Laisvojoje ekonominėje zonoje – moliūgai

Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje kuriasi stambios verslo įmonės, tačiau greta jų esančiuose neužimtuose plotuose vietos atrado ir ūkininko auginami moliūgai. Čia išsinuomojęs apie 40 ha, ūkininkas Povilas Čižauskas visą didžiulį lauką užsodino moliūgais. Dar 5 ha jų augina greta Antanavo. Moliūgai buvo itin paklausūs, mat jų reikėjo Helovino dekoracijoms, tačiau dabar dauguma moliūgų keliaus į sriubas ir troškinius, o sėklos – į aliejaus spaudyklą. Pasak moliūgų augintojo, ši daržovė yra šiltesnių kraštų augalas, tad įvykdęs Europos Sąjungos paramos įsipareigojimus, jis ketina grįžti prie atsparesnių ir ekonomiškai naudingesnių pupų ar cukrinių runkelių.

Moliūgus pasirinko tikslingai

P. Čižauskas save vadina tradiciniu, vidutinio ūkio ūkininku, kuris kaip ir dauguma šiame krašte augina javus, rapsus, cukrinius runkelius. Moliūgus nutarė pamėginti auginti kaip alternatyvą, tai jau antrasis sezonas, kai jais užsodina apie pusę šimto hektarų, mat būtent taip penkeriems metams yra įsipareigojęs gavęs ES paramą. Dabar jo laukuose nuimamas šiųmetis moliūgų derlius. Pasak ūkininko, jis nėra džiuginantis, daržovių augintojams metai buvo gana sunkūs, geru derliumi mažai kas gali pasigirti. Anot Povilo, moliūgų plotai Lietuvoje didėja, tikimasi, kad ši puiki daržovė dažniau atsiras ant mūsų stalo, tačiau lietuviško klimato sąlygomis užauginti moliūgus nėra taip paprasta. Pavasaris augintojams mestelėjo itin daug iššūkių: ilgai kandžiojosi pavasarinės šalnos, buvo per daug drėgmės, o po lietaus užplūstančios karščio bangos žemę pavertė asfaltu, kuriame ne tik moliūgams, bet ir kitoms daržovėms nebuvo lengva augti. Ne kartą teko moliūgus atsodinti, mat kitaip rudenį laukai būtų pustuščiai.

„Moliūgus auginti ruošiausi labai tikslingai. Paruošiau projektą ES paramai gauti investicijoms į žemės ūkio valdas daržininkystės sektoriui ir konkrečiai moliūgų auginimui. Projektą rengiau prieš trejus metus, o moliūgus pradėjau auginti ir gautos paramos įsipareigojimus vykdyti prieš porą metų. Taigi, moliūgus noriu ar nenoriu turėsiu auginti dar trejus metus. Šiemet pirmi metai, kai neauginu cukrinių runkelių, bet galvoju, kad pasikeitus situacijai cukraus sektoriuje, pakilus cukrinių runkelių supirkimo kainoms, vėl prie jų grįšiu. Turiu tam visą reikiamą techniką“, – apie ūkininkavimo planus „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Povilas.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

2022.11.09

Susijusios temos - skaitykite: moliūgai, Povilas Čižauskas, aliejaus spaudykla