Kviečių veislę pasirinkti sunkiau nei mergą vakaruškose

Lietuvos ūkiuose jau įpusėjo žieminių rapsų sėja, artinasi rugsėjo 10-oji, kuri daugelyje ūkių laikoma tinkamiausia data pradėti žieminių kviečių sėją. „Ūkininko patarėjas“ skubėdamas dairėsi naujų, kuo geresnių žieminių kultūrų sėklų, kurias galėtų pasiūlyti savojo krašto žemdirbiams, tačiau labai nusivylė, nes daugelis stambiųjų sėklų pardavimo kompanijų šiemet neturi kuo pasigirti. Laimei, bendrovės „Linas Agro“ ir „Agrochema“ šį sezoną gelbėja situaciją.

„Linas Agro“: ‘Asory’ kviečiai tikrai nenuvils

Neabejotini sėklų pasiūlos lyderiai – „Linas Agro“ ir „Dotnuva seeds“ – kaip visada didelį dėmesį skiria naujų veislių atrankai. „Siekdami atsirinkti geriausias ir perspektyviausias veisles, ūkininkų ūkiuose kasmet atliekame privačius veislių palyginimo bandymus“, – kalbėjo „Linas Agro“ sėklininkystės vadovas Sigitas Augas, tikindamas, kad šiemet žieminių kviečių bandymo metu tyrė net 64 veisles.

Sigitas Augas ŪP sakė, kad įmonės asortimente yra skirtingo ankstyvumo žieminių kviečių veislių: ankstyvos veislės – ‘Ada’, ‘Balitus’; vidutinio ankstyvumo – ‘Etana’; vidutinio vėlyvumo –‘Lakaja DS’, ‘Asory’, ‘Delawar’; vėlyva veislė – ‘Achim’. Atkreiptinas dėmesys, kad sėklų įvairovė leidžia ūkiams, sėjantiems didelius žieminių kviečių plotus, pailginti derliaus nuėmimo laiką.

„Pagrindinė mūsų žieminių kviečių veislė yra ‘Etana’, kuri pernai pagal sertifikuotų žieminių kviečių sėklų kiekį buvo bene populiariausia veislė Lietuvoje“, – kalbėjo sėklų specialistas. Tai vokiečių sėklininkystės selekcijos kompanijos DSV veislė. Vidutinio ankstyvumo veislė ‘Etana’ Lietuvoje įregistruota 2016 m., jos grūdai atitinka I–II kokybės klasės reikalavimus. Tai išgulimui atspari, žiemkentė veislė. Augalai gerai krūmijasi, toleruoja atsėliuotus plotus. „Tiems, kurie sėjai pasirinks ‘Etaną’, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ši veislė yra jautresnė lapų septoriozei, tad, siekiant apsaugoti augalus, reikėtų nepamiršti pasirūpinti šios ligos kontrolei reikalingais fungicidais“, – akcentavo S. Augas.

Žieminių kviečių veislė ‘Asory’ – nauja „Linas Agro“ asortimento veislė, sukurta vokiečių sėklininkystės selekcijos kompanijoje „Secobra Saatzucht“, o pernai įtraukta į Lietuvos nacionalinį augalų veislių sąrašą. ‘Asory’ pasižymi aukštu derliaus potencialu. 2019–2021 m. Lietuvoje atliktuose ūkinio vertingumo tyrimuose šios veislės derlingumas, palyginti su standartinėmis veislėmis, buvo 104,9 proc., o „Linas Agro“ privačiuose žieminių kviečių veislių bandymuose jos derlingumas, palyginti su standartinėmis veislėmis, buvo 109,6 proc. „Kitame mūsų tyrime, kurį 2020 m. atlikome demonstraciniuose veislių bandymuose Panevėžio r., Žibartonių ŽŪB, ‘Asory’ pasirodė esanti derlingiausia iš visų 10 tirtų veislių“, – aiškino S. Augas, tikindamas, kad jos derlingumas siekė net 11,5 t/ha.

