Kiaulininkystė traukiasi: vieni patenkinti, kiti reikalauja kompensacijų

Ieškoma tvarios kiaulininkystės sprendimų

Olandijos kiaulininkystėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas vienam gyvojo svorio kilogramui nuo 1990 m. sumažėjo 46 proc., konstatuoja Vageningeno universiteto padalinio "Wageningen Livestock Research" ir „Blonk“ tyrėjai bei specialistai. Pastaroji yra tarptautinė maisto sistemų tvarumo ekspertė, padedanti žemės ūkio sektoriaus įmonėms suprasti savo poveikį aplinkai žemės ūkio maisto produktų vertės grandinėje, įgyvendinti tvarumo idėjas.

Mokslininkai atliko išsamų kiaulių gyvavimo ciklo vertinimą ir ištyrė didelę jų auginimo grandinės dalį: nuo paršavedžių auginimo iki penimų kiaulių fermos. Taip pat išanalizavo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, išreikštą CO2 ekvivalentais vienam gyvojo svorio kilogramui (CO2-ekv./kg LW), rašoma Belgijos portale Vilt.be.

Pagrindiniai bendro išmetamųjų teršalų kiekio veiksniai yra pašarų gamyba (auginimas, perdirbimas, transportavimas, žemės paskirties keitimas) ir metano išmetimas iš paršelių bei penimų kiaulių mėšlo saugyklų.

Tyrimas parodė, kad 2020 m. paršelis išmetė 56 proc. mažiau CO2 ekv./kg LW, palyginti su 1990 m. Penimų kiaulių, įskaitant paršelių auginimą, emisija tuo pačiu laikotarpiu sumažėjp 46 proc. Kodėl rodikliai taip smarkiai sumažėjo?

2020 m. paršelis išmetė 56 proc. mažiau CO2 ekv./kg LW, palyginti su 1990 m. Penimų kiaulių, įskaitant paršelių auginimą, emisija tuo pačiu laikotarpiu sumažėjp 46 proc. 

Kaip priežastį tyrėjai įvardija geresnį pašarų panaudojimą ir mažesnį organinių medžiagų išsiskyrimą. Fermose sumažėjo ir metano emisija. Be to, 2020 m., palyginti su 1990 m., krito ir išmetamų teršalų kiekis vienam kilogramui pašarų. Tai iš dalies lėmė didesnis derlius iš hektaro, skirtingos pašarų sudedamosios dalys ir didesnis maisto sektoriaus šalutinių bei likutinių produktų naudojimas.

Tyrimas išties buvo išsamus. Analizei surinkti duomenys apie pašarų sudėtį, kilmę ir auginimą. Taip pat atsižvelgta į pašarų konversiją ir energijos suvartojimą ūkyje. Analizės parodė, kad 1990–2020 m. penimų kiaulių išmetamo CO2 ekv./kg LW sumažėjimas svyravo nuo 33 iki 52 proc.

Pradėto darbo mokslininkai ir ekspertai dar nebaigė. Likusioje tyrimo dalyje bus siekiama suprasti, kaip dar labiau mažinti kiaulininkystėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Šiemet kiaulininkystės sektorius dar labiau susitraukė

Kol mokslininkai ieško tvaresnių kiaulių auginimo būdų, ūkininkai, verslininkai ir visuomenė atidžiai seka ir reaguoja į šių dienų aktualijas. Pavyzdžiui, Balgijoje fiksuojamas akivaizdus kiaulių sektoriaus susitraukimas. Negalutiniais Belgijos statistikos agentūros „Statbel“ duomenimis, 2022 m. gegužę Belgijoje kiaulių buvo 428 502 mažiau nei prieš metus. Šį pokytį Griet Lemaire iš portalo Vilt.be daugiausia sieja su Flandrijos regione vykstančiais procesais.

2022 m. gegužę Belgijoje kiaulių buvo 428 502 mažiau nei prieš metus

„Visų pirma, Flandrijoje šių metų gegužę ūkininkai turėjo daug mažiau kiaulių nei prieš metus: sumažėjo 7,6 proc. arba 418 607 gyvuliais iki maždaug 5,076 mln. Valonijoje kiaulių auginama gana kukliai. Gyvūnų sumažėjo 2,8 proc. arba apie 10 000 iki 342 129. Labiausiai Flandrijoje mažėja penimų kiaulių (nuo 20 kilogramų): –9,5 proc. iki 3,23 mln.“, – rašoma portale.

