Columbus +1,9 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Grd 2024
Columbus +1,9 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Grd 2024


Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė 

Komerciniai bankai verslui tebesvilina padus

2024/05/18


Pastaraisiais metais Lietuvos komerciniai bankai ne tik akylai stebi verslininkus, bet ir nenurodydami priežasčių apriboja jų teises laisvai disponuoti savo lėšomis, sustabdo pervedimus, užšaldo lėšas. Ar Lietuvos bankininkystėje viskas yra gerai? Kur link veda tokie bankininkų darbo metodai?

Problema neišspręsta

Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus nepagrįsti komercinių bankų ribojimai ir reikalavimai „smaugia“ ne vienerius metus. Prieš dvejus metus Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius buvo surengęs spaudos konferenciją, kurioje išklausęs verslininkų problemas kreipėsi į Lietuvos banką, prašydamas įvertinti esamą situaciją.

Tačiau problema iki šiol neišspręsta.

A. Butkevičius iš verslininkų ir dabar gauna klausimų dėl bankų veiklos. Kodėl iki šiol nepakito bendravimas tarp dviejų verslo subjektų? „Su Lietuvos banko valdybos pirmininku teko net apsipykti, turėjome įtemptą diskusiją. Po kurio laiko buvo aiškiai atsakyta, kad Lietuvos bankas priėmė tam tikrą teisės aktą komerciniams bankams, kuris yra, kaip aš vertinu, vos ne rekomendacinis, nes įstatymas to nereglamentuoja. Jame rašoma, kad pavedimai turi būti neužlaikomi ilgiau kaip 3 paras. Dokumentas yra įdėtas Lietuvos banko tinklalapyje. Tačiau man svarbus yra ne rašto parašymas, o kaip jo laikosi komerciniai bankai. Užsienyje žiūrima, kaip tą procesą suvaldo paleistas dokumentas, ar jis duoda tam tikrą naudą, ar neduoda. Lietuvos bankas bando aiškinti, kad tam tikri pokyčiai įvyko. Tačiau aš asmeniškai, kaip politikas, girdžiu, kad besiskundžiančiųjų tikrai dar yra“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė A. Butkevičius.

BFK pirmininko pavaduotojas pasakė dar vieną dalyką, kuris svarbus verslininkams. Tai – Finansų ministerijos (FM) ir Lietuvos banko susitarimas pateikti įstatymo projektą, kuriuo dar labiau bus sugriežtinta tam tikra tvarka dėl finansinių paslaugų įkainių vienašališko nedidinimo. Šio dokumento dar laukiama.

Savivalių savivalė

Apie tai, kad bankų bendravimo modelis su verslininkais iki šiol nepakito, ŪP sakė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (SVVT) pirmininkė Dalia Matukienė, gaunanti labai daug nusiskundimų dėl komercinių bankų veiklos, dėl klausimyno atnaujinimo, kurio metu įmonės sąskaitos sustabdomos ir negalima padaryti pavedimų. „Buvome rašę raštus BFK, FM, Vyriausybei, Prezidentui, Lietuvos bankui. Visiems prirašėme raštų. Kokie atsakymai? Vyksta tik atsirašinėjimas. Girdime frazes, kad viskas Lietuvos bankininkystėje yra gerai. Tačiau aš, kaip SVVT pirmininkė, sakau, kad gerumo nėra“, – tvirtai kalbėjo D. Matukienė. Ji sakė, kad bankai pakėlė įkainius, įmonėms, bendradarbiaujančioms su trečiosiomis šalimis, stabdo pinigų pervedimus, įmonės savo atlyginimus gauna į banką, o tam, kad išsigrynintų pinigus, turi susimokėti. „Bankai per šiuos metus uždirbo rekordinį pelną – beveik 1 mlrd. Eur. Todėl dalis pinigų turėtų būti skirta gynybai būtent iš jų, o ne iš tų žmonių, kurių pinigus bankai pasiima. Mes artimiausiu metu žadame eiti pas Lietuvos banko valdybos pirmininką ir, jei klausimai nebus sprendžiami, galvoju, bus piketas. Nes tai – savivalių savivalė. Tikriausiai nė vienoje šalyje taip nėra“, – savo poziciją ŪP išsakė SVVT tarybos pirmininkė.

Šokdina klientus

ŪP kalbėjosi su UAB ,,Balticdecor“ direktoriumi Vladu Andrejausku, visai neseniai turėjusiu karčios bendravimo patirties su savo sutartiniu partneriu AB ,,Swedbank“. Banko darbuotoja balandžio mėn. prašė bendrovės paaiškinti, kokiu pagrindu ji vykdo atsiskaitymus su savo verslo partneriu, t. y. už kokias prekes, paslaugas, veiklas ar sandorius, pagal kokias sutartis ir už kokioje šalyje vykdomą veiklą vyksta atsiskaitymai. Buvo prašoma detaliai nurodyti krovinio turinį, prekių HS kodus, prekių kilmę ir gamintoją, jų naudojimo paskirtį, pradinį prekių užsakovą bei galutinį gavėją. Prie viso to dar reikėjo pridėti pluoštą dokumentų: bendradarbiavimo sutartį, sąskaitas faktūras, krovinio gabenimo važtaraščius, prekių eksporto ir importo deklaracijas bei kitus su mokėjimu susijusius dokumentus. „Tai – nelabai skanu, kai ne valstybinė institucija, bet komercinis bankas, toks pat subjektas, kaip ir mes, šioje vietoje turi didesnius įgaliojimus ir mes privalome daryti tai, ką jis mums liepia. Manau, kad taip neturėtų būti, bankas neturėtų šokdinti kitų. Tai – įgaliojimų viršijimas. Mes neturime lygių sąlygų su banku, jis turi galingesnių svertų. Jei nedarysime to, ko bankas nori, užsuks visus finansinius kranelius. Ar tai normalu? Manau, kad taip neturėtų būti. Kadangi mūsų bendrovė yra Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) narė, kreipėmės į konfederaciją, kad išsiaiškintų, ar tokia bendravimo praktika tarp dviejų verslo subjektų yra tinkama“, – problemą įvardijo V. Andrejauskas.

Kreipėsi į Lietuvos banką

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Viršelyje Algimanto SNARSKIO piešinys

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis