Ashburn +26,7 °C Dangus giedras
Antradienis, 21 Geg 2024
Ashburn +26,7 °C Dangus giedras
Antradienis, 21 Geg 2024

Kovas – saulės ir nacionalinės generacijos rekordų mėnuo

2024/04/12


Didelė atsinaujinančių energijos išteklių elektros generacija regione lėmė, kad didmeninės elektros kainos kovo mėnesį buvo vienos mažiausių per pastaruosius metus, o nacionalinės elektros gamyba pasižymėjo rekordais. Pirmąjį kalendorinio pavasario mėnesį saulės elektrinių generacija patenkino apie 9 proc. Lietuvos elektros energijos vartojimo poreikio. Kovą biokuro ir šilumos energijos kainos krito, artėjant šildymo sezono pabaigai. Per mėnesį šalyje padaugėjo lengvųjų keleivinių elektromobilių – jų skaičius padidėjo 643.

Saulės elektrinių generacija Lietuvoje, lyginant trejų pastarųjų metų kovo mėnesius, šį kovą buvo rekordinė – saulės elektrinės pagamino 93,35 GWh elektros, arba 167 proc. daugiau elektros energijos nei pernai kovą, kai pagaminta 34,94 GWh, ir 69 proc. daugiau nei 2022-ųjų kovą, kai gamyba siekė 55,08 GWh.

Kovo mėnesį fiksuotos 48 valandos, kai šalyje pasigaminome elektros energijos daugiau nei jos reikėjo vartojimui patenkinti – tai didžiausias tokių valandų skaičius nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Bendras per parą pagamintos elektros energijos kiekis kovo 11-ąją buvo didesnis už suvartotą pirmąkart nuo IAE uždarymo.

Lietuvos nacionalinės elektros generacijoje atsiranda naujos tendencijos: iki 2023 m. spalio mėnesio, kai vietinė elektros gamyba per vieną mėnesį siekė 369,4 GWh, nebuvo nė vieno mėnesio, kai vėjo elektrinės pagamintų daugiau nei 300 GWh elektros energijos per mėnesį.

Tačiau šių metų kovas buvo jau ketvirtas mėnuo iš eilės, kai vėjo elektrinių generacija buvo didesnė nei 300,6 GWh. Kovą vėjo elektrinės buvo vienas svarbiausių elektros energijos tiekimo šaltinių Lietuvoje – patenkino 29,2 proc. Lietuvos elektros energijos vartojimo poreikio.

Bendra nacionalinė elektros gamyba kovo mėnesį patenkino apie 59 proc. viso šalies elektros vartojimo poreikio. Šis rodiklis yra antras geriausias ir nusileidžia tik 2023 m. spaliui, kai pasigaminome 64 proc. vartojimui reikalingos elektros.

Nacionalinė elektros gamyba kasmet patenkina vis didesnę dalį šalies vartojimo poreikio: pirmąjį 2024 m. ketvirtį – 57 proc., 2023 m. pirmąjį ketvirtį – 42 proc., 2022 m. pirmąjį ketvirtį – 37 procentus.

Didelė atsinaujinančių energijos išteklių elektros generacija lėmė, kad kovą didmeninės elektros mėnesio kainos vidurkis siekė 68,2 Eur/MWh ir buvo mažiausias nuo 2023 m. balandžio mėnesio, kai vidutinė kaina sudarė 67,3 Eur/MWh.

Lyginant trejų metų kovo mėnesius, didmeninės elektros kainos išlieka mažiausios nuo 2021 m.: šiemet kovą didmeninės elektros kainos buvo 23 proc. mažesnės nei 2023 m. kovą ir 60 proc. mažesnės nei 2022 m. kovą. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad 2024 m. didmeninė elektros kaina gali būti apie 50–90 Eur/MWh.

Kovą mažėjo elektros kainų skirtumai tarp Baltijos jūros regiono rytinių ir kitų šio regiono valstybių: Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje didmeninės elektros kainos mažėjo labiausiai regione, o Vokietijoje, Švedijos SE 4 zonoje ir Suomijoje fiksuotas elektros kainų augimas.