Statistikos agentūra „Statbel“ kiaulių sektoriaus traukimąsi aiškina reikalavimo mažinti į aplinką išskiriamo azoto neapibrėžtumu ir sutrikusiu eksportu į Azijos šalis.

Portalo cituojamas „Boerenbond“ kiaulių auginimo ekspertas Wouteris Wytynckas taip pat pateikia svarbų kiaulių auginimo krizės paaiškinimą: „Dėl labai brangių pašarų ir labai žemų kiaulių kainų augintojai išgyveno sunkų laikotarpį. Todėl daugelis įmonių sumažino kiaulių skaičių ūkiuose, sėklindamos mažiau paršavedžių.“

Kai apsėklinama mažiau paršavedžių, poveikis juntamas vėliau: nuo paršavedės sėklinimo iki paršelių paruošimo skersti praeina maždaug metai. „Per šį laiką kiaulių kainos pakilo, tad pajėgumai vėl didinami“, – sako W. Wytynckas. Tai matosi ir skerdimo rodikliuose. Šių metų rugpjūtį kiaulių paskersta 13 proc. mažiau nei prieš metus, o rugsėjį – tik 11 procentų.

Liko tuščiomis rankomis

Svyravimus kiaulininkystės sektoriuje stebi ir nyderlandų visuomenė. Šioje šalyje dėl kylančių iššūkių taip pat užsidaro fermos, o mažėjant auginamų gyvulių skaičiui, nuperkama ir mažiau pašarų. Fermas sumažinę arba uždarę ūkininkai iš valstybės gauna kompensacijas, tačiau visai kitokia situacija susiklostė gyvulių pašarų gamintojams. Mažėjančias pajamas netruko pajusti pašarus ruošiančios ir parduodančios įmonės, o valstybė nenusiteikusi praradimų kompensuoti. Todėl dvi Nyderlandų pašarų gamybos įmonės, „Fransen Gerrits“ ir „P. Bos Feeders“, spalio pradžioje šalies vyriausybę apskundė teismui. 

Dvi Nyderlandų pašarų gamybos įmonės, „Fransen Gerrits“ ir „P. Bos Feeders“, spalio pradžioje šalies vyriausybę apskundė teismui. 

„Mums įdomu, ar tai teisiškai pagrįsta“, – portalas RTL cituoja „Fransen Gerrits“ direktorių Huubo Franseną.

Jis mano, kad šiuo atveju nėra įprastos verslo rizikos. „Matyt, valdžia gyvulių bandos mažinimą laiko tokia drastiška ir nenumatyta priemone, kad ūkininkams yra skiriamos kompensacijos. Bet ir mes esame paveikti, tai ar ši kompensacija netaikoma visai grandinei?“, – kelia klausimą įmonės vadovas.

Jis skaičiuoja, kad pašarų gamintojų apyvartos praradimas maždaug atitinka gyvulių sumažėjimo procentą: „Kiaulių auginimo pramonėje neseniai buvo fiksuota, kad kiaulių sumažėjo 7 proc., dėl to mes praradome 9 proc. apyvartos.“

Nyderlandų Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija atkerta, kad prokuratūra nemato pagrindo, kodėl pašarų gamintojams reikėtų mokėti kompensacijas. „Trūkumų kompensavimas gali būti tinkamas tik tuo atveju, jei įmonės yra tiesiogiai paveiktos valdžios veiksmų ir yra neproporcingai nuskriaustos. Šiuo atveju taip nėra", – RTL cituoja teisme kalbėjusį valstybės kaltintoją.

Valdžios atstovų nuomone, šiuo atveju tai yra netiesioginė išpirkimo schemos pasekmė, ir tvirtina, kad įmonės gali pasiruošti tokiems pokyčiams, o tai yra įprasta verslumo rizika.

Šiuo metu laukiama teisėjo sprendimo. Tikimasi, kad nuosprendis bus paskelbtas lapkričio 15 d.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.