Kuriant šią veislę buvo panaudotas rugio genas, todėl veislė tolerantiška sausroms, turi puikiai išvystytą šaknų sistemą, augalai labai gerai krūmijasi. Veislė atspari pavasariniam pelėsiui. 2021 m., kai dėl storos sniego dangos ant neįšalusios žemės žieminių kviečių laukuose buvo pastebima pavasarinio pelėsio pažeidimų, ‘Asory’ atsparumas pavasariniam pelėsiui Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje buvo įvertintas maksimaliai – 9 balais. Silpnesnė veislės vieta – atsparumas išgulimui, tad planuojantis auginimo technologiją, reikėtų numatyti veiksmingesnį augalų augimo reguliatoriaus naudojimą.

„Agrochema“ specialistai – tik už ‘SU Mangold’

Dar neapsisprendusiems, kokią žieminių rapsų sėklą pasirinkti šį sezoną, UAB „Agrochema“ siūlo pagalvoti apie vokišką hibridinę ‘InVigor 1024’ veislę, kuri jau pelnė Lietuvos ūkininkų pasitikėjimą. Šios veislės augalai pasižymi aukštu derlingumu ir geru sėklų aliejingumu. „Ji itin atspari ankštarų atsidarymui ir fomozei bei turi gerus žiemkentiškumo rodiklius“, – sakė „Agrochemos“ Sėklų skyriaus vadovas Andrius Krivickas. Be to, jis tikino, kad ‘InVigor 1024’ veislei būdingas stabilus derlingumas net ir nepalankaus klimato sąlygomis, reikšmingas atsparumas baltajam (sklerotiniam) puviniui.

Šiemet bendrovė „Agrochema“ savo žieminių kviečių asortimentą papildė nauja veisle – ‘SU Mangold’, pasižyminčia energingu augalų vystymusi rudenį bei labai geru atsparumu išgulimui ir žiemojimu. „Veislė atspari ligoms, turi CTU tolerancijos geną, kas nemažina augalų žiemkentiškumo panaudojus herbicidus rudenį“, – tik gerus žodžius apie minėtą veislę žėrė A. Krivickas. Optimaliai ir vėlyvai sėjai geriausiai tinkanti vokiška ‘SU Mangold’ žieminių kviečių veislė bandymų metu rodė itin aukštą derliaus potencialą – net 11,62 t/ha. Ji pasižymi stabilumu įvairiomis auginimo sąlygomis ir buvo viena derlingiausių veislių oficialiuose ūkinio vertingumo bandymuose visais bandymo metais (2018–2020). „Be to, ši veislė pasižymi aukštu atsparumu fuzariozei bei žemu DON mikotoksinų kiekiu“, – kalbėjo bendrovės Sėklų skyriaus vadovas.

Kur gauti tą knygutę?

Kalbant apie ūkininkų dilemą renkantis sėklas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Vytautas Ruzgas juokaudamas ŪP sakė: „Prieškaryje buvo tokia knygutė „Kaip susirasti žmoną iš panų milijono“, o kaip pasirinkti geriausią kviečių veislę – tokios knygutės nėra.“

Jo nuomone, tai labai sunkus ir atsakingas darbas, nes Nacionaliniame veislių sąraše yra 97 kviečių veislės, dar auginama javų iš bendrojo ES sąrašo. „Veislės vertę apibrėžia daug veiksnių: atsparumas augalų ligoms, abiotiniams stresams – šalčiui ir sausroms – reakcija į augimvietės ypatumus“, – dėstė V. Ruzgas. Pasak jo, labai svarbu, kiek teisingai savo atstovaujamų veislių savybes apibūdina jų daugintojai ir kiek už grūdų kokybę moka supirkėjai. Lietuva, skaičiuojant, kiek parduodame kviečių vienam gyventojui, yra pirmajame pasaulio penketuke. „Reiškia, mūsų grūdus lygina ir su juodžemio zonos grūdais, taigi, kokybė svarbu, kas, manau, bus kritinis reikalavimas ateityje“, – neabejojo selekcininkas.

