemės savivaldybės yra nustačiusios bazinį NT tarifą (0,35 proc.), kurį daugina iš nustatyto atitinkamo koeficiento. Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje mokestis skaičiuojamas už kvadratinį metrą.

Piktnaudžiavimo rizika

Nagrinėjant NT mokesčių tarifų, taikytų 2020 m. ir 2022 m., raišką (žr. https://www.vmi.lt/evmi/tarifai-6-str.-2#kokie-nekilnojamojo-turto-mokes%C4%8Dio-tarifai-yra-nustatyti-savivaldybi%C5%B3-sprendimuose) Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse, nustatyta, kad jose taikomas vienodas tarifas (3 proc.) apleistam ir neprižiūrimam turtui. Kitais atvejais jis svyruoja nuo 0,3 proc. iki 1,5 proc.

Tačiau savivaldybėse taikomų NT tarifų analizė parodė, kad jose gana dažnai pasitaiko išlygų atvejai (tai galima pavadinti ir piktnaudžiavimo atvejais), kai siekiama tam tikrus mokesčių mokėtojus privilegijuoti ir atleisti nuo mokestinės prievolės arba ją nepagrįstai sumažinti. Tai ypač būdinga valstybės ir savivaldybės priklausančių įmonių NT, kuriam taikomas minimalus tarifas.

Pasiūlymas diskutuotinas: ir taip daug neteisybės

Apskritai norint įvesti visuotinį NT mokestį ir atiduoti jo valdymą į savivaldybių rankas, reikia išsamiai įvertinti kiekvienos savivaldybės ekonominę, demografinę bei socialinę aplinkas, pagrįsti NT mokesčio rodikliais. Ir tai yra labai svarbūs aspektai kalbant apie finansinio savarankiškumo didinimą kaimiškosiose savivaldybėse.

Akivaizdu, kad NT mokesčio visapusiško priskyrimo vietos valdžiai klausimai yra svarbūs ir reikalingi, tačiau jie turi būti išdiskutuoti, įvertinti, pagrįsti analizėmis, aiškiai identifikuojant šio mokesčio valdymo privalumus ir trūkumus vietos lygiu.

Šių klausimų svarbą patvirtina aukščiausio lygio institucijos ir mokslininkai.

Remiantis ekspertų (EBPO, 2020), ekonomistų nuomone, siekiant padidinti vietos pajamas iš NT mokesčio, Vyriausybė turėtų taikyti sisteminį požiūrį atitinkančius veiksmus ir eigą. Priskirti visą NT mokestį vietos lygiu (kaip planuota) neužtenka, nes, pagal EBPO (2020) atliktus vertinimus, reikia užtikrinti tinkamą turto vertės vertinimą, o ir neapmokestinama ribinė vertė turėtų būti toliau mažinama.

Galima sakyti, kad FM pasiūlymas yra diskutuotinas, nes yra nepakankamai pagrįstas vertinimais, analizėmis, palyginimais, nėra pilnai apibrėžti mokesčio privalumai ir trūkumai.

NT mokesčio naudą nusako tokie kriterijai kaip mokesčio efektyvumas (apibrėžiamas tam tikrais rodikliais), mokesčio progresyvumas ir mokesčio administravimo bei valdymo paprastumo laipsnis. Pagal šiuos kriterijus galima pasakyti, kokį gėrį atneš planuojamas NT mokestis.

Viena vertus, jis gali pasižymėti tokiais privalumais: vietos stabilių pajamų užtikrinimas, vietos ekonomikos plėtros skatinimas, nuolatinės turto duomenų bazės peržiūra ir savivaldybėse esančio turto efektyvaus panaudojimo skatinimas, kas labai aktualu kaimiškosioms savivaldybėms.

Kita vertus, kaimiškųjų savivaldybių gyventojų visuotinis apmokestinimas turimo NT, kai apmokestinamosios vertės nustatymas neatitinka tikrovės, yra nenaudingas, nes tai keltų dar didesnius bandymus ieškoti galimybių, kaip išvengti NT mokesčių mokėjimo.

Lietuvos savivaldybių mokesčių sistemoje ir taip daug neteisybės ir neefektyvumo, o šio mokesčio taikymui siūloma dar sudėtingesnė mokesčių apskaičiavimo metodika, kuri nesuvokiama ne tik paprastiems piliečiams, bet ir turintiesiems patirties. Ir tai parodo mokesčių lygybės, aiškumo, teisingumo principų taikymo stoką.

Reikalinga analizė, diskusijos

Yra sakoma, kad geras mokestis yra tas, kuris pagrįstas gerąja praktine patirtimi ir suprantamas visuomenei.

Žymūs ekonomistai (Miltonas Fridmanas, Robertas Solowas, Džordžas Herbertas Midas) teigė, kad mokesčių į valstybės ir vietos savivaldybių biudžetus politika turi padėti subalansuoti gamybos augimą bei pasiūlą ir paklusti rinkos ūkiui. O mokesčių politinės teorijos modelio pradininko, ekonomisto Čarlio Tiebout (1956) teigimu, mokesčių konkurencija skatina individus įsikurti tose vietovėse, kuriose mokesčių ir viešųjų gėrybių santykis labiausiai atitinka to ūkio subjekto pageidaujamą derinį.

Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse didžioji dalis gyventojų yra įsigiję būstą sau, savo šeimai ir jokiems kitiems tikslams (nuomai ir pan.) nenaudoja. Todėl kyla klausimas, kiek šis mokestis būtų socialiai teisingas?

Pagal FM skaičiavimus vidutiniškai gyventojams Lietuvoje NT mokestis siektų 14 Eur, tačiau vargu ar šis mokestis nesikeis siejant jį su tam tikrais išteklių pokyčiais savivaldybėse. Pastaraisiais metais kaimiškosiose savivaldybėse gyventojų skaičius mažėja (žr. 1 pav.), kaime gyvenančių namų ūkių pajamos yra mažesnės nei miestuose (žr. 2 pav.), o ir galimybes įsigyti turtą mažina ne tik drastiškas NT kainų augimas, bet ir žemas darbo užmokestis, aukštos būsto paskolų palūkanos, didėjantys būsto išlaikymo mokesčiai ir t. t.

Toks NT mokesčio taikymas dar labiau finansiškai skurdintų kaimo vietovių gyventojus.

Nenuostabu, kad šiandien daugeliui kyla klausimas, ar šis mokestis tikrai bus vietos valdžios finansinio savarankiškumo didinimo tvarus šaltinis.

Žinoma, norint deramai taikyti ir valdyti NT mokestį, reikalingi išsamūs kompleksiniai tyrimai, leidžiantys pagrįsti reikalingų sprendimų priėmimą. Todėl vertėtų pirmiausia įvertinti gerąją kitų šalių praktiką ir, sukvietus mokslininkus, ekspertus, ekonomistus, visuomenę, visiems kartu diskutuoti bei priimti protingus sprendimus.

Dr. Laima SKAURONĖ, VDU ŽŪA administravimo grupės vadovė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros jaunesnioji mokslo darbuotoja, lektorė

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.