Lietuvoje trijų nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų su 24 mėnesių fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per kovo mėnesį sumažėjo 2,4 proc. – nuo 0,252 Eur/kWh (2024-02-27) iki 0,246 Eur/kWh (2024-03-26), o planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo 2 proc. – nuo 0,248 Eur/kWh (2024-02-27) iki 0,243 Eur/kWh (2024-03-26). Planų su nefiksuota kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina kovo mėnesį, palyginti su vasario mėnesiu, sumažėjo 5,9 proc. – nuo 0,220 Eur/kWh iki 0,207 Eur/kWh.

Kovo mėnesį TTF dujos vidutiniškai kainavo 5,2 proc. mažiau nei vasarį, kai dujų kainos siekė 27,8 Eur/MWh. Visą kovą TTF prekybos taške gamtinių dujų kainos laikėsi ganėtinai stabiliai: kainos svyravo 25–28 Eur/MWh ribose. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais TTF dujų kainos gali svyruoti apie 25–32 Eur/MWh.

Per Klaipėdos SGD terminalą Baltijos šalių rinkai kovą patiekta 2,2 TWh gamtinių dujų, tai 17,5 proc. daugiau nei vasarį. Lietuvoje kovo mėnesį suvartota 9,5 proc. mažiau gamtinių dujų nei vasario mėnesį. Kovą, palyginti su vasario mėnesiu, tiek dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams (0,75 TWh), tiek ir perduotas į skirstymo sistemas (0,72 TWh) mažėjo po 9,2 procento.

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos balandžio 1 d. buvo užpildytos 59,3 proc. – tai rekordinis gamtinių dujų kiekis saugyklose. Pernai tuo pačiu metu saugyklos buvo užpildytos apie 56 procentų. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla balandžio 1-ąją buvo užpildyta 46 proc., pernai tuo pat metu – apie 33,5 procento. Nuo balandžio pradžios stebimas ir dujų kiekio Europos Sąjungos saugyklose didėjimas, jas pildant.

Biokuro savaitinių sandorių kainos išlieka stabilios. Jau ilgiau nei vienerius metus biokuro kaina svyruoja 18–23,5 Eur/MWh. Artėjant šildymo sezono pabaigai, kaip įprasta – balandį, kuro kaina mažėja, nes išparduodama sandėliuose sukaupta žaliava. Šiemet kovą biokuro kainos vidurkis buvo 18,19 Eur/MWh, arba 6,5 proc. mažesnis nei vasarį, kai siekė 20,31 Eur/MWh.

Balandžio mėnesį penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina – 6 ct/kWh, arba 11,5 proc. mažesnė nei kovo mėnesį, kai siekė 6,78 ct/kWh, ir 16,3 proc. mažesnė nei 2023 m. balandį, kai buvo 7,17 ct/kWh. Keturiuose didžiuosiuose miestuose šilumos energijos kaina balandį yra mažesnė už šalies vidutinę šilumos kainą, kuri yra 6,44 ct/kWh. Tik Panevėžyje šilumos kaina 0,04 ct/kWh viršija šalies vidutinę kainą. Didžiuosiuose miestuose šilumos kaina balandį mažėjo, lyginant su kovo mėnesiu, o Kaune išliko nepakitusi. Nuo sausio mažiausia šilumos kaina išlieka Šiauliuose – 5,08 ct/kWh.

Lyginant Baltijos šalis, visą 2023/2024 m. šildymo sezoną Lietuvoje išliko mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina. Lietuvos didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis balandžio mėnesį mažiausias, Latvijos didžiausias – 8,4 ct/kWh. Visos šalies kainos vidurkis Lietuvoje – 6,44 ct/kWh, Latvijoje didžiausias – 9 ct/kWh. Lyginant sostines, kovo mėnesį Vilniuje šilumos kaina mažiausia, Taline – 7,9 ct/kWh, arba 10 proc. didesnė. Didžiausia kaina išlieka Rygoje – 8,8 ct/kWh, arba 19 proc. didesnė nei Vilniuje.

Beveik visą kovo mėnesį buvo stebimas Brent naftos kainų kilimas: per mėnesį kainos pakilo nuo 83 USD/bbl iki beveik 88 USD/bbl, o balandžio pradžioje viršijo 90 USD/bbl. Pastarąjį kartą tokios aukštos Brent naftos kainos buvo fiksuojamos 2023 m. spalio pabaigoje. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos šiais metais gali išlikti apie 85–91 USD/bbl.