Pasak jo, šiandien visi nori kuo didesnio derliaus, bet kuo jis gausesnis, tuo blogesnė grūdų kokybė. Aukščiausios kokybės kviečiai 20–30 proc. grūdų derliaus pralaimi trečios (B) klasės kviečiams. Mokslininkas sako, kad padėtį šiek tiek pataiso azoto trąšos, bet kepėjai dėl to ginčijasi. „Kaip vokiečiai savo veislių areale išlaiko apie 20 proc. E ir 37 proc. A kokybinių grupių veislių ir jiems apsimoka auginti, mums lieka klausimas“, – stebėjosi V. Ruzgas.

Neverta pamiršti lietuviškų veislių

Anot pašnekovo, Lietuva yra itin permainingų orų kryžkelėje. Niekas nežino, kokia bus šalčio ir sniego dangos situacija žiemą. Kelios šiltos žiemos nuramino žemdirbius, laukuose įsivyravo derlingos, bet nežinomo žiemkentiškumo Vakarų Europos veislės. „Sako, kad yra 11 metų gamtos ciklas, bet negalime pamiršti, kad 2011 m. žuvo 41 proc., o 2014 m. – net 58 proc. žiemkenčių“, – priminė V. Ruzgas. Žiemkenčius nuo šalčio apsaugo sniego danga. „Darėme bandymus nukasdami sniegą ir nustatėme, kad dėl šalčio poveikio žiemkentiškos veislės praranda 0,3–0,5 t/ha, o derlingiausios ir jautrios – 2,5–3,5 t/ha derliaus“, – sakė selekcininkas, akcentuodamas, kad žiemkentiškumas lieka svarbus ir netgi kritinis veiksnys.

Pasak patyrusio selekcininko, vieno žinomiausių žieminių kviečių ir rugių veislių kūrėjų Lietuvoje, jeigu žieminiai kviečiai auginami teisingai ir ligos yra gerai kontroliuojamos, o registruotų veislių atsparumas ligoms panašus, nebent norima taikyti tausojančias arba ekologines auginimo technologijas, tada reikia detaliau pasidomėti veislės atsparumu ligoms. „Kaip selekcininkas, turėčiau tarti keletą žodžių ir apie lietuviškus žieminius kviečius“, – dėstė V. Ruzgas ir toliau pasakojo, kad visi puikiai žino ankstyvą žiemkentišką veislę ‘Ada’, kuri brandina aukštos kokybės grūdus, deja, tokių veislių derlingumas nebūna didžiausias. „Neseniai į laukus iškeliavo labai žiemkentiška derlinga veislė ‘Lakaja DS’, gero derlingumo ir kokybės santykio veislės ‘Herkus DS’, ‘Suleva DS’ ir ‘Silva’“, – apie lietuviškas veisles kalbėjo mokslininkas. Pasak jo, šiemet veislių sąrašą papildė specialiai ekologinei gamybai sukurta, kietosioms kūlėms atspari ir didelio baltymingumo veislė ‘Ekas’. „Veislės kuriamos ir tiriamos 11–12 metų, dėl ko brokavimo grandinė praeina didelę vietinės gamtos įvairovę, tai didina veislių adaptacinę vertę, bet kartais derliaus rekordų sąskaita“, – pripažino už lietuviškas veisles pasisakantis mokslininkas.

Redakcijos, Sigito AUGO, Andriaus KRIVICKO ir Vytauto RUZGO nuotraukos

2022.08.23

Susijusios temos - skaitykite: žieminių kultūrų sėklos, žieminiai kviečiai, Linas Agro, Agrochema, Asory, Suleva DS, SU Mangold