Kovo mėnesį didėjo ir degalų kainos: skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje per kovo mėnesį sumažėjo iki 0,034 Eur/l, kai vasario pabaigoje buvo 0,102 Eur/l.

Per šių metų kovo mėnesį lengvųjų keleivinių (M1 kategorija) elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,2 proc. – jų padaugėjo 643, t. y. grynųjų elektromobilių skaičius išaugo 2,8 proc. (338 daugiau), o iš išorės įkraunamų hibridų skaičius registre padidėjo 3,7  proc. (305 daugiau).

Elektromobilių (BEV+PHEV) užimama parko dalis per kovo mėnesį išaugo 2,6 proc. ir šiuo metu sudaro 1,20 proc. viso lengvųjų keleivinių transporto priemonių parko (BEV – 0,71 proc., PHEV – 0,49 proc.).

Nuvažiuoti 100 km atstumą elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kovo mėnesį kainavo 3,33 Eur/100 km ir buvo 3,4 kartus pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu (išlaidos – 11,16 Eur/100 km) automobiliu.

 

LEA informacija

123rf nuotr.

Dalintis
2024/05/21

Populiacijos griūtis kaimiškosioms savivaldybėms – gyvybingumo iššūkis

(VDU ŽŪA langas) Labai daug kalbama apie Lietuvos kaimo vietovių plėtrą: ES žaliojo kurso iniciatyvas, ES finansinę paramą, kaimiškųjų vietovių ir jų savivaldybių infrastruktūros gerinimą, žemės ūkio modernizavimą, verslo aplinkos gerinimas...
2024/05/21

Pirmąją balsavimo iš anksto dieną balsuoti atvyko 41,5 tūkst. rinkėjų

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia pirmosios išankstinio balsavimo dienos antrajame Respublikos Prezidento rinkimų ture aktyvumą.
2024/05/21

ŽŪM siūlo drausti iš Rusijos ir Baltarusijos įvežti daugiau nei 2,8 tūkst. produktų

Seimui balandį uždraudus į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija, konkretų jų sąrašą parengusi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo drausti daugiau nei 2,8 tūkst. įvairi...
2024/05/21

Kaip gimė gražiausias išeivijos leidinys – Vinco Kudirkos raštai?

Prieš 125 metus mirė Lietuvos himno autorius, rašytojas, varpininkas Vincas Kudirka (1858–1899), o prieš 115 m. pradėtas spausdinti pirmasis jo raštų rinkinys, kuris šešiais puikiai išleistais...
2024/05/21

Seimas svarstys, kaip geriau suderinti gyventojų ir vykdančių ūkinę veiklą asmenų interesus

Seimas po pateikimo pritarė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Geležinkelių transporto kodekso pataisoms, kurios geriau suderina gyventojų ir ūkio subjektų interesus, aiškiau reglamentuoja žemės naudojimo ir ūkinės veiklos vykdy...
2024/05/21

Lietuvoje prarasti pažymėjimą gresia 237 tūkst. sveikatos nepasitikrinusių vairuotojų

Lietuvoje nuo kitų metų sausio prarasti vairuotojo pažymėjimą gresia 237 tūkst. sveikatos nepasitikrinusių asmenų, didžioji dalis jų – 30-65 metų amžiaus, pranešė „Regitra“.
2024/05/21

Botanikas dr. M. Lapelė: „Mes pervertiname gamtos gebėjimą atsikurti“

Gegužės 21-ąją yra minima „Natura 2000“ – ambicingiausios ir didžiausio masto iniciatyvos, skirtos išsaugoti Europos gamtos paveldą – diena. Ši data pasirinkta todėl, kad 1992 m. gegužės 21 dieną buvo patvirti...
2024/05/21

Štai kaip per metus ES susitraukė gyvulininkystė

Eurostatas paskelbė duomenis, kaip 2023 m. ES pakito ūkinių gyvūnų skaičius. Palyginti su ankstesniais metais jis sumažėjo.
2024/05/21

Po svarstymo pritarta siūlymui griežtinti atsakomybę už nusikaltimus valstybei

Seimas po svarstymo pritarė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis numatoma nustatyti proporcingas bausmes už pačius pavojingiausius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos konstitucinius